Aš nekalbėsiu apie rinkimų rezultatus, nes man jie neįdomūs. Partijos, kuri galėtų mane atstovauti, aš nemačiau iki rinkimų, nematau ir dabar.
Pakalbėsiu apie ką kitą – apie pilietiškumo suvokimą, kurį kemša į galvas media ir visokie „patriotai„, talpinantys socialiniuose tinkluose nuotraukas, kaip jie metė biuletenį į urną ir moralizuojantys, kad balsavimas yra pilietiškumas.
Ir, kad ir kaip aš nemėgčiau tos sovietizmo kortos, bet supratimas, kad pilietiškumas yra balsavimas rinkimuose arba priklausymas partijai, egzistavo būtent tada ir būdingas būtent tokioms valstybėms, kur asmuo privalo būti politiškas.
Nes iš tikrųjų pilietiškumas ir politiškumas yra du skirtingi dalykai. Pilietiškumas yra asmens santykis su valstybe, kuris atsiskleidžia per to asmens lojalumą valstybei. Politiškumas yra asmens santykis su politika, kuris atsiskleidžia per dalyvavimą rinkimuose, priklausymą politinėms partijoms ir pan.
Aš net nemoku apsakyti, kaip man baisu matyti, kad visi tie žmonės, kurie sąžiningai moka mokesčius, tačiau neįmeta biuletenio į balsadėžę kartą per 4 m., yra vadinami nepilietiškais ir kone tautos išdavikais, kai realiai valstybė laikosi ne ant kažkokių biuletenių, ne ant tų balsavimų, įvykstančių kartą per keturis – penkis metus, o ant… mokesčių!
Tik dėl mokesčių tampa įmanoma kažkokia politika, kažkokie socialiniai modeliai, pašalpos, pensijos ir pan. Tačiau tie, kurie dirba ir tiesiogine to žodžio prasme išlaiko valstybę, neva nėra pilietiški, jei neįmetė biuletenio į urną!
Man liūdna matyti pažįstamus, kurie tikrai slepia mokesčius, tačiau selfinasi su biuleteniais ir džiaugiasi aplodismentais, kokie jie – pilietiški.
Bet dar liūdniau matyti visokias savivaldybių magdutes, postringaujančias apie tai, kad nebalsavę jos darbdaviai neva praranda teisę ko nors iš jos reikalauti. Aš nežinau, kaip stipriai žmogui turi būti susisukę, kad jis nesuprastų, jog gyventi iš mokesčių mokėtojų pinigų ir siųsti juos š…, yra mažų mažiausiai… įžūlu.
Ir jei paklausite mano nuomonės, kas yra blogai su Lietuva, tai aš atsakysiu, kad tai: Tas išsverstaskūriškumas, fasadinis pilietiškumas, prisitrynimai prie visokių partijų ir bandymai siekti kažko sau, pasinaudojant politika.
Absoliuti dauguma tų pilietiškųjų su biuletenių nuotraukomis siekia naudos sau – galbūt rinkimuose dalyvauja jų pusbrolis, gal dėdė, o gal kokie nors geri draugai iš kokios nors partijos. Ir kaip gi geriau pademonstruosi lojalumą, jei ne pateikdamas įrodymus, kad ėjai ir balsavai? Nepaisant blogo oro. Gal įdarbins kokioje ministerijoje.
Ir štai šis partine smarve persmelktas materializmas yra viena iš priežasčių, kodėl Lietuvoje taip blogai gyventi daugumai padorių, atsakingų, sąžiningai besielgiančių žmonių. Nes čia tu gali siurbti pinigus iš biudžeto, pasiųsti mokesčių mokėtojus išsituštinti ir dėtis herojumi, nes kartą per keturis metus atlikai pilietinę pareigą (kuri iš tikro net ne pareiga, o teisė).
Tuo tarpu, jei tu visus tuos metus moki mokesčius ir išlaikai valstybę, tačiau nenueini balsuoti ir nepasimeilini teisingam sugar daddy, tai tu esi prarastoji karta, nevykėlis, nepilietiškas ir jokių teisių neturintis mulkis.
Ir pasakyk, kad čia taip jau toli nuo Putino Rusijos.
P.S. Nenustebsiu, jei artimu metu bus imtąsi iniciatyvos, kad balsuoti privaloma. Juk meilė partijai – geriausias piliečio matas.
Taip ir neišgirdau arguemntu, kode moketi mokescius ir balsuoti yra blogai? Neprabalsavus gali moketi dar didesnius mokescius i niekur kai bus selpiami bedarbiai rinkejai.
Nesakiau kad blogai nei viena, nei kita. Tik sakiau, kad mokesčius mokėti privaloma, o balsuoti – ne.
Mano nuotrauka buvo ne su biuleteniu, o su „aš balsavau” lipduku, nors nei mano papūga, kurios aš neturiu, nėra kandidatė į Seimą. Bet taip, nuotraukos ir raginimas balsuoti buvo skelbiami sąmoningai, siekiant naudos – sąmoningų ir teisių nuo pareigų neatsiejančių piliečių visuomenės. Politika – tai valstybės valdymo menas, kuriame demokratinėje santvarkoje dalyvauja visi piliečiai, išskyrus tuos, kurie atskiria pilietybę nuo politikos. Kuo toliau, tuo labiau darotės radikalesnė ir su logika nekažką turinti bendro. Tai dabar ir mokėkit mokesčius toliau taip ir tokia tvarka, kaip aš ir kiti balsavusieji be jūsų nusprendė.
O Jūs tikite, kad dėl mokesčių balsavote? Ir dar mane vadinat radikalia.
Aišku, kad ne dėl mokesčių balsavom. Nes mokesčius nustato Rėpliažmogiai, slapta valdantys visą pasaulį. Ir išrinktas seimas tikrai su tuo nieko bendro neturi.
Įdomiau, kad Jūsų balsas labai tą Seimą įtakoja. Seimo nariai yra nuoseklūs ir laikosi rinkiminių pažadų, įgyvendina partijų programas ir pan. Ir kodėl tada tiek nepatenkintų valdymo institucijomis žmonių Lietuvoje? Gi jokių problemų nėra.
Balsavimas įtakoja labiau nei nebalsavimas.
Yra didelė koreliacija tarp tų, kas žiūri į pažadus bei rinkimines programas ir tų, kas skundžiasi ir nepatinkinti „valdžia”. Bet kvailį ir bažnyčioj muša. Balsuoju ir tikiuosi pagal darbus, o ne makulatūrą. Kuo skųstis neturiu – ko tikėjausi, tą ir gaunu.
Tai matyt mūsų lūkesčiai labai skiriasi, nors ir keista, kad jau gaunate (kai dar net nepasikeitė Seimas). O dėl „kvailį ir Bažnyčioj muša”, tai galima performuluoti ir kitaip – konformistų niekur nemuša 😉
Turiu omeny, kad bendrai rinkimuose taip balsuoju ir ko tikiuosi – taip ir gaunu. Nematau kodėl šį kartą bus kitaip.
Konformizmas – žiūrėti ne į teorines kalbas, o ką partijos realiai daro? O nekonformizmas – vertinti pagal teorines programas ir rinkimų pažadas? Įdomiai 🙂
Nepolitiškumas irgi politika, tik pati bjauriausia, leidžianti valdantiesiems iš visų daryti melžiamas karves. Mokesčių mokėjimas nėra joks pilietiškumas, tai vergiškumas ir baudžiauninkiškumas, sovietinis valstybės supratimas. Juk visi išvardytieji atiduodavo viską valstybei, beveik nieko negaudami. Kai valstybę kaip ir žmogaus kūną ėda vėžys, tai mokesčių mokėjimas virsta vėžio maitininimu, kuris vistiek suėda visą kūną. Šiandieną valstybės vėžys išpampęs ir viską peraugęs, svajoja apie grynų pinigų panaikinimą, kad galėtu kontroliuoti kiekvieną eilinio piliečio centą, o tai veda į ekonomikos ir valstybės žlugimą. O kaip tas vėžys nepamps, jei yra nuolankių mokesčių mokėtojų net nebandančių patiems pasirinkti kas tuos mokesčius valdys. Rinkimai, tai svarbiausias valstybėje veiksmas, kai visi piliečiai sprendžia kam patikės savo sumokėtus mokesčius valdyti: protingam, sąžiningam, šeimininkiškam, ar švaistūnui, vagiui ir aferistui. Lidžitos straipsnis atrodytu logiškas, bet esme jis yra atvikrščias, o pabaiga demagoginė, žmonės gąsdinami kad būs imtasi privalomo dalyvavimo rinkimuose (nors taip ir turėtu būti), ko valdantieji nė už ką nedarys.
P. Algimantai, aš su Jumis sutikčiau esant 2 sąlygoms: 1) Jei rinkimuose dalyvautų dorų ir kvalifikuotų politikų; 2) Jei jie laikytųsi savo programų ir rinkiminių pažadų. Kadangi, mano supratimu, abi šios sąlygos netenkinamos, tai balsavimas realios įtakos rezultatams nedaro. Be to, sakymas, kad kažkas privalo kažką nuspręsti irgi nelogiškas, nes ne visi domisi (galų gale supranta) politiką. Sakyti, kad kiekvienas pilietis privalo ablsuoti kažkas tokio kaip sakyti, kad pvz. kiekvienas turi mokėti susitaisyti dantis. Realybė tokia, kad geriausi rezultatai gaunasi ne tada, kai daro VISI, o tada, kai daro tie, kas supranta ir kam aktualu.
Tai taip komunistai ir darė, „nes tik jie” suprato ir „tik jiems” buvo aktualu. Valdininkų apie 80.000 + jų antras puses, vyrus, žmonas + jų vaikus + jų tėvus + jų draugus. Ir turi valdantieji reikalingų balsų apie 500.000. Norint juos nebeišrinkti reikia antrą tiek ateinančių balsuoti, bet kadangi dalis ir iš tų balsuos už esančius, tai reikia dar daugiau balsuotojų. Bet tie balsuoja užpakaliais, nepakeliamais nuo sofu ir nenunešamais iki rinkimų apylinkių. O paskui besipiktinančiais kad va ir vėl tie patys liko valdžioje.
Ar jums tikrai atrodo, kad nėra visiškai jokio skirtumo, kas bus valdančiojoj daugumoj ar pvz. sveikatos ministru? Kaip jūs įsivaizduojate valstybės vystymąsį? Revoliuciniu būdu? Ar tikrai? Ar tikrai manot, kad nebalsavimu galima įvykdyti tokią revoliuciją? Nejaugi manot, kad nebalsavime yra kas nors nekonformistinio? Negi tikrai taip sureikšminat savo balsą? Ar jūs tikrai manote, kad konformizmas yra kažkas unikaliai Lietuviško ar Sovietinio? Ar jums tikrai atrodo, kad cenzūra šiuolaikinėj Lietuvoj prilygsta autoritarinių rėžimų cenzūrai? Ai tiesa, jums atrodo, kad Lietuva ir yra autoritarinė valstybė, ar tikrai? Klausiu, nes per jūsų įrašus skambantis leitmontyvas verčia susidaryti įspūdį, kad šiuolaikinę Lietuvą įsivaizduojat, kaip šiaurės korėją, su 1984 visuomene (ir savimi pačia didingai stovinčia nuošaly). Tai ir noriu išsiaiškinti – ar tikrai?
Labai daug klausimų, į kuriuos surašyti atsakymus užimtų begalę laiko, taigi, atsakysiu kiek įmanoma trumpiau, deja, galimai tie atsakymai nebus išsamūs. 1) Taip, man nesvarbu, kas bus sveikatos ministru, nes su esama sistema aš tiesiog neįžvelgiu, koks asmuo galėtų ten labai kažką pakeisti. 2) Per ilgas būtų atsakymas, bet esmė tokia, kad aš demokratė. Ir man esminė vertybė – demokratija, kiekvieno žmogaus teisė priimti sprendimus. Deja, vystymąsi matau į priešingą pusę; 3) Nemanau, kad galima įvykdyti revoliuciją, kaip ir nemanau, kad reikia balsuoti už nepriimtiną kandidatą; 4) Nebalsavime konformizmo nėra, nes tuo nesiekiama jokio rezultato iš esmės; 5) Ne, nemanau, kad konformizmas unikalus ar sovietinis; 6) Neprilygsta, bet nepriklausomos žiniasklaidos nėra, su opozicija kovojama labai neetiškomis priemonėmis, daugėja žodžio laisvės varžymų, kas reiškia, jog ir žiniasklaidos laisve arba informacijos laisve pasigirti negalime; 7) Ne, man neatrodo, kad Lietuva yra autoritarinė valstybė, bet aš matau nepagrįsta Prezidento instituto stiprinimą, taip pat „savus” valstybinėse institucijose, taigi, demokratiška ji taip pat nėra; 8) Iki Šiaurės Korėjos toli net Rusijai. Mums dar toliau. Bet man etalonas – ne Šiaurės Korėja. Gaila, jei Jums taip yra.
Na, šiek tiek nuraminot, bet tai dabar galvoju, jeigu balsuojant niekas nepasikeistų, o nebalsavimu ir nesiekiama nieko pakeisti, kodėl renkatės nebalsuoti?
Yra tokia istorija apie koncentracijos stovyklą, kai vienam kaliniui (berods lenkui) liepė užkasti du gyvus žydus. Jam grąsino mirtimi, bet jis atsisakė. Tada liepė tiems žydams užkasti lenką ir jie tą padarė. Kai lenkas jau gerai priduso, sargybiniai liepė jį atkasti ir tada liepė jam užkasti žydus. Jis tą padarė, bet sargybiniai nebeledo jų atkasti. Neaišku, ar jis kasė iš keršto, ar tikėdamąsis, kad ir juos atkas, bet jis įsivėlė į labai purviną dalyką ir tapo žmogžudžiu. Aš stengiuosi nelipti per savo įsitikinimus. Manęs tenkinančio kandidato šiemet mano apygardoje nebuvo, užtat ir nebalsavau. Kitais metais balsuodavau ir balsuosiu vėl, jei bus mane tenkinantis kandidatas. Čia kalba ne apie tai, kad aš to nedarau iš principo. Kalba apie tai, kad aš visados renkuosi nedaryti to, kas man nepriimtina, nes, kai pradedi žaisti su savo įsitikinimais, tai baigiasi kaip tam lenkui, kuris galų gale neatsilaikė ir tapo žudiku.
Uhu, na čia taip riebiai, gal kiek pervertinat balsavimą?
Padorus žmogus nedaro kompromisų su sąžine. Mažais klausimais – juo labiau.