Šiandien žadėjo iki 25 laipsnių.
Laukiau kaip šuva, liežuvį iškišusi, tačiau dar nė gerai neįdienojus termometrai pasiekė 28.
Sėdžiu dabar visa šlapia – tiek nuo prakaito, tiek nuo dušo – ir laukiu, kol atvės bent tiek, kad būtų galima grindis išsiplauti.
Kai kas labai džiaugiasi „šilta” vasara ir negali drausti džiaugtis – galbūt yra žmonių, kuriems prakaitas ir svilinanti saulė – tikras komfortas, tokie gal net ir pragare visai smagiai laiką leistų,
Bet man tas nesibaigiantis karštis jau tiek įsiėdęs į kaulus, kad kasdien tikrinu orų prognozes, lyg Dievo palaimos laukdama 23 laipsnių. 20 būtų dar geriau.
Sutinku, kad jei visą dieną dirbi kondicionuojamose patalpose, po to šoki į kondicionuojamą automobilį, užsuki į kondicionuojamą prekybos centrą ir namo tik išsimiegoti, tai gal ir visai smagu toks oras. Dar toks oras gali būti visai smagu, jei esi iš tų laimingųjų, kurie gali sau leisti pasiimti ilgas atostogas ir pragulėti karščius pajūryje. Na, ir trečias – matyt rečiausias variantas – jei tavo kūno ypatumai leidžia gana gerai jaustis itin aukštoje temperatūroje.
Visgi, jei visą dieną praleidi nekondicionuojamose patalpose, naudojiesi visuomeniniu transportu ir dirbi, tai nori nenori ima atrodyti, kad čia jau Dievas prie pragaro pratina – nespėji nusiprausti ir vėl dvoki kaip kiaulė, kūnas sušutęs lyg šaltiena puode, net lengviausi rūbai degina odą.
Visuomeninis transportas išvis fantastika – vieną dieną, maždaug įpusėjus kelionei, jau ketinau lipti iš autobuso lauk ir kviestis taksi – taksistams (dažniausiai) užtenka padorumo kondicionierių įjungti.
Aš nežinau, ar dėl išbrangusio freono, ar tiesiog dėl to, kad miestai daro viską, jog atpratintų žmones nuo viešojo transporto, tačiau dažname autobuse/troleibuse temperatūra siekia turbūt kokius 35 laipsnius, o kvapų įvairovė gali supykinti net ir nelabai jautraus skrandžio žmogų.
Dar kas labai liūdina, kad produktyvumas nukritęs iki minimumo – darbai vos juda, namai netvarkyti koks mėnuo, net kūrybinė veikla nustumta į šoną laukia, kol orai atvės tiek, jog būtų galima pasidaryti puodelį karštos kavos ir patogiai įsitaisyti prie kompiuterio.
Ai, ką aš čia noriu pasakyti?
Nėra jokio tikslo ėstis, koks tas oras – geras ar blogas. Individualu tai. Visgi, matyt didesnei daliai jis yra blogas. Netgi blogesnis nei kad lytų kasdien.
Tai tiek va.
Berašydama išdžiuvau, tai vėl einu po šaltu dušu.
Man pačiam dar karščiai nieko. Bet dėl autobuso tai pritariu. Kai būna 35 ir kokia nors babcė rėkia kad uždaryt liukus, nes jai skersvėjis. Ir paskiau kai užuodžiu nuo jos atsklidusį kamparo ir naftalino dvoką. Tada tai vimdo. Jau 2 metai su autobusu nevažinėju.