Apsipirkti… į Lenkiją

Esu iš tų žmonių, kurie, nors iš pažiūros sėslūs, bet nuolat dega noru keliauti. Net jei ta kelionė – tik pasivaikščiojimas numylėtuoju Kauno Žaliakalniu.

Matyt, būtent tos intencijos paskatino pasinaudoti draugų pasiūlymu ir prisijungti prie jų apsipirkimo kaimyninėje valstybėje.

Kalbų, kad Lenkijoje pigiau, buvo tekę girdėti ir anksčiau, tačiau niekados jų labai nesureikšminau. Kaip ir pažįstamų, važiuojančių karts nuo karto į šią valstybę papildyti maisto ar kitokių atsargų.

Matyt, pasąmoningai tokios kelionės asocijavosi su vargu – prastais Lenkijos keliukais, niūriais kaimais ir purvinais turgumis, kuriuose stveriami prasčiausios kokybės daiktai žemesnėmis kainomis.

Galbūt įspūdį nepagrįstai gerino maloni kompanija ar šiaip pakili nuotaika, tačiau Lenkija, kurioje lankiausi po gana ilgos pertraukos, maloniai nustebino – keliai geri, miestai sutvarkyti. Daug gražiau, nei Lietuvoje. Rimtai.

Sąžiningumo dėlei, labai toli mes nevažiavome. Tik iki Suvalkų. Na, bet jei pasienyje su Lietuva tokie grožiai, tai, manytina, link Vokietijos – tik geriau.

Labiausiai nustebinę dalykai buvo žalumos gausa, daugybė renovuotų daugiabučių, gausus spalvų naudojimas architektūroje. Atrodo, lyg ir ne stebuklai, bet nesijauti kaip posovietinėje erdvėje. Veikiau kaip tikroje Vakarų Europos valstybėje, kurioje skiriamas dėmesys bendroms erdvėms, žmonės turi lėšų atsinaujinti būstus.

Suprantu, kad daryti išvadas pagal vieną pasienio miestelį yra labai drąsu, bet tvarkinga aplinka mus tiesiog pribloškė. Juk Lietuvoje būtent priežiūros trūkumas bjauroja net gražiausius rajonus, kad ir pvz. minėtąjį Kauno Žaliakalnį.

Man taip pat pasirodė, kad Lenkijoje šiek tiek šilčiau, nei Lietuvoje, bet gali būti, kad aš tai tiesiog išsigalvojau, siekdama pasijusti „labiau užsienyje”.

Kadangi kelionė vyko draugų mašina, tai šįkart nebuvo galimybės pašmirinėti po gražesnes miesto vietas ir išbandyti Lenkijos virtuvę, tačiau kitu važiavimu tas tikrai bus padaryta!

Jei lenkiška virtuvė bus pagerėjusi tiek pat, kiek lenkiški keliai, tai tikrai galvosiu, kad ši valstybė – pavyzdys visai Europai. Kaip iš posovietinės skylės tapti malonia turisto akiai (ir skrandžiui) vieta.

Na, o dabar apie tai, apie ką iš tiesų turėtų būti šis įrašas. Pirkinius. Kainas. Kokybę.

Taigi, apsipirkinėjom murzinam turgelyje, Lidl ir Tesco parduotuvėse. Prasčiausią įspūdį paliko turgelis. Nors prekių nemažai, bet viskas padrikai, visur purvas, kokybe nekvepia.

Nepaisant to kilo mintis, kad kai kurie lietuviškų parduotuvių savininkai prekes įsigyja būtent čia – klaikių formų sintetinių suknelių nors vežimu vežk. Neperku tokių Lietuvoje, nepirkau ir Lenkijoje. Nors kainos ženkliai mažesnės – 30 – 70 zl.

Malonūs turgelio atradimai – prieskoniai už neįtikėtinai mažą kainą, švirkštas prieskoniams suleisti (~ 17 zl), 2 poros pėdkelnių už 6 zl (rimtai!), velniškai pigios kojinės. Taigi, turgelyje iš esmės pirkom prieskonius, pėdkelnes, kojines ir pan. mažmožius. Didesnių pirkinių nenusižiūrėjom. Maisto prekėm ar buitine chemija, irgi, nesusigundėm.

Daugiausia pirkome Tesco. Maloniausi atradimai – Wok keptuvė už maždaug 20 zl (tiesa, jau teko ja nusivilti, nes tai nėra tikra Wok keptuvė), 1 l muilo už  ~ 2 zl, silikoninė virtuvės pirštinė už ~ 9 zl, antienos krūtinėlė (daugiau, nei 400 gr) už ~16 zl, beveik pusantro kilogramo vištienos už 7,60 zl (šaldiklis pailgins besibaigiantį galiojimo laiką), juodo šokolado plytelė už… kiek daugiau, nei 1 zl., natūralus jogurtas (už kurį Lietuvoje moku virš 1 Eur) už ~ 1 zl., daugiau, nei 1 kg. sūrio už maždaug 20 zl. (keista, bet netgi skanus!).

Mitas, jog Lenkijoje viskas pigiau – paneigtas (pvz. už tualetinį popierių sumokėjome daugiau, nei Prismoje su akcija), tačiau atskiros prekės kaip pvz. mėsa, buitinė chemija, konservuoti gaminiai, kruopos, rūbai ne retai pigesni.

Vėlgi, labai priklauso nuo pardavimo vietos, prekės ženklo. Žinomesnių prekių ženklų kainos gana panašios kaip ir Lietuvoje, tačiau daug didesnis pasirinkimas pigesnių prekių ženklų.

Kadangi nesu super mama ir nesivaikau ekologijos, tai prisipirkau visokių pigių muiliukų į klozetą, Fairy, kitokios chemijos. Tiesa, pigesnio už Margarita rankų kremo rasti nepavyko. Tai ir nepirkau.

Dar nusipirkom visokių mėsų, makaronų, kruopų, konservuotų gaminių. Daržovėmis ar vaisiais nesusigundėme, nes asortimentas ir kainos nuo lietuviškųjų iš esmės nesiskyrė.

Lidl pirkome mažai, nes jau buvome visko, ko reikia, įsigiję Tesco, bet atskiros prekės ten dar pigesnės. Aišku, ir pasirinkimas, lyginant su Tesco, daug mažesnis.

Reziumė – išleidome daugiau, nei 700 zl (nepilnai 200 Eur), už kuriuos įsigyta eilė buitinės chemijos, keptuvė, silikoninė pirštinė, švirkštas prieskoniams, prieskoniai, keletas rūbų, gana daug maisto.

Lietuvoje turbūt būtume sumokėję daugiau. Nors vis tiek tai nėra labai maža suma, taigi, nereikėtų tikėtis stebuklų (pvz. kad už 50 Eur prisipirksite maisto mėnesiui).

Kol kas negaliu plačiau pasisakyti dėl rūbų, nes šįkart specializuotas rūbų parduotuves praleidome (turguje ir prekybos centruose pigiau). Visgi, galiu įtarti, jog kainos už lietuviškąsias mažesnės.

Bet kokiu atveju, net pripažįstant, kad tai nėra kažkokia ypatinga kainų meka, kur viskas pusvelčiui, kartais nuvažiuoti verta. Ypač, kad kelionė nėra brangi (pasak draugų, kuras apie 20 Eur, skaičiuojant nuo Kauno), o, be to, galima ir pasižmonėti, pasidairyti, kaimynus aplankyti (pigūs skrydžiai mus iš tiesų atitolino ir dabar kelionė į Lenkiją beveik egzotiškesnė, nei į kokį Egiptą).

Vykstantiems siūlyčiau neapsriboti tik parduotuvėmis ir užsukti kur nors pavalgyti, pavaikščioti po miestą, gal net aplankyti mini zoo (yra ten toks) ar kokią kitą reprezentatyvesnę vietą.

Iš tiesų tai gali būti visai smagi atrakcija (vis kitaip nei šeštadienį mirkti Akropolyje ar Megoje).

Gero kelio ir sėkmingų pirkinių!