Jos skundžiasi, kad vaiko tėvas neišplauna indų ir nepakeičia sauskelnių.
„Vyk lauk! Kam tau toks lodarius!” – ragina draugės.
Tada jos vienos augina vaikus ir, atstačiusios nukarusios krūtines, mušasi teismuose, kad tas lodarius mokėtų kuo didesnius alimentus, bet kuo rečiau matytųsi su vaiku. „Vaikui nesaugu su juo,” „jis jį maitina neekologiškai”, „ta jo nauja boba” – motyvuoja.
Jei nepavyksta įtikinti teismo, puola įtikinėti antstolį ir Vaiko teisių tarnybą. Vyras, su kuriuo dar prieš kelis metus pirkosi namus ir gimdėsi vaikus, staiga tampa visišku monstru, o kartais net labai latentišku pedofilu. Vaikui juk nesaugu su juo.
Kaip ir su tėvo giminaičiais. Kaip žinia, jie ten visi nesveiki.
Užsiklijuoja „vienišos motinos” etiketę, išdidžiai patempia lūpą ir sunkiai velkasi per gyvenimą, kiekvienam įrodinėdamos savo svarbą, kurios užsitarnavo daugiausiai tuo, kad paliko vaiką be tėvo. Dėl neišplautų indų ar priš… sauskelnių.
Įsiūtusių bobų nacija okupuoja teismus, mokyklas, vaiko teisių institucijas, parduotuves ir darbovietes. O jų namuose auga liūdni vaikai – mergaitės, nepatyrusios tėvo meilės ir turinčios lūkestį susirasti grindų skudurą, bei berniukai, nežinantys, kam apskritai tie vyrai gyvenime reikalingi.
Paremkite teksto autorę per PayPal.
:DDDD