Apie pigius kiaušinius ir pigią darbo jėgą

Šiandien pirkau pigiausius kiaušinius. Tuos, kur vištos laikomos narvuose ir šeriamos antibiotikais.

Ir jei dėl antibiotikų dar galiu būti rami, nes mane ir pačią jais nuo mažens šėrė, tai dėl to, kad perku taip neetiškai augintų vištų kiaušinius, – ne.

Paradoksas tas, kad žmonėms vis labiau rūpinantis vištų teisėmis žmonių teisės tampa mažiau įdomios.

Ar girdėjote ką nors rūpinantis dėl to, kad tas vištas prižiūrintis žmogus turbūt uždirba minimalų darbo užmokestį?

Kaip dažnai, užuot piktinęsi „neetišku” vartojimu, žmonės kalba apie priežastis, kas skatina vartoti pigiausias prekes?

Iš principo niekados, kol tai nepaliečia jų pačių.