Vienos diskusijos metu pastebėjau, kad lyginant su dauguma šiuolaikinių politikų net labiausiai marginalizuoti politikai atrodo padorūs ir adekvatūs.
Tikėjausi klausimų apie Paksą.
Na, nes tradiciškai Lietuvoje dėl visko kaltas Paksas.
Bet sulaukiau klausimo apie Paleckį. Bliamba, buvau pamiršusi Paleckį!
Paklausė žmogus, kurį laikiau turinčiu smegenų, taigi neskubėjau atsakyti – paklausiau, ką dar, be tos žymiosios frazės, jis žino apie A. Paleckį?
Gavau baną.
Ir sakau nuoširdžiai – būčiau to nepastebėjusi, jei ne keli mano skaitytojai, kurie puolė man siųsti ekrano vaizdus ir stebėtis, kad Marius, tas Marius, kuris kadais mane gynė nuo post-sovietinių idiotų, ėmė ir užblokavo!
Ir ne tik užblokavo. Dargi parašė ilgiausią gromatą, kodėl užblokavo.
Pilnas jo komentaras, pasak mano skaitytojų, skambėjo taip: „Kaip Lidžita gavo baną. Gal prieš maždaug pusantrų metų mes susipažinom per bendrą reikalą – garsus Lietuvos blogerystės kurtizanas užsuko masinę isteriją dėl sovietinių ledų, tada Lidžita, buvusi Savukyno protežė, ėmė ir parašė, kad nieko čia moralaus toje moralinėje panikoje nėra ir laisvoje Lietuvoje, gali būti sovietiniai ledai ir tarybinės dešrelės, nes jeigu nori parodyti pasauliui, jog esi idijotas – turi tam pilną teisę. Už tokią ereziją ją sodomitine Putino sugulove ir tada įsikišau aš, nes nu WTF, jei tokie dalykai vyksta su buvusiais artimiausiais bendražygiais, tai vieną dieną man ir kitiems sveiko proto žmonėms kur kas rimčiau pareis. Pabuvom apkasuose, kalbėjomės, diskutavom, juokėmės, guodėmės ir susibičiuliavom, jo, buvo filosofinių-vertybinių nesutarimų, bet jie netrukdė – nėra nieko blogiau, nei bendrauti su savo paties klonais Nemuno saloje. Bet po maždaug pusmečio kažkas ėmė darytis – kai į Seimą papuolė valstiečiai, pas Lidžitą prasidėjo rimtos transformacijos: puolė ginti Kildišienę (arba Ponią Gretą, kaip ją vadino), Kristiną Brazauskienę; per labai trumpą laiką nuo odoracijos Maldeikienei, perėjo į atvirą neapykantą, o ta begalinė meilė persiliejo Karbauskiui, galiausiai – blaivybė, ten ‘palauk’ nebuvo ir į trasą parėjo pačios davatkiškiausios veryginių ajatolų mintys. Pasižiūrėjau aš į tai, patrukčiojo akis ir numojau ranka – gyvenk ir leisk gyventi – pagalvojau – aš irgi būnu radikalus įvairiais klausimais – gal paklaidžios ir susiprotės? Galiausiai pamačiau tai, ką jūs matote skrynšote viršuj ir likau be amo: Paleckiukas, niekinęs Sausio 13-osios aukas, šaukęsis Putino saulės ir visą kelią, kai buvo Vilniaus taryboje, kaip vienas ‘sukalbamiausių’ jos narių, rinkęs kyšius melejonais yra padoresnis už Šimašių, kuris gal ir yra besišypsantis feilas, menko efektyvumo vadybininkas, nesantis toks švarutis, kaip visiems atrodo ir savo karjerą pasidaręs ant to, kad feilino aukštyn, bet niekada gyvenime nebuvo ir veikiausiai nebus atvirai anti-valstybinis parsidavėlis? Rim-tai!? Jaučiuosi taip, kaip tie, kurių artimieji pradeda stipriai gerti, kada jie nusirauna į daugiadienes, o tu bandai kažką paaiškinti, sokratiniais metodais atvesti į protą, arba kaip minimum – suprasti, tačiau vieną dieną pajauti, kad reikia atsiriboti, nes tau juos tokius matyti kainuoja per daug pastangų. Lidžita apsvaigo nuo blaivybės ir nors ji nestovėjo tarpuvartėje su prasegtu klynu, tai buvo toks girto debošininko civilizuotas, socialiai priimtinas retorinis atitikmuo. Čia ko gero tas klasikinis Jungo šešėlis, kai žmogus jaučia savo trūkumus, projektuoja juos ant kitų ir pradeda su tuo kovoti išorėje. Aš nieko neturiu prieš skepticizmą ir racionalių klausimų uždavinėjimą, kaip kad: ar tas žmogus yra blogas, nes blogas, o gal visiškai nekaltai nuteistas visuomenės teisme? Bet tas skepticizmas baigiasi, kuomet toks asmuo būna atviru apologetu už Sovietų okupaciją – tokie žmonės a priori padoriais būti negali. Čia kaip: jis yra draugiškas, dėmesingas, visuomeniškas, bet biški pedofilas – tarsi pirma, turėtu atsverti antrą. Ir sulig tuo mano kantrybė baigėsi, Lidžitai užteko virvės pasikarti, o pakasynose dalyvauti aš atsisakau, nes prieš pusantrų metų pažinojau visai kitą žmogų. #quovadis”
Iš viso šito mane labiausiai nustebino teiginys apie tai neva prieš pusantrų metų Marius pažinojo kitą žmogų.
Kodėl?
Nes mes, bliamba, nesame ir niekados nebuvome pažįstami (nebent keli pokalbiai Facebook.com reiškia pažintį).
Tačiau melagystė kur kas mažiau įdomi nei neadekvati reakcija į A. Paleckį ir dargi pritempinėjimas, kad neva aš neigiu Sovietų okupaciją, kadangi… Nemanau, jog A. Paleckis yra blogiausias politikas Lietuvoje?
Kaip tai išvis susiję?
Pabandysiu pasamprotauti – Lietuvoje jau kuris laikas susiklosčiusi tokia labai įdomi situacija, kad vertinami ne reiškiniai, poelgiai ar nuomonės, o asmenys. Tą daro Mariaus nemėgstami Savukynas ar Tapinas. Tą daro ir jis pats.
Tai toks vaikiškas, žiauriai abstrahuotas mąstymas, kurio esmė tokia, kad pvz. Dalia Grybauskaitė yra gera ir viskas, ką ji daro ar sako, yra gerai. Tokiu atveju Grybauskaitė savaime tampa tam tikru gėrio etalonu ir vien tai, kad tam tikrą dalyką daro ar sako Grybauskaitė patvirtina to dalyko vertingumą.
O pvz. Bronius Bradauskas arba Rolandas Paksas yra blogas. Ir tada viskas, ką daro ar sako Paksas (arba Bradauskas) yra blogai. Ir jau vien tai, kad tam tikrą dalyką padarė ar pasakė Rolandas Paksas (Bronius Bradauskas) patvirtina to dalyko ydingumą.
Lygiai taip su Algirdu Paleckiu, kurio vardas daugumai žmonių kelia konvulsines isterijas.
Nors aš niekados nesupratau dėl ko.
Tai vieną dieną pasidomėjau.
Pasirodo, kad A. Paleckis netgi ne pats sugalvojo, o tik persakė kituose šaltiniuose užfiksuotą informaciją : „A. P. teiginys šioje laidoje „o kas buvo Sausio 13-tą prie, reiškias, prie bokšto? Ir kaip dabar aiškėja, saviškiai šaudė į savus“ yra jo nuomonė, tačiau žodis „aiškėja“ sudaro pagrindą išvadai, jog ta nuomonė A. P. jos pasakymo momentu nėra jo asmeninė ir galutinė, taigi ateities požiūriu gali paaiškėti, kad tokia nuomonė, jog saviškiai šaudė į savus gali nepasitvirtinti. Teismas konstatavo, kad A. P. nieko tyčia užgauliu ir įžeidžiančiu būdu neneigė ir nemenkino. Sakydamas žodžius „savi“ jis turėjo omenyje žmones, stovėjusius apačioje. Pasakymu, kad šaudė ne tik tarybiniai kariai, jis rėmėsi rašytiniais šaltiniais: K. knyga, A. B. interviu, rašytojo V. P. liudijimais knygoje „D. l.“, liudytojos D. R., kuri sakė mačiusi šūvius iš viršaus ir nuo kulkų smunkančius žmones, girdėjusi, kaip augaloti vyrai sakė žmonėms eiti tankų link, parodymais, taip pat Burokevičiaus byloje esančiomis liudytojų apklausomis, ekspertizių išvadomis, bei kitais jam žinomais šaltiniais. Todėl, teismo manymu, A. P. laidoje pasakyti žodžiai yra tik jo nuomonė, kurią jis turi teisę reikšti, vadovaujantis Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 10 straipsnio bei Europos žmogaus teisių ir laisvių konvencijos 19 straipsnio pagrindu. A. P. nieko konkrečiai neapšmeižė, o tik pateikė kitų žmonių mintis. Kadangi jis išsakė kitų šaltinių mintis, negalima išvada, jog jis tuo įžeidė asmenų, žuvusių ir sužeistų kovoje dėl atkurtos Lietuvos Respublikos ir nepriklausomybės išsaugojimo atminimą ir jų artimuosius.”
Pats A. Paleckis paaiškino, kad: „2010 m. lapkričio 2 d. „Žinių radijas“ laidoje „Raktas“ jis pasakė frazę: „o kas buvo Sausio 13-ąją prie bokšto? Ir kaip dabar aiškėja, saviškiai šaudė į savus“. Sakydamas šią frazę, jis vadovavosi ir rėmėsi tiek pažįstamų žmonių turima informacija, tiek įvykių prie bokšto liudininkais ir dalyviais, tiek ir oficialiai prieinamais ir visiems žinomais šaltiniais: Vilniaus apygardos teismo 1999-08-23 nuosprendžiu, A. B. 2000 m. interviu laikraščiams „Lietuvos žinios“ ir „Obzor“, V. P., A. P., J. K. knygomis, Sausio 13-osios liudininkų J. L. ir D. R. pasakojimais. A. P. teigimu, sakydamas, kad „saviškiai šaudė į savus“, turėjo omenyje, kad į žmones apačioje, aplink bokštą šaudė žmonės, kurie buvo ant stogų, pačiame bokšte. Tai pasakydamas, jis neturėjo tikslo užgauti ir menkinti asmenų, žuvusių ar sužeistų tą naktį, atminimą ar jų artimuosius. Taip pat jis neneigė ir šiurkščiai nemenkino tą naktį įvykdytų sunkių ir labai sunkių nusikaltimų.”
Taigi, A. Paleckis, jo paties tvirtinimu ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, Sovietų agresijos kaip tokios neneigė, o tik tvirtino, kad šaudoma buvo ir iš bokšto.
Visgi, nors apylinkės teismas sutiko su A. Paleckio teise reikšti savo mintis, apygardos teismas laikėsi kitokios pozicijos: „Šios aplinkybės rodo, kad A. P. suprato, jog jo nurodyti šaltiniai, kuriais jis neva rėmėsi, yra neobjektyvūs, o jo skleidžiama informacija, paneigta Lietuvos teismų įsiteisėjusiais sprendimais, neatitinka tikrovės. Todėl apylinkės teismas neturėjo jokio pagrindo A. P. pasakytus žodžius vertinti kaip jo nuomonę, suformuotą jam žinomų šaltinių pagrindu, nes išteisintasis žinojo ir suprato, kad šiuose šaltiniuose esanti informacija prieštarauja objektyviems faktiniams duomenims. Žinomai tikrovės neatitinkančios informacijos, neigiančios tikrus faktus skleidimas, negali būti vertinamas kaip saviraiškos priemonė, reiškiant savo nuomonę.”
Apibendrinant, A. Paleckis diskusijos tiesioginiame eteryje metu paminėjo aplinkybes, kurias buvo sužinojęs iš kitų šaltinių. Dėl tų aplinkybių paminėjimo jam buvo iškelta baudžiamoji byla.
Faktą, kad situacija nebuvo vienprasmiška, patvirtina net ir tai, kad pirmosios instancijos teismas A. Paleckį išteisino, po ko spaudoje kilo didžiulis ažiotažas.
Aukštesnių instancijų teismai A. Paleckio teiginius kvalifikavo kaip nusikalstamus.
Bet skaitant nuosprendžius akivaizdu, kad minėtų teiginių vertinimas buvo paremtas daugiausiai politiniais motyvais, t.y. tuo, kad neva tie teiginiai įžeidė įvairias asmenų grupes ir pan.
Pats procesas taip pat nevyko be tam tikros politinės potekstės – Lietuvoje buvo sukelta isterija, dauguma politikų (įskaitant ir Vytautą Landsbergį) reikalavo atsakomybės.
Šiandien galima tik spėlioti, kiek labai teismų sprendimus paveikė visuomenės opinija, žiniasklaidos ir įvairių politikų keliamas ažiotažas, tačiau mane tas faktas, kad žmogui už nuomonę gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė gąsdina kur kas labiau nei bet kokia (net pati neteisingiausia) nuomonė.
Ko aš siekiau diskusijoje su Mariumi?
Aš norėjau išgirsti jo argumentus, ką A. Paleckis padarė blogo Lietuvai ir kodėl aš turėčiau laikyti jį pačiu blogiausiu politiku.
Na, sakykim, kad jis neigė Sovietų okupaciją (ko bent aš asmeniškai jo pasakyme neįžvelgiu ir nesant atitinkamo teismo sprendimo tokių išvadų nepasiekčiau). Tačiau visgi – kokia reali žala Lietuvai?
Gyvename valstybėje, kurioje teisiamos dvi stambios partijos – net ne politikai, o partijos.
Aišku, galima apsimesti, kad neva tos partijos veikė be jose esančių politikų žinios, esą koks nors ten R. Šimašius arba kokia nors A. Armonaitė nežinojo, ką daro partija. Galima užsidengti akis tokiu raiščiu ir toliau už juos balsuoti.
Dauguma taip ir darys.
Bet ne aš. Nes aš manau, kad žinojo.
Kaip manau ir tai, kad politinė korupcija yra visiškai įprastas reiškinys kiekvienoje politinėje partijoje, ne tik šiose, kurioms iškeltos bylos.
Kur kas įdomesnis klausimas, kurio, aišku, niekas nekelia – kodėl baudžiamosios bylos iškeltos būtent šioms partijoms? Kas iš to gaus naudą?
Atsakymas vėlgi matyt gana paprastas – didžiausią naudą gaus tos partijos, kurios pasiims teisiamų partijų rinkėjus. O kas tai, ilgai galvoti nereikia.
Tačiau aplink tik naivūs dūsavimai, ignoruojant faktą, kad valstybė pamažu tampa atvirai korupciniu dariniu.
Ir, aišku, isterija dėl to, ką pasakė A. Paleckis prieš daugiau nei penketą metų.
Aš tikrai tikėjausi, kad Marius galės man atsakyti į klausimą, kodėl kažkokia frazė (kad ir pati kvailiausia ar neteisingiausia) man daro daugiau žalos nei korupcija, neteisingi įstatymai, neteisinga mokestinė politika ir pan.
Tačiau Marius tesugebėjo užblokuoti ir paverkšlenti, kad aš neva tampu pedofile.
Na ką gi, galiu suprasti. Jo gyvenimo aplinkybės tokios, kad jam šiuo metu reikalingas politkorektiškumas.
Tik labai norėčiau, kad tam jis nesinaudotų mano reitingais.
Aš čia kartais komentuojantis nors taip pat esu Marius, bet ne šitas Sukesian Marius… 🙂 Mano pavardė lietuviška. Taip, Lidžita, jūs čia tiksliai pastebėjote – labiau demonizuojamo ir labiau apjuodinto politiko kaip Algirdas Paleckis Lietuvoje ko gero nėra. Yra dar visokie rėksniai-ekstremalai, bet jie daugiau vietinio lygio, ar net gatvės lygio politikai. Gi A. Paleckis vienaip ar kitaip yra žinomas visoje šalyje. Be jokios abejonės Paleckis yra silpnas politikas, net iš šitos jo politinės bylos jis galėjo pasinaudoti ir gauti daugiau dividendų, bet to jis nepadarė. Byla akivaizdžiai buvo politinė, nes Lietuva iki šiol tebėra viduramžių lygio, girdi, Paleckis pasikėsino į „Šventenybę” t.y. jis išdrįso suabejoti (o iš ties apibendrino kitų žmonių citatas) oficialiąja 1991 m. sausio 13 įvykių versija. Ir žinote ką? Tai kad Paleckis buvo nuteistas už mintis (net jei kokiam Kauno megztaberečiui jos ir atrodo ereziškos) yra puikus įrodymas kad kažkas su sausio 13 yra negerai. Galima nemėgti Vytauto Petkevičiaus (teismo nutarties depersonalizuotoje citatoje jis minimas kaip V.P.), galima suabejoti teisto už korupciją Audriaus Butkevičiaus (A.B.) patikimumu (nors tai kvaila dėl vienos pražangos abejoti visais kitais to paties žmogaus žodžiais), bet pavyzdžiui aš neabejoju Romualdo Ozolo ir Česlovo Kudabos atsiminimais, o ten itin nepalankūs oficialiai versijai žodžiai. Tačiau Lietuvoje skaityti, apibendrinti, kalbėtis su liudininkais ir daryti išvadas pasirodo negalima! – štai toks buvo tas „teismas” ir jo sprendimas.
P.S. Taip, aš taip pat nepamenu kad kur Paleckis agituotų prieš Lietuvos nepriklausomybę. Tiesog žmogui yra prilipdyta etikėte – „priešas”, „marginalas”, „blogietis”, „nori Lietuvą parduoti”. Čia Lietuva, lietuvių kvailumas, užsispyrimas (blogąja prasme), davatkiškas stabmeldiškumas yra užfiksuotas ir anksčiau.
P.P.S. aišku dabar sulėks visokie „pasipiktinę”. Atkirtis jiems toks: kodėl už abejones Lietuvoje teisiama, o tuo tarpu JAV apie 9/11 įvykius yra krūvos sąmokslo teorijų , ir… tramparam… niekas neteisiamas?
Net neturiu, ką pridėti. Žmogus nuteistas už mintis (ir netgi ne savo), bet visus gąsdina ne šis teistumas, o tos mintys, kurios dargi (pasak oficiozų) neracionalios, kvailos ir ereziškos.
O dėl JAV, taip – kiek žmonių galėtų į teismus sukišti. Mokytųsi iš Lietuvos.
Jau seniai Lietuvoje negyvenu ir visu etatiniu ir neetatiniu klounu nebezinau, bet gal galetumete pasakyti, kas yra tas Marius Sukasian? Atrodo, kad tai idiotas, bandantis vaizduoti gudruoli – zodeliai, kaip pavyzdziui „odoracija”…Juokiausi iki nukritimo :))))). Gal tikrai SUKAsian pagal nosi atsirenka patinkancius ir nepatinkancius zmones – apsniukstineja ir jei odoracija tinka, tada galima adoruoti, o jei ne – tada loja ir net kanda i kulni. Tai kas gi tas Sharikov Sukasian ir kokioje sferoje jis sukinejasi, reikia tiketis ne akademineje, neduok Dieve!!!!
viskas išties paprasta. Paleckis palietę vieną iš kelių toksiškiausių temų Lietuvos istorijoje. galima sakyti, kad nepriklausomos Lietuvos pagrindas stovi ant sausio įvykių nekvescionuomumo. galimybių interpretacijoms, diskusijoms ir sąmokslo teorijoms čia nėra ir negali būti pagal apibrėžimą. o Paleckis pabandė, ir dar būdamas ne pačiu išmintingiausiu žmogumi ir ne talentingu politiku. tapus sąlyginiu „holokausto neigėju“ neįmanoma atsikratyti šios stigmos. jo teismas – be abejo farsas, groteskas ir antkapis žodžio laisvei, bet yra kaip yra. t.y. nėra, kalbant apie žodžio, minėtąją, laisvę. o Paksas… turbūt esu per jaunas, kad atsiminčiau visas apkaltos muilo operos peripetijas, tačiau „nematomos Rusijos rankos“ stigma (tikra, tariama – visiškai nesvarbu) irgi yra per daug toksiška, kad turėtum vietos manevrui. tai neracionalu, taip, tai prieštarauja sąlyginių progresistų taip uoliai propaguojamai laisvės ideologijai (teisingos laisvės, nes jei laisvė – neteisinga, tai ji nesiskaito ir ją reikia uždrausti) ir kitam „humanizmui“. todėl banas ir kitoks ostrakizmas toksiškų temų kontekste – logiškas reiškinys, patvirtinantis viską, kas parašyta aukščiau. sėkmės ir stiprybės:)
Labai smagu, kad Jūs Paleckį prilyginate „tiesiog eiliniui 9/11 stiliaus konspiracininkui”. Bet deja tai yra politikas. O tai jau viešas asmuo, kuris už savo pokalbius, taip sakant turi atsakyti. :))) Nieko nuostabaus. Jei paleckis teturėtų savo „lidžita.lt” kaip koks Račas, tai jis irgi nelabai kam įdomus būtų. :)))
Supratau. Jūs už politinius persekiojimus.
Skirkite politinius persekiojimus, nuo atsakomybės už savo blevyzgas. Nesąmonių kalbėjimas, nėra NUOMONĖ. Įsikalkit dar kartą į galvą.
Taip,smeliagalvi, nesamoniu rasinejimas nera NUOMONE, bet tas tau netrukdo po kiekviena nauja tema pritupeti po kruvele savo idiotisku „spiru”. Gal labai vienisas esi, neturi ka per dienas veikti, tai nors virtualiai pabendrauji, pirstelius prie klaviaturos pamankstini, nors nieko prasmingo neturi pasakyti? Daktarai sako,kad judeti sveika, va ir judi, ar ne?
Nuomonė yra tai, KĄ ŽMOGUS GALVOJA. Jei jis kvailas, tai ir jo nuomonė bus kvaila, bet tai nereiškia, kad tai nėra nuomonė.
Ne, neprilyginau. Paleckis rėmesi konkrečiomis citatomis ir liudijimais. Jūs to nesupratote, tiesiog žiūrėjau kur kas plačiau t.y. 9/11 paminėjau tik tam kad net ten kur yra akivaizdu ir tai yra atsiradę aburdiškų sąmokslo teorijų (pvz., dangoraižius susprogdino pati CŽV) JAV valdžia nieko nepersekioja už mintis! Va čia ir yra tikra demokratija ir tikra žodžio žodžio laisve! Bet jums to nesuprasti „Sandman KFMF”, jūsų noras persekioti kitaminčius yra akivaizdus, tik va bėda: anksčiau ar vėliau kitaminčių persekiojimas atsisuka ir prieš tuos kurie tą kitaminčių persekiojimą inicijuoja.
P.S. Na ir dar žibalo. Paleckio mintims aš pritariu. Su sausio 13 yra rimtų neaiškumų. Kur dėti Petkevičiaus, Ozolo ir Kudabos liudijimus? Keista kaip lietuviai iki šiol nesugeba pasižiūrėti į sausio 13 be stabmeldiško-dogmatiško požiūrio.
Kokių dar kitaminčių? Jau aukščiau parašiau – jei tu kalbi nesąmones, tai nuo to tavo plepalai nepasidaro NUOMONE. Tai yra blevyzgos. O kadangi tu esi (buvai) politikas ir kalbi vėjus, tai jei tau sako, nustok kalbėti vėjus, o tu vis tiek savo toliau trydą varai, tai kaip tada žmogui kitaip paaiškinti?
Ateisiu aš dabar į lidžita.lt ir pradėsiu rašinėti: nx, jūs debilai, eik nx, pedarastai!
Ir taip po kiekvienu straipsniu ir po kelis kartus. Kas man bus? Būsiu „už savo mintis” apdovanotas banu ir tiek. Ir mano MINTYS BUS UŽBLOKUOTOS!!! Imsiu klykti apie žodžio laisvę, teisybę ir persekiojimą už MANO nuomonę (kaip vata dažnai mėgsta tai kartoti). Nors realiai aš tik teršiu eterį ir nieko konstruktyvaus nepasakysiu. O gal Lidžita gali man garantuoti, kad kęsite mano trydas?
Po velnių prasikrapštykite akis. Tokie kaip Paleckis, yra parazitai, o ne aukso kaip Jūs čia bandote visi parodyti. „Aukos” kurios dergia savo lizdą. Jei kaip jis sako (o jūs choru pritariate), kad yra problemos, tai tegu spręskite jas! Bet vietoje to, tokie Paleckiukai ką daro? Actą gariną….
Jūs ką čia galvojote, galvojote kaip čia gudriau atsakėte? Aš keiksmažodžių nevartoju. Politikas taip pat turi teisę reikšti nuomones. Pvz., kaip yra JAV: Donald Trump buvo šventai įsitikinęs kad prezidentas Barack Obama nėra gimęs JAV teritorijoje, todėl negali būti JAV prezidentu, net kaip pats Obama parodė savo gimimo liudijimą Donald Trump nenusiramino. Ir tai yra nuomonė, o jei ji ir yra neadekvati, tai tik kvailiau pačiam tokios neadekvčios nuomonės skleidėjui. Bet kaip žnome Donald Trump nebuvo nuteistas.
O Paleckis ne parazitas, visas tas jo persekiojimas baltais siūlais siūtas: „Algirdo Paleckio baudžiamojoje byloje Vilniaus 1-ajame apylinkės teisme liudijo ir buvęs Vidaus reikalų ministerijos 6-ojo (kovos su organizuotu nusikalstamumu) skyriaus darbuotojas Valerijus Šulcas. Jis su keliais to skyriaus kolegomis sausio 13-osios naktį apie 1 val. 30 min. nuvyko prie TV bokšto Karoliniškėse. Buvo įsikūrę tiesiai priešais bokštą esančio devynaukščio namo 8-ojo aukšto bute, paprašę gyventojų ten įleisti (šis namas dabar Sausio 13-osios gatvėje, Nr. 37). Ten išbuvo kelias valandas, per pačius tragiškus įvykius. Atidarę langą, pareigūnai filmavo. Staiga tiesiai virš jų langų, nuo stogo, pasipylė šūviai į TV bokšto pusę. Tai buvo kelios automato serijos. Pareigūnai išbėgo iš buto ir ėmė lipti laiptais iki stogo liuko, bet jis buvo uždarytas iš išorės. Tada liftu nusileido žemyn ir pamatė, kaip iš kitos laiptinės išėjo du vyriškiai su pailgu krepšiu, panašiu į paslėptą automatą. Pamatę pareigūnus, šie du vyriškiai puolė bėgti. Jie įsmuko į kiemą, kur laukė automobilis „Žiguli“ su vairuotoju. Apie tai buvo papasakota pareigūnų vadovui, bet jokio tyrimo nebuvo atlikta.
Algirdo Paleckio advokatas Jurij Binevič paneigė Audriaus Butkevičiaus melą, kad prie Televizijos bokšto nebuvo ginkluotų nepriklausomos Lietuvos šalininkų, nes prie šios baudžiamosios bylos yra pridėtas Antano Stonkaus, 1991 metais ėjusio Šilalės kriminalinės milicijos vadovo pareigas, 2011 m. sausio mėn. 13 d. „Vilniaus dienoje“ išspausdintas jo interviu, kuriame jis teigia: kartu su kitais 25 Šilalės milicijos skyriaus pareigūnais jie prie Vilniaus TV bokšto 1991 m. sausio mėn. 13 d. naktį buvo ginkluoti. Be to, teismo posėdžio metu apklausta Birutė Dilpšienė paliudijo, kad jos pažįstamas Genadijus Medvedeckas jai ir jos vyrui patvirtino: 1991 metais buvęs savanoriu ir šaudęs prie Vilniaus TV bokšto tą kruvinąją naktį.”
Šaltinis: Povilas Masilionis. Kokia spalva politikos jūroje? : 1991 metų sausio 13-oji baudžiamosiose bylose // Laisvas laikraštis. – 2013, sausio 5-11, p. 14-16
Mariau, nevarginkite smeliagalvio savo faktais – sito per respublikine TV nerode, reiskia sito ir nebuvo:):):) Cia tik visokiu kremliui dirbanciu nepatriotu isgalvojimai, norint sukompromituoti dainuojancia didvyriu revoliucija,sugriovusia blogio imperija… DDD….Netrukdykite zmogeliui ramiai snuduriuoti prie teliko skestant fantazijose ( ar propagandos pelkeje, cia jau kaip paziurejus…),dar apetita sugadinsit,blogai nakti miegos, neduokDie….
Na pvz visi mano miestelio sąjūdžio pagrindiniai aktyvistai buvo KGB darbuotojai ir niekam vietoje tai ne paslaptis. Sąjūdžio veikėjos moteriškės užrašų sąsiuvinį apie kiekvieną gyventoją su atitinkama informacija rado mano žmona su bendradarbe. Pasirodo kolegė buvo KGB informatorė ir sąjudistė. O vyriškis su kitu bendradarbiu mano darbovietėje dar iki sąjūdžio keistai išvažiuodavo į „komandiruotes bei kursus”. O kai mirė jo kolega jį tvarkingai ir garbingai į paskutinę kelionę palydėjo „žmonės juodais kostiumais”. Pagal jų veiklą visi jautė kas jie tokie. Ypatingai ir nesislėpė ir prieš valdžią demonstratyviai burnodavo. 🙂 Atėjus sąjūdžiui kažkaip keistai tapo pirmu ir svarbiausiu to judėjimo asmeniu mūsų miestelyje. Vietiniai komunistai jam buvo keistai labai draugiški ir lojalūs. 🙂
Tiesa mano tėvas savo laiku dirbo su Kauno pamiškės vadais „didvyriais”. Dar iki sąjūdžio jie buvo tiesiog banditais. Dirbo tik formaliai. Ir be skrupulų pasakojo bendradarbiams ką apiplėšė, kiek išgėrė, kiek patvarkė moterų ir t.t.. Taip kad tokia kompanija galėjo šaudyti į ką tik nori. Svarbu gerai moka. Šiaip jie turėjo tarp darbuotojų pravardę „valkatukai”.
Ir pats esu gyvai susidūręs su vienu iš tos kompanijos. Turėjau problemų su sveikata ir gulėjau 3 ligoninėje. Į mano palatą buvo atvežtas vaikinukas kažkur nuo Alytaus. Visiškas bomžas ir girtuoklis. Kai įsikalbėjom pasirodo „didvyris” iš Pangonio komandos ir dalyvavo gyvai visuose tuose įvykiuose. Bet tam laikui vargiu ar 18m turėjo. Tai va tokie tie ale gynėjai iš praktinės pusės. 🙂
Kadangi ne politikas ir ne viešas asmuo tai tikiuosi nenuteis ir nepasodins. 🙂