Pastaruoju metu demokratija imama vertinti kritiškai. Vis dažniau pasigirsta kalbų, kad esą gal tai ne geriausia valdymo forma, nes ne visi pakankamai protingi spręsti. Ypač, kai klausimas sudėtingas arba reikalauja didesnių, nei vidutinių, gabumų.
Manau, kad taip galvoja tie, kurie niekados negyveno valstybėse, kuriose nėra demokratijos. Kuriems neteko kentėti vergvaldžio kirčių arba matyti, kaip parduoda tavo paties vaiką.
Demokratija, kad ir kiek turėtų trūkumų, turi vieną didelį pliusą, kurio jokia kita santvarka neturi – kai visi žmonės gali spręsti, tai visuomenė privalo galvoti, kaip užtikrinti kiekvieno iš jų interesus. Tinkamai save atstovauti gali tik tas, kuris turi balso teisę. Kvaila būtų manyti, kad esant nedemokratiškai santvarkai būtų vienodai siekiama užtikrinti visų teises.
Pasaulio istorija daug kartų parodė, kad tie, kurie neturėdavo balso teisės, būdavo skaudžiai išnaudojami – indėnai, vergai, žydai, baudžiauninkai ir t.t. ir pan. Jei tik iš kažkokios grupės žmonių atimama teisė spręsti, tai už juos kiti nusprendžia taip, kad jų gyvenimas pavirsta į visišką pragarą.
Iš dalies tas iki šiol egzistuoja – neįgalieji, ypač protiškai, gyvena itin sudėtingomis sąlygomis, kadangi patys savęs tinkamai atstovauti negeba, o sveikiesiems jų problemos menkai aktualios.
Aš suprantu, kad dauguma svajojančių, kaip būtų gerai, jei iš visokių nelabai protingų atimtų balsavimo teisę, tiki, kad jie geriau žino, ko reikia Tautai, Visuomenei ar Valstybei. Visgi klausimas, ar tikrai jie galvoja apie visų, ar labiau apie savo interesus? Juk tas noras turėti lemiamą balsą visų pirma siejasi su asmeniniu komfortu.
Ir taip – lemiamas balsas gali suteikti daug galimybių. Tam, kuris jį turi. Visgi, naivoka manyti, kad Tu būsi būtent tarp tų laimingųjų. Net jei šiandien jautiesi to vertas – esi protingas, uždirbi daugiau, nei vidutiniškai, o Tavo dėdė ar teta yra įtakingi politikai, tai nereiškia, kad to visados užteks tam, kad galėtum dalyvauti priimant sprendimus.
Pasiekus išvados, kad žmones galima „rūšiuoti” pagal jų politines pažiūras, finansinę padėtį ar išsilavinimą ir suteikti tik tiek teisių, kiek jie „nusipelnė”, kriterijai gali kisti ir štai – tas, kuris šiandien gali priimti sprendimus, rytoj jau nebegalės. Nes prarado dalį turto. Dėdę atleido iš tarnybos. Arba tiesiog dėl to, kad tvarka pasikeitė ir nebeatitinka naujų standartų.
Ir štai čia didieji demokratijos kritikai piktai paklaus tai, ką reikia daryti, kaip užtikrinti, kad visokie durniai negadintų kitiems gyvenimo? Atsakymas – paprastas. Šviesti ir mokyti priimti sprendimus. Kuo daugiau išsilavinusių, protingų, įvairius dalykus išmanančių žmonių, tuo didesnė tikimybė, kad bus priimti teisingi sprendimai.
Demokratija kelia sunkų uždavinį – siekti, kad gyventi būtų gerai ne atskiroms grupėms (feodalams, ponams, vergvaldžiams ar pan.), o visai visuomenei. O norint tai pasiekti visa visuomenė turi būti pakankamai nuovoki įvairiais klausimais, nes tik tada diktuos tinkamus variantus bendros idėjos įgyvendinimui.
Buvo laikai, kai dauguma žmonių nemokėjo parašyti savo vardo. Šiandien yra laikai, kai dauguma moka parašyti vardą, tačiau vis dar daug žmonių, kurie nemoka kritiškai mąstyti, vertinti, atskirti gėrį nuo blogio, suprasti pasaulio dėsnius, visuomeniškumo svarbą ir pan.
Iš esmės padaugėjus žmonių, kurių suvokimas platus ir įvairiapusis, demokratija būtų įgali kurti gerovę.
Štai koks yra kelias. Ne kažkokios preferencijos, kastos, skirstymai, o siekis, kad dominuotų individai, galintys suprasti, kas jiems naudinga, o kas – ne. Deja, būtent tokia politikos kryptis labiausiai gąsdina daugelį tų, kurie pasinaudodami kitų nežinojimu, generuoja įtaką. Juk tada, kai žmonės iš tikrųjų sugebės spręsti, manipuliuoti jais bus sudėtingiau, kas gali reikšti asmeninį diskomfortą parazituojantiems kitų sąskaita.
Todėl, kai kažkas sako, kad esą demokratija nelabai pavykusi valdymo forma ir kad gal jis esą galėtų nuspręsti kažkaip geriau už daugelį, įsižiūrėkite, ar tai tik ne koks nors Jūsų sąskaita gyvenantis parazitas.
naivus rašinėlis. žmonės skirtingi, ne visi galvoja vienodai.natūraliai yra daug tokių, kurie nėra demokratai iš prigimties. švietimas jiems tik duos argumentų prieš demokratiją.