Apie spalvas ir kategorijas, į kurias man nesiseka tilpti

Vis dažniau jaučiuosi lyg manęs klaustų: tu – mėlyna ar raudona?

Ir baisiai sunku atsakyti, kai esi oranžinė.

Daugumai žmonių nesiseka suprasti ir kategorizuoti mano politinių pažiūrų vien jau todėl, kad esu humanistė.

Nei viena politinė teorija nepasižymi humanizmu tiesiog todėl, kad politika kaip mokslas ir kaip veikla orientuota į išnaudojamos ir išnaudotųjų klasių sukūrimą bei išlaikymą, t.y. politika iki šiol niekados nekėlė sau tikslo užtikrinti geras gyvenimo sąlygas daugumai.

Išties netgi priešingai – konservatoriai turi tikslą išlaikyti dominuojančias pozicijas žemvaldžiams bei kitai aristokratijai, liberalai – verslininkams, socialistai – dirbantiesiems.

Žinoma, keičiantis ūkinei pasaulio realybei, doktrinos taikosi prie realijų – liberalai faktiškai tapę naujųjų laikų konservatoriais (užtikrinti ir išlaikyti dominuojančias pozicijas turintiems stambų kapitalą), socializmas tapęs tokia tarsi „pagalbine” doktrina, kai reikia numesti kaulą liaudžiai (visgi, neatimant dominuojančių pozicijų iš elito).

Tokios politinės ideologijos, kuri siektų subalansuoti bei užtikrinti visų – verslininkų, žemvaldžių bei dirbančiųjų interesus – elementariai nėra. Niekados ir nebuvo.

Todėl susirūpinimas dirbančiųjų, kurie sudaro kritinę populiacijos masę, interesais automatiškai priskiriamas prie socializmo ar netgi komunizmo, tuoj pat traktuojant, kad neva aš noriu kažką iš kažko atimti, kažką nuskurdinti ir pan.

Aš manau, kad tikrasis atiminėjimas yra situacija, kai žmogus dirba, bet negali pragyventi. Akivaizdu, kad tokiu atveju kažkas kitas gyvena iš jo kuriamos vertės. Argi tai ne atiminėjimas?

Ir, nepaisant to, aš visados galvoju ne apie tai, kaip kažką iš kažko atimti, o kaip padaryti, kad žmonės išmoktų dalintis sąžiningai.

Atiduokite tad, kas ciesoriaus – ciesoriui, o kas Dievo – Dievui”.

Galima ir kitaip – atiduokite kiekvienam tiek, kiek jam priklauso, ir elkitės su kiekvienu taip, kaip jis nusipelno. Tokia yra humanizmo esmė, kuri, regis, taip lengvai suvokiama visgi netelpa į nei vienos politinės ideologijos rėmus.

6 atsakymai į “Apie spalvas ir kategorijas, į kurias man nesiseka tilpti”

  1. Viskas žymiai paprasčiau: valdžia turi neleisti skriaust dirbančių žmonių ir užtikrinti jiems ORŲ gyvenimą iš darbo! Jeigu taip nėra, tuomet, labai sunku rasti ribą tarp valstybės/valdžios ir mafijos. Visa kita kaip politinės partijos, jų programos, (mėlyna, raudona, oranžinė) yra tik miglos pūtimas.

    1. Turi užtikrinti ne tik tai. Dar turi užtikrinti politines laisves (balsavimas, atskaitomybė rinkėjams ir pan.) bei teismų nešališkumą. Deja, neužtikrinama nieko. O ideologija yra svarbu – net ne tiek politikams, kiek rinkėjams. Kad jie žinotų, ko gali reikalauti.

  2. Politika tai puokste dirbtiniu geliu liaudziai.Nekvepia,bet nevysta ir atrodo graziai.Kol pats neismesi tol bus namuose

  3. „kad žmonės išmoktų dalintis sąžiningai“

    Va, vienas iš būdų kaip išmokti dalintis sąžiningiau ( http://www.tiesos.lt/index.php/tinklarastis/straipsnis/apie-belgijos-atlyginimu-ir-socialiniu-ismoku-indeksavimo-sistema ).
    Pora citatų iš tos nuorodos:
    „1948 m. profesinės sąjungos, darbdavių organizacijos ir Belgijos vyriausybė sutarė, kad būtina kartu, bendradarbiaujant atstatyti per karą sugriautą šalies ūkį. Buvo nutarta, kad kiekvienoje Belgijos įmonėje gautos pajamos bus paskirstomos taip: 50% bus skiriama įmonės veiklai palaikyti ir vystyti, 25% – darbuotojų atlyginimams, o 25% – darbdaviui.“

    „Prieš dvejus metus Belgijos vyriausybė, atsižvelgusi į Europos Komisijas rekomendacijas panaikinti šią atlyginimų indeksavimo tvarką, mat darbo našumas neauga taip sparčiai kaip infliacija ir atlyginimai, sustabdė atlyginimų indeksavimą. Tai sukėlė didžiulius ir nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos nematytus profesinių sąjungų ir piliečių protestus, virtusiais kruvinais susirėmimais su policija bei bandymais nusiaubti Europos Komisijos būstinę.“

  4. „esu humanistė“

    Fizikiniame kontekste yra sunku suvokti apsiribojimą humanizmu.

    Paralelėje:
    Žmogaus organizmo pagrindas yra ląstelė, o visuomenės ląstelė jau yra tas pats visas žmogus.
    Taigi, tiek žmogaus ląstelė be žmogaus organizmo neišgyventų, tiek žmogus be sociumo (visuomenės) neišgyventų https://lidzita.lt/svarbu-kad-geriau-uz-kitus-bet-ne-taip-pat-gerai-kaip-kiti/#comment-2690 .
    Sakyčiau, ląstelės (humanizmo) gyvavimo komfortiškumas atskirais, gal net dažnais atvejais
    veik 100% visiškai priklauso nuo organizmo (sociumizmo) elgesio.

    Mano supratimu be išlygų pilnesnį, platesnį, konstruktyvesnį ir t.t. (nei humanizme) vaizdą duoda sociumisto pasaulėžiūra (analogiškai kai ląstelė suvokia save ir to organizmo pretenzijas, kuriame ji gyvena).

    …..

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *