Apie (ne)baisią sovietinę praeitį, post-sovietinį cenzūravimą ir lenkus

„Ką man daryti, jei mano komunistas tėvas manęs nežagino, komunistė motina nemušė, o komunistai mokytojai neužgauliojo ir nežemino?” – paklausė manęs šiandien viena rašytoja.

Tai – klausimas, kurį sau turėtų užduoti kiekvienas lietuvis.

Ir kartu klausimas, į kurį bent jau aš neturiu atsakymo.

Komunizmo mačiau mažai, tačiau toje santvarkoje augę žmonės manimi rūpinosi, ugdė ir augino. Nei žagino, nei mušė, nei užgauliojo.

Galbūt todėl aš nebijau to komunizmo taip labai kaip visi aplinkui.

Kita vertus, kas gi jo taip labai bijo?

Jei paklausi žmogaus, ar sovietmečiu buvo blogai, tai dažnas ims pasakoti, kad tikrai blogai – gėrė visi, mušėsi, valgyti nebuvo – siaubo pasaka. Jei paklausi, ar tas vyko jo namuose, tai aišku – ne.

Tas sovietmetis tapęs keistu dalyku – globaliai labai baisus, bet savo asmenine patirtimi retas skundžiasi.

Dar įdomiau, kad dabar mes turime tą neįtikėtiną laisvę – daryti, ką norime, keliauti, kur norime, pirkti, ką norime. Aišku su sąlyga, jog užtenka pinigų.

O pinigų dažniausiai neužtenka.

Tačiau, jei pinigų stygių ir galima suprasti, tai fantazijos stygius tiesiog išmuša iš vėžių.

Kiek galvų padėta dėl laisvo žodžio?

O „pilietiniai” aktyvistai vis tiek per galvą triusikus nusimautų, kad tik tą žodį kuo labiau suvaržyti.

Štai Kauno apskrities viešoji biblioteka pastatė stendą „Padovanok idėją bibliotekai!” ir, aišku, kažkoks nenuovokus pro-valstybinis aktyvistas tą stendą supainiojo su skundų knyga, dėl ko įrašė štai tokį paklausimą – pasipiktinimą:

Nes garantuotai tiki, kad laisvė yra pasirinkimo nebuvimas. Ir kuo mažiau kitiems pasirinkimų, tuo jis jaučiasi laisvesnis.

Ir jei tai būtų koks pavienis atvejis, tai aš dar pasijuokusi atvira burna nueičiau, bet tokie atvejai lyg grybai po lietaus post-sovietinės psichozės apsėstoje visuomenėje, kurioje arba gerai, arba Putinas.

Lietuvoje liko tik vienas būdas būti lojaliu piliečiu – nekęsti Putino. Ir mylėti Prezidentę Dalią Grybauskaitę, žinoma.

Ir kuo labiau stebi tą visuotinę psichozę, tuo labiau nesupranti, kuo mes taip skiriamės nuo to baisiojo Putino, kurio požiūris į demokratiją panašus į tų, kasdien kovojančių, kad nepatogios nuomonės būtų nutildytos, neparankūs asmenys nubausti ir visi tikėtų viena Saule.

Tačiau išties istorijos neįmanoma ištrinti. Neįmanoma jos ir pakeisti.

Istoriją galima suklastoti, bet tam reikia, kad numirtų amžininkai.

Lietuva atsidūrusi sudėtingoje situacijoje, kai amžininkai nenumirę, bet istorija tokia, kokia buvusi, nebepriimtina. Dėl to konvulsiškai kovojama su tais, kurie drįsta prisiminti ką nors gražaus iš laikmečio, kai nieko gražaus būti negalėjo.

Nes gi visi blogi buvo. Nei vieno gero. Darbštaus. Ar protingo.

Tokie atsirado iškart po Nepriklausomybės. Ir dar, aišku, Landsbergis.

Na, o dienos pabaigoje pamačiau tai.

Ir ėmiau juoktis balsu.

Gerai, kad lenkai.

Nes Lietuvoje tai būtų valstybinio masto tragedija – juk tas autobusiukas simbolizuoja sovietmetį. Ir jei kam nors patiks autobusiukas, tai gali patikti sovietmetis. O jei patiks sovietmetis, tai nebepatiks Nepriklausomybė. O jei nepatiks Nepriklausomybė, tai bus Sovietų Sąjunga. O jei bus Sovietų Sąjunga, tai parduotuvėse žirnelių nebus!

Tai ar gali būti kas nors pavojingesnio valstybei už sovietinį autobusiuką pačiame Kauno centre?

17 atsakymų į “Apie (ne)baisią sovietinę praeitį, post-sovietinį cenzūravimą ir lenkus”

  1. Ką padarysi. Anuomet daugiau domino žirneliai, majonezas, džinsai etc. Dabar-kaip gauti pinigų pragyvenimui ir gyvenimo mokesčiams. Taigi, pakilome į aukštesnį lygmenį. Anais laikais žmones kankino elementarios vartojimo problemos. Dabar jau rūpi egzistenciniai dalykai-kaip pragyventi. Tikiu, neužilgo pradės kamuoti klausimas kaip išgyventi? Pirmyn judame ar atgal? Išnyko eilės parduotuvėse, bet atsirado darbo biržose. Neaišku, kas geriau, kas blogiau ir ką mes iš tiesų laimėjome?

  2. Pastebėčiau,kad autobusiukas ne sovietinis, o lenkiškas – autosan. Lenkiškas nėra lygu sovietinis, nes Lenkija nebuvo Sovietų Sąjunga, taip ten buvo komunistinis rėžimas, bet tai buvo atskira valstybė, su savo sienomis, valiuta, karinėmis pajėgomis – niekam nereikėjo tarnauti Rusijos platybėse, ir visos reformos laisvėjimo link ten prasidėjo daug ankščiau. Tokių autobusiukų, nors realiai čia visas autobusas, Lietuvos autobusų parkai buvo užsipirkę jau nepriklausomybės laikais, ir jie buvo naudojami pakankamai ilgai. Apskritai daug visokių prekių net sovietiniais laikais buvo vertinama iš kitų komunistinių rėžimų (čekoslovakija, jugoslavija, rytų vokietijos bet jos nebuvo sovietų sąjunga).

  3. Galima ir reikia rašyti dar aštriau, tamsta Lidžita. Visas tas tarybinių metų neigimas, taip, tarybinių! – nes taip lietuviškai, taigi visas tas tarybinių laikotarpio neigimas yra arba idiotizmas, arba itin gudri diversija prieš lietuvių tautą. Aš žiūrėjau savižudybių statistiką, ir žinote kada pradėjo didėti savižudybių skaičius? Ogi nuo 1992 metų, kai buvo pradėta neigti tarybinę praeitį, girdi, okupacija, girdi, todėl negalima prisiminti ir, girdi, nieko gero ten nebuvo. Taip iš žmonių protų buvo išbraukta ir atimta praeitis. Atimti jausmai ir prisiminimai. Na nevisai, bet kai metai iš metų trini šis tas ir išsitrina. Koks bus rezultatas jei iš tavęs pavogs tavo praeitį? Beprasmybė, a kodėl nenusižudžius – mes gi negyvenome. Taigi, tas atsitiko su lietuvių tauta. Aš neabejoju. Savižudybių skaičius didėjimas ir praeities išbraukimas, raginimai jos atsižadėti yra akivaizdžiai susiję.
    Nuo kokių 1998 metų aš žiūriu palydovinę tv, kai kolektyvinė antena tapo kabeline už kurią reikia mokėti, kai liko vien tik lietuviški kanalai ir tiesiog be platesnio požiūrio į pasaulį darėsi nyku Lietuvoje, tėtis įsigijo palydovinę už kurią susimoki tik kartą. Tai va žiūriu Astra palydovo vokiškus nacionalinius transliuotojus, ir per MDR (buvusios VDR) televiziją dažnai būna prisiminimai apie „Vokietijos Demokratinės Respublikus” laikus. Ir ne vien tik per ją, ir per kitus ARD grupės kanalus rodo apie praeitį ir galiu paliudyti tokios savo praeities išmetimo, ištrynimo pas vokiečius nėra. Maža to, net rodant apie VDR buvo laidų ciklas: Nicht alles war schlecht! Esu tikras todėl Vokietija klesti, o Lietuva nyksta. Savo praeities atsisakymas, išsižadėjimas – savižudybė.

    P.S. Autobusiukas „Autosan”, ne „Ikarus”. Pas mus jų nebuvo, bent kaip miesto transportas. „Autosan” buvo gaminami Lenkijos Liaudies Respublikoje. Taip, spalva panaši, bet čia ne tas autobusas kurį turėjote omeny. Čia ne priekaištas, tik patikslinu. 🙂

    P.P.S. tad ir Lietuvos TSR nicht alles war schlecht! Tolygus miestų išsidėstymas Lietuvoje yra būtent lietuvių komunistų nuopelnas, konkrečiai net Sniečkaus, nors idėja nėra jo. Esamos rinkos sąlygomis Lietuvoje gyventojų nemažėja tik Vilniuje (kur sueina visi pinigai) ir Klaipėdoje (uostas), ir abu miestai gauti išimtinai Tarybų Sąjungos dėka.

  4. Turiu ir aš mažą pastabėlę – rašai, kad komunizmo matei mažai. Labai įdomu, mat nežinau nė vieno, kas jį būtų matęs. tarybiniais laikais jį statė, statė, taip ir nepastatė :). Jo tiesiog nebuvo

    1. Vienas mano klientas vykusiai pajuokavo: „Tai kad ir komunizmas, ir kapitalizmas yra vienas ir tas pats. Kaip tada laukėme šviesaus rytojaus, taip dabar laukiame šviesaus rytojaus. O kaip neatėjo jis tada, taip neateina ir dabar.” Taigi… 🙂

  5. Dieve, Dieve kiek „po lageriu skučajuščich” :)))
    Jiems matai tarybinė Lietuva demonizuojama?
    Jau kartais atrodo, kad tas jūsų niurzgėjimas pereina į nenutraukiama inkštimą kaip jums visiems viskas blogėja ne dienomis, ne sekundėmis, o nano sekundėmis.
    LRT atrodo buvo parengusi ciklą – „Tarybinės kronikos” apie tuos laikus, kurių jūs taip ilgitės. Su diskusijomis ir pokalbiais. Ble tik imkite, žiūrėkite ir džiaukitės:
    https://www.google.lt/search?newwindow=1&safe=off&q=lrt+tarybines+kronikos&spell=1&sa=X&ved=0ahUKEwiVmeW1idfWAhXpHJoKHcWMAIQQvwUIIygA&biw=1920&bih=974
    Kas jums ką triną? Kas jums ką naikina? Viskas yra, viskas rodoma per NACIONALINIĮ TRANSLIUOTOJĄ. Bet tokie inkštėjai ir toliau su kiekviena diena, inkščia net susiriesdami.
    Apie pragyvenimą matai jis kalba.
    Jūs man ble vieną karta galite paaiškinti, kad jei jau taip viskas zjbs buvo, tai kokio bl bybio viskas sugriuvo? Kodėl ne tik Lietuva, bet apskritai pati Rusija nebekuria komunizmo šviesaus?

    1. Jūsų primityvumas „Sandman” yra neįtikėtinas. „Tarybinės kronikos” prieš 20 metų rodydavo ir LNK, mačiau; antra, jūsų nuoroda į mediateką, o tai archyvas, o ne transliacijos dabartyje, bet kokiu atveju tai visai ne tas pats kas „Nicht alles war schlecht”. „Tarybinės kronikos” būtent yra propagandinio ir patosinio pobūdžio, gi vokiečiai kalba apie savo praeitį, randa joje teigiamybių ir savo praeities neatsižada. Ką vokiečiams daryti, pavyzdžiui, su nacizmu? Faktas, vokiečių nacistai nužudė keleriopai daugiau žmonių, nei kad Vokietijos komunistai. Vieša paslaptis kad iki kokių 1960-70 vakarų Vokietijoje net viduriniuose valdžios sluoksniuose tebesėdėjo buvę nacistai. Tai iššaukė 1968 metų studentų riaušes kol gale buvę nacistai pasitraukė. Ką vakarų vokiečiai turi išvis išbraukti savo praeitį nuo 1933 iki 1968, o rytų iki 1989 metų? Būtų bepročiai, jie to ir nedaro, žiūriu, matau, žinau. Neglorifikuoja, bet ir neišsižada. Jums norisi viską matyti juoda-baltai, tipo, jei jau praeityje buvo gerai tai turime viską glorifikuoti ir spalvinti baltai – cha, tai būtent ir yra primityvumas. Jūsų žiniai: pasaulyje yra daugiau spalvų.

      Na, o kai paminėjote Rusiją, tampa aišku kad jums socializmas, komunizmas=Rusija, o tai vėlgi primityvu. Turiu nustebinti, pvz., Švedijoje yra socializmas, kaip ir Norvegijoje, valdžioje realūs socialdemokratai, o ne lietuviškas mėšlas pavadinimu LSDP, ir skandinavijos šalių socializmo modelio nesirįža griauti jokia net dešinioji partija. Komunistų partijos veikia vakarų Europos šalyse. Tiesą rašant galiu užversti jus filosofų, istorikų citatomis, kad Rusijoje, Tarybų Sąjungoje būtent ir nebuvo komunizmas (nors ir būta pažangių dalykų), bet panašu, kad to būsite nepajėgus suprasti. Na, o kodėl sugriuvo būtų visai kita tema.

        1. Matytas. Komedija. Kaip matote vokiečiai savo praeitį atsimena ir neatsižada. Tokio ar panašios turinio filmo Lietuvoje, atsižvelgiant į visą tvyrančią atmosferą, niekas nesiryžtų kurti. Baisu net pagalvoti kaip su purvais būtų sumaišytas režisierius.

      1. Kokia kita tema apie sugriūvimą, kai apie tai ir vyksta diskusija – apie sovietinę santvarką.
        Jus aiškinote, kad viskas slepiama, kai realiai viskas yra sudėta ir žiūrėk tu sau į sveikatą. Tarybinių kronikų Jums matai tonas netiko? Ir galiausiai – pradedate tryznioti apie Skandinavijos šalis ir apie tai, kad net nebuvo to komunizmo! Kad čia visai kas kitą ane?
        O faktas, kad buvo šikna ir totalus atsilikimas (nors tokie kaip tu – sugeba aiškinti, kad TSRS buvo net toliau pažengusi negu kitos pasaulio šalys kartu sudėjus) Faktas, kad nieko realiai gero tas atsilikimas nedavė. Kad net ir dabar žmonės auklėjami laukti „kol valdžia duos”. Buvo ištremta ir išžudyta daugybė žmonių Va kas buvo. O čia tokie kaip Jūs, tik apie dešreles ir pamėlinavusias vištas ilgesingai pasakojate.

        1. Todėl kad Tarybinės kronikos ir buvo propagandinio pobūdžio. ta prasme, jei buvo ir teigiamas dalykas atliktas, tai jis būdavo taip ištrimtuojamas, kad net perspaudžiam. Aš už santūrumą, net reklamuojant teigiamus dalykus. Net jei ES parama kai kur padaro teigima darbą, tas jos paramos reklamavimas yra taip perspaudžiam kad net koktu, pvz., ES reklaminiai stendai stovintys metų metus, to net tarybinis laikais nebūdavo kad štai tas ir tas pastatyta už sąjunginius pinigus. TSRS atsilikimo būta, bet ne katastrofiško: įvairiuose srityse nuo 7 iki 15 metų – kiek teko skaityti. Bet kokiu atveju lietuvių Lietuvoje tada buvo daugiau.

          1. Mariau, labai geri Jusu komentarai. O del smeliosmegenio (t.y. „sandman”), tai juk matote,kad jis savo pravarde pilnai pateisina – luzeris net nesupranta skirtumo tarp archyvines medziagos, rodomos per TV ir tikro gyvenimo, kuri daugelis musu pergyveno ir mate is arti, o dabar girdime pasakojimus apie ji, neatitinkancius tikroves. Gali buti,kad smeliagalvis todel ir rasineja tokius keistus komentarus – tuno namuose ( ar is tinginystes, ar siaip kokia protine negalia.. DDDD) kiauras dienas nieko neveikdamas, tik spoksodamas TV, o ten juk tiek ir tegirdi – kaip nuostabiai dabar gyvenasi ir kaip baisu buvo anksciau, jis tuo pilnai ir tiki, tokia jo tikrove. Tevukas grizes is darbo maisto atnesa, smeliagalvis uzvalgo ir vel prie teliko. O jo smegeneles supranta vaizda ekrane kaip tikrove. Va ir turime sitoki laiminga, entuziastinga „patriota”… Ilgai skaiciau Lidzitos bloga ir vis po kiekvienu nauju irasu sitas klounas ka nors papezedavo, as ilgai galvojau – kaip galima sitaip nesigaudyti aplinkoje ir tikroveje ir sitaip noreti pasisakyti apie nieka??? Bet ilgainiui susidare aiskesnis vaizdas – su galva netvarkoje, matyt tikrai smelio jam kazkas i ja pripyle:):):)

        2. Smeliagalvi, Marius apie desreles ne zodziu neuzsimine. Cia matyt tau desreles ir suslapusios picos is sunu baliaus Daukantyneje draugeliai neparnese, kad sitaip apie jas ir „Buso slauneles” inksti. Bene iki siol negali nusiraminti, kad taves tapkinas nepakviete ir nepavalgydino.?…DDDD

          1. Ačiū. Na ir aš matydavu jo brūkštelėjimus, bet kaip taisyklė žmogus su „kietu” pseudonimu yra labai angažuotas ir ribotas. Spėju jis net neamtė tarybinių metų ir rašo remdamasis… vadovėliu. Apie dešreles tikrai neužsiminiau – niekaip nesuprantu iš kur kilęs tas mitas, kad net dešrelių parduotuvėse nebuvo, girdi tik kanopos… Nuoširdžiai nesuprantu. Juk yra krūvos gyvų žmonių kurie tai gali lengvai paneigti, bet žmonės jau tyli, nes JAU žmonių protai yra paveikti esamos propagandos, gridi, viskas buvo blogai – savo praeities žmonės bijo prisiminti. Bet ko vertas žmogus be savo praeities? Tai va mano tėvai nebuvo nei komunistai (komunistų Lietuvoje buvo 200 tūkstančių t.y. ~1 milijonas su šeimos nariais), nebuvo nei Lietkoopsąjungos nariai (sako kad šitų vadovybė prabangoje gyveno), nei kokie pogrindžio spekuliantai. Eiliniai darbininkai, na gerai, tėtis aukščiausios, 6 kategorijos elektrikas gamykloje, bet dešrelių tikrai buvo pirkti, blato nereikėjo. Man tai juokinga, jeigu nieko nebuvo ko pirkti tai iš kur eilės parduotuvėse būdavo? Beje eilės kartu parodo kad visi turėjo darbo, nes po darbo pabaigos žmonės užsukdavo apsipirkti. Buvau vaikas, atsimenu, kad dienos metu parduotuvės būdavo pustuštės – visi darbe.

  6. laba diena, Mariau. Gal galite susisiekti su manimi, nes aš ieškau žmonių, kurių atmintis dar neištrinta. fb: Luana Mas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *