Šiandien Lietuvoje priimtas beprecedentis nuosprendis, kuriuo aukščiausio lygio finansinės machinacijos įvertintos suma, kuri nekirstų per kišenę net smulkiam UAB’ui.
Apie jokias laisvės atėmimo bausmes net nekalbu – šito tikėtis būtų buvę naivu.
O dabar kas? Nuostaba? Mantra „teismai yra nepriklausomi bei nešališki ir sprendžia tik pagal savo vidinį įsitikinimą”?
O tai kodėl tas teisėjų „vidinis įsitikinimas” taip skiriasi nuo milijono sveikai mąstančių žmonių įsitikinimų? Koks padorus, sveiko proto nepametęs žmogus sutiktų, kad teisinga skirtingi simbolines baudeles didžiausio masto finansinius nusikaltimus padariusiems asmenims? Kas sutiktų, kad dėl to reikėjo sugaišti 10 m. ir išleisti tūkstantines sumas tyrėjams, prokurorams, teismams, ekspertizėms ir pan.?
Realiai su šia byla valstybė nuėjo į didelį minusą. Mokesčių mokėtojai nuėjo į didelį minusą. Moralė nuėjo į absoliutų minusą, tačiau… Mes ir toliau apsimesime, kad teismų sistema veikia tinkamai? Kad atsitiktinai rezonansinės bylos, kurių ištyrimui skiriamos didžiulės sumos, teismuose žlunga?
Išgirdus tokį verdiktą, bet kuriam sveikam žmogui turėtų kilti klausimas – išprotėję prokurorai ar teisėjai? Ar apskritai vertėjo pradėti tokią bylą? Juk dauguma verslininkų, turbūt net koks 90 proc., už galimybę apgaulingai tvarkyti apskaitą „paklotų” tokią sumą ir be jokio nuosprendžio. Tas pats Viktoras Uspaskichas už tokį sprendimą tikriausiai „paklotų” („paklojo”?) kur kas daugiau.
Taigi, štai ji – diena, kai metas valstybei atsakyti į klausimą, ar esama teismų sistema yra nepriklausoma, nešališka ir atitinkanti teisinės valstybės standartus.
O gal… Gal tai proga pagalvoti apie realias, o ne „fasadines” reformas, už kurių lieka tie patys dar iki Nepriklausomybės paskirti teisėjai, n metų dirbantys tą pat darbą… tais pačiais principais?
Juk reformos prasideda ne nuo finansavimų ir ne nuo bylų paskirstymo, o nuo… rotacijos, kurios šiuo metu nėra.
Teismas turėtų būti vieta pasireikšt padoriesiems, o ne „saugus prieglobstis” iki pensijos.
Esama situacija, kai teisėjai dirba šį darbą dešimtmečiais, rodo, kad teismų sistema yra uždara, sustabarėjusi ir… konfidenciali. Ar tikrai tokiais bruožais turėtų pasižymėti teisinės valstybės teismai? O jei ne, tai… galbūt metas inicijuoti pokyčius? Galbūt teisėjų kadencijos (net ir pirmosios instancijos teismuose) būtų pirmas teigiamas poslinkis ir šviežio oro gurkšnis į sovietinius laikus menančius teismų koridorius?
Pamąstykite. Pamąstykite ir atsakykite.
Be žodžių. Blogiausia, kad prezidentė neturi teisės kištis į teismų darbą, nes teisininkų klanas apsiginklavo seime tokiu įstatymu arba jai gręsia apkalta. DP garsėja nusiklatimais visose srityse ir nieko….kaip vanduo nuo žąsies, kiaulės akutėmis žiūri į mus visi juos ginantys. Krachas Lietuvai, nieko joje nebėra padoraus.
Atvirai sakant, nemanau, kad Prezidentė turėtų turėt teisę kištis į teismų darbą. Aš tik manau, kad metas iš naujo labai rimtai pergalvoti teisėjų atrankos taisykles, įgaliojimų terminus, drausminių nuobaudų tvarką ir pan. Aš nesu Prezidentės gerbėja (ar rinkėja), bet, net jei būčiau, tai suprantu, kad daugiau, nei naivu tikėtis, kad Prezidentas peržiūrinės visas bylas, kurių Lietuvoje – daugybė. Dėl to orientacija turi būti ne į tai, kad kažkas galėtų „ištaisyti teismų klaidas”, o į tai, kad teismai tų klaidų darytų kuo mažiau.