Apie kokybiškai naują žmogų

Ar dar kas nors pamena, kad Tarybų Sąjungoje buvo kuriamas „tarybinis žmogus” – toks naujadaras – kažkas tarp darbininko ir antžmogio be tautybės, kritiško mąstymo ir netgi be seksualumo?

Laimei, dauguma suprato apie pavojų iš tikrųjų tapti tokiais žmonėmis, tad formaliai idėją palaikė, o realiai stengėsi gyventi kaip įpratę, pagal žmogiškąją prigimtį – suvokiant ryšį su tauta, kritiškai vertinant aplinką ir seksualiai aktyviai.

Paskutiniu metu atgijo kokybiškai naujo žmogaus, tik šįkart „europiečio” arba „vakariečio” koncepcija, kurią, deja, dauguma vertina ne taip kritiškai kaip kad mūsų tėvai ir seneliai vertino „tarybinio žmogaus” koncepciją.

Koks tas „europietis” arba „vakarietis”? Iš tikrųjų jis gana panašus į „tarybinį žmogų” – darbininkas (darbuotojas, tarnautojas, „menedžeris”) be kritinio mąstymo, be tautybės ir seksualiai palaidas.

Vakarietiškumo idealai.

Palaidas iki absurdų – vieną dieną vyras, kitą moteris, kartais myli priešingą lytį, kartais tą pačią, o retsykiais ir abi kartu.

Jo pagrindinė problema slepiasi kelnėse – dažnai jaučiasi nesuprastas ar nepriimtas, dėl ko siekia, kad galėtų elgtis ne taip kaip gamtoje įprasta, o taip, kaip jam pačiam norisi, tame tarpe, ir vizitus į kitos lyties tualetus.

Tokį žmogų menkai domina politika, mokesčiai, teisinė sistema, jo paties (arba įvaikintų) vaikų ateitis, dėl ko jis susitelkęs į nūdienos aktualijų, iš esmės susitelkusių dubens srityje, sprendimą. Arba sprendimo imitavimą, nes jokių sprendimų išties nėra – tik blaškymąsis nuo vieno kraštutinumo prie kito.

Ši moteris ragavo savo vaginos ir jai tai priminė teisingumą.

Bet ką gi gero visuomenei gali pasiūlyti tas „europietis” arba „vakarietis”, kokiomis savybėmis jis pasižymi, kokią ateitį projektuoja sau ir savo vaikams?

Man asmeniškai būtų sunku rasti atsakymą. Tiesiog todėl, kad toks žmogus yra kažkoks darboholizmo ir seksualinių disfunkcijų mišinys, kuris veikia arba kaip „darbo žmogus”, arba kaip „seksualinis pamišėlis”.

Atitinkamai kitos gyvenimo sritys jam nėra įdomios. Kaip ir žmonijos ateitis apskritai.

Toks žmogus visados mato du sprendimus – kuo daugiau darbo, kuo daugiau sekso.

Kažkas nepatinka, kelia susirūpinimą demokratijos būklė ar socialinė nelygybė?

Daugiau darbo.

Esi sunerimęs dėl visuomenės moralės?

Daugiau sekso.

Bet užvis blogiausia netgi ne tai, kad toks asmuo savaime yra labai ribotas darbo – sekso vergas, bet tai, kad, žiūrint į tokį žmogų, sunku atspėti, kaip atrodys žmonija po šimto ar kelių šimtų metų. O kartais net ir nesinori spėlioti.

Nesirūpindamas ateitimi, atitoldamas nuo visuomenės ir atiduodamas sprendimų laisvę kam nors kitam, kas turi daugiau laiko arba pinigų, toks žmogus niekaip nebeįtakoja to, kokiame pasaulyje teks gyventi jo palikuonims.

Ir kadangi jam žmogus kaip toks yra tik darbo – sekso vergas, o tautybė – tik kažkokia atgyvena, kuri realiai nieko nevienija, tai problemos tame savo primityviame egzistavime toks žmogus nepastebi.

Jam nesvarbu, kaip lietuvių tauta atsirado ir kiek dar ji egzistuos. Ar išvis egzistuos. Jis, regis, mielai gyventų ir tarp kinų, japonų, net hunų, jei tik būtų užtektinai darbo ir sekso.

Jo širdžiai svarbu ne tam tikri žmonės, kultūra, tradicijos ir įpročiai, kurie formuoja kiekvieną unikalią tautą, o savęs patenkinimas per burną ir lytinius organus.

Toks žmogus nekuria ir nerašo istorijos. Jis yra tiesiog statistinis darbo – sekso vienetas, matuojantis savo gyvenimą pagal tai, kiek labai atitinka vidurkį – kiek kvadratų bute, kiek kainuoja mašina, kiek toli buvo nukeliavęs.

Tačiau kelionės, neturint namų, yra ne kas daugiau kaip klejonės, o kvadratai neįprasminti kaip tam tikros šeimos, tam tikros žmonių grupės buvimo ir savirealizacijos vieta yra ne kas daugiau kaip kvadratai.

Mes turime kartą, kuri įgyja daug daiktų, tačiau patys tiems daiktams ir tarnauja.

Mes turime kartą, kuri unikali tik tuo, kad unikalumo jai nereikia. Nebent tas „unikalumas” būtų visuotinai priimtas kaip pvz. Gėjų paradai arba vegetarizmas .

Mes turime kartą sudarytą iš kokybiškai naujų žmonių, kurie save apibrėžia per darbą arba seksą, tačiau kitose reikšmingose gyvenimo srityse yra nuliai.

Arba veršiai.

6 atsakymai į “Apie kokybiškai naują žmogų”

  1. Stebina Jūsų noras išimtis iš taisyklės apie kurias rašo žiniasklaida būtent todėl kad tai išimtys traktuoti kaip ‘naująją realybę’. Įdomi logika susieti atskirų individų norą eksperimentuoti su seksualumu susieti su vartojimo ir ‘nieko daugiau nereikia’ kultūra. Pataisykite mane jei klystu bet net ir vakaruose (jau nekalbant apie LT kuri iki to tikrai dar nepriaugo) seksualinės mažumos ir ‘šiandien vyras rytoj moteris’ tikrai yra ne dauguma o vis dar gana retos mažumos. Vienintelis dalykas ką davė Jūsų taip mylima demokratija lyginant su tarybine santvarka – teisę apie tai kalbėti ir taip gyventi tiems kas to nori. Priversti tuos žmones gyventi kitaip nei jie nori ar priversti juos „norėti” kažko kito nei jie nori – kam to reikia? Ar Jūs tikrai galvojate kad šiuolaikinės seks mažumos yra mažumos tik dėl mados – ir pasikeitus madai gryš atgal prie priešingos lyties? Iš kitos pusės žiūrint – kodėl viešai skelbti ‘vatniko’ ar euroskeptiko pažiūras Jūsų nuomone turėtų būti leidžiama ir draudimai pažeidžia kitaip galvojančių teises – o neslėpti prie kurios – savo ar priešingos – lyties tave traukia turėtų būti draudžiama ir tas draudimas nepažeistų tokio žmogaus teisių? Dėl ‘tautos papročių’ ir ‘oi oi kaip ten tauta’ – Afrikoj yra paprotys apipjaustyti mažas mergaites kas sužaloja jas visam gyvenimui. Ar tai irgi turėtų būti leidžiama ir gerbiama nes tai Jų tautos paprotys?

    Dėl ‘darboholizmo’ ir nesidomėjimo niekuo išskyrus asmeninę ‘gerovę’ išreikštą daiktų/pinigų turėjimu ir kelionių skaičium per kalendorinius metus – mano kuklia nuomone tai susiję su ‘seksualine laisve’ tik vienu aspektu: kai tau nebereikia galvoti apie išgyvenimą ir saugumą (finansine prasme) atsiranda laiko ir galimybių ‘saviraiškai’. Vieni reiškiasi eidami į politiką, kiti – į verslą, treti užsiima seks eksperimentais. Tikrai nepanašu kad Lietuvai tas gresia artimiausiu metu – nebent tik tai jos daliai kuri jau seniai nebe Lietuvoj, ir tai mažai daliai kuri laiko užspaudus visos likusios Lietuvos ‘kapitalą’.

    1. Jūs ir vėl manęs nesuprantate. Esmė ne kalbos, o oficiali valstybės politika. Jaučiate skirtumą, ar ne? „Vatniko” teisės kalbėti ne tik kad niekas negina, jį dar ir iš darbo išmesti gali, o atskirais atvejais – nuteisti, bet jei esi gėjus, tai tu ne tik gali kalbėti, tavęs dar ir iš darbo atleisti negali, nes bus „diskriminacija”, o, jei kas nors su tavimi nesutiks, galimai bus nuteistas. Tos mažumos, kai joms sudaromas valstybinis nuomonės monopolis, labai greitai gali tapti daugumomis, nes pyktis su jais labai neapsimoka, o pritarti – dar ir kaip apsimoka.

      1. Tos mažumos, kai joms sudaromas valstybinis nuomonės monopolis, labai greitai gali tapti daugumomis, nes pyktis su jais labai neapsimoka, o pritarti – dar ir kaip apsimoka.
        //Tikrai? Tikrai gali tapti daugumomis? Ar cia tik kalba del kalbos? T.y. mazumos yra ne realus zmogaus potraukis prie tos pacios lyties o mados reikalas – siandien miegu su priesinga, rytoj su ta pacia lytim?
        Dabar del oficialios valstybes politikos. Kuri kurios valstybes politika skatino (ne draude diskriminacija, o butent skatino) zmones tapti mazumomis? Realiai ir dabar, o ne ‘galim iki to prieiti’.

        Del ‘vatniko’ teises kalbeti – jei jis tik kalba, nesmeizdamas konkreciu zmoniu (smeizimas siuo atveju – kaltinimas be irodymu) ir neizeidinedamas, nieko jam uz tai niekas negali padaryti. Taip – jei tu sakai savo nuomone frazemis ‘xx reikia saudyti’ (xx cia gali buti tiek Tapino sekejai ar ES myletojai tiek mazumos) – tai del tokios nuomones gali nukenteti. Bet jei tiesiog sakai kad tau tai nepatinka ar tu kitos nuomones – tikrai nemanau kad uz tai teistu ar atleidinetu is darbo. Vel – jei tu istorijos mokytoja ir per pamokas sakai kad tavo nuomone partizanai buvo nusikalteliai ir juo teisingai issaude, nors vadovelyje parasyta kitaip – cia jau ne visai vieta reiksti savo nuomonei. Lygiai kaip ir biologijos mokytojai aiskinti kad tai ka vadovelyje raso apie Darvino teorija – nesamone, o visi zmones kilo is Adomo ir Ievos. Kaip ne kaip – yra patvirtinta mokymo programa ir jei tu su ja nesutinki gali reiksti priesingas mintis laisvu nuo darbo laiku o darbe tau moka uz tai kad pasakotum ta, ko paskui klaus per egzaminus. Tas pats pasakytina apie ikimokykliniu istaigu specialiste kuri turi nuomone kad vaikus galima musti – jei ji sia nuomone desto savo darbo vietoj kolegoms kuriems turetu kelti kvalifikacija tai jau ne visai nuomone ir ne visai vieta ja reiksti. Taip kad su sita laisve taip kaip ir su kitom laisvem – galima reikstis kiek tai nepriestarauja istatymams.
        Del ‘o jei su tavim nesutiks galimai bus nuteistas’ – nesutiks suo kuo – kad tu gejus? Tipo ‘mano nuomone tu ne gejus’? Ar ‘tu ligonis’? ar ‘jus visus isnaikinti reikia’? Nuomones buna visokios, ir kai kurios tikrai gali buti laikomos neapykantos kurstymu ir uz tai gali buti teisiama. Nes nuomones pasakymas ir kito zmogaus izeidimas – tai du skirtingi dalykai.

        Apskritai man labai idomi ta visuotine baime ‘oi, mazumos uzpuls’. Kol kas Grazulis ir kompanija labai aktyviai rupinasi kad to nebutu – trys ar keturi lietuviski atviri gejai gerai kad i galva kasdien negauna, jau nekalbant apie dideli negrystama poveiki Lietuvos politikai ir moralei. Daug daugiau kiek suprantu yra tokiu kurie is tevynes pabege butent del to kad cia pavojinga uz rankuciu susiemus per gatve pereiti, ir ‘ka kaimynai pasakys’.

  2. Visokios seksualinės mažumos egzistavo visuomet. Nieko čia keisto. Gamtoje pasitaiko klaidų. 🙂 Bet problema kad tos mažumos save iškelia kaip etaloną ir virš normalių gamtos kūrinių. Kaip bevartysi viskas gamtoje paremta moters ir vyro pora. Egzistuoja tos mažumos tegul sau egzistuoja. Bet tai yra gamtos klaida ir liga. Net ir nepagydoma. Lygiai kaip koks sergantis vėžiu. Bet sergantys vėžiu savęs nelaiko išskirtiniais. 🙂
    O šiaip neturiu vilčių dėl visuomenės vystymosi, nes niekas nežino ko čia atsirado ir ką čia veikia. 🙂 Paprasčiausiai niekas nemato jokio tikslo apart vartojimo ir turto siekimo. Šiam momentui šio pasaulio dievas ir tikslas pinigai. 🙂 Pasitaiko vienetai galvojantys apie kažkokią gilesnę prasmę. Bet tai tik retos nieko nekeičiančios išimtys. Žodžiu reikia rimto streso kad kažkas pasikeistų. Gal ir bus. 🙂 Tikiuosi suorganizuosim. 🙂

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *