Ar verta ir kaip pirkti būstą?

Po straipsnio, kuriame paneigiau populiariausius mitus apie nekilnojamojo turto pirkimą, buvo nemažai prašančių, kad parašyčiau ir apie tai, kodėl nekilnojamąjį turtą pirkti verta.

Vienas geras draugas net įdavė Tautvydo Marčiulaičio straipsnių ciklą „Perku savo pirmą butą investicijai” ir siūlė tiesiog apibendrinti tai, kas ten parašyta.

Visgi, iš karto turiu nuvilti tiek šį draugą, tiek kitus savo skaitytojus – nors straipsnyje paminėsiu kai kuriuos minėto ciklo teiginius, tačiau tai nebus tų tekstų konspektas ar analizė, juolab, kad ne su viskuo sutinku ir p. Marčiulaitis orientavosi į komercinį pirkimą, t.y. tokį, kurio esmė nusipirkti ir gauti iš būsto pajamas/pelno.

Aš nesu ekonomistė ar nekilnojamojo turto rinkos ekspertė, todėl rašysiu apie tai, kaip pati renkuosi ir patariu kitiems rinktis būstą gyvenimui. Atitinkamai ir kriterijai nuo komercinio pirkimo kiek skiriasi.

Bet tai visgi – kodėl?

Iš jau minėto mano straipsnio gali atrodyti, kad būstą pirkti yra blogai savaime.

Tačiau toks kategoriškumas nebūtų pagrįstas. Būsto pirkimas turi tiek pliusų, tiek minusų ir atsakingas būsto įgijėjas turėtų įvertinti abu aspektus.

Vienas svarbesnių motyvų pirkti būstą yra šiuo metu nenormaliai išaugusios nuomos kainos. Gana prasto poros kambarių buto nuoma didmiestyje siekia kelis šimtus eurų ir daugiau. Tvarkingesni variantai prasideda iš esmės nuo trijų, keturių šimtų eurų, o kambarį galima rasti už šimtą eurų.

Taigi, tie, kas nori gyventi be svetimų žmonių ir turėti padorią namų aplinką, nuomai turėtų išleisti gana dideles pinigų sumas.

Sąžiningumo dėlei, labai tikėtina, kad šis nuomos kainų burbulas sprogs ir kainos vėl grįš į žemesnį lygį, taigi, gali būti, kad šis privalumas – laikinas.

Pastoviu privalumu laikytina tai, kad nuosavą būstą galima labiau pritaikyti savo poreikiams (pertvarkyti, apstatyti ir pan.).

Nuomai paprastai siūlomi pilnai įrengti butai su baldais ir, net jei tas įrengimas ar baldai ne visiškai atitinka tai, ko norėtumėte savo namuose, tą pakeisti greičiausiai bus sudėtinga – reikės derinti su nuomotoju, gauti jo leidimą, o ir investuoti į svetimą turtą dažnam nesinori. Taigi, nuomojantis būstą dažniausiai tenka prisitaikyti prie to, kas jame yra.

Žmonėms, kurie vertina pastovumą, taip pat gali būti reikšminga, kad turint nuosavą būstą paprastai mažiau kraustomąsi, nes nuomos santykiai gana dažnai nutrūksta ir reikia ieškotis naujo gyvenamojo ploto.

Dauguma mano pažįstamų, besinuomojančių būstą, kraustosi vidutiniškai kas porą metų, nors yra ir tokių, kurie nuomotame būste gyvena beveik dešimtmetį.

Taigi, esminiai nuosavo būsto privalumai yra tokie – nereikia (per)mokėti už nuomą, galima pritaikyti būstą savo poreikiams, mažesnė tikimybė, kad teks netikėtai keisti gyvenamąją vietą.

O kaip tą daryti? Kaip išsirinkti patį tinkamiausią variantą?

Gana brangus projektas, kuris, mano manymu, turi daugiau trūkumų nei privalumų: Labai didelė kaina, nepatogus išplanavimas (90 kv. išdėstyta per 3 aukštus), privatumo trūkumas (labai dideli langai priešais tokius pat kaimynų langus). Privalumu įvardinčiau nebent vietą, nors teko girdėti, kad su viešuoju transportu toje vietovėje sudėtinga.

Mano manymu, griežtų kriterijų nėra, nes, perkant būstą gyvenimui (ne investicijai) svarbiausi yra individualūs pirkėjo poreikiai.

Žmogui, kuris dirba iš namų ir mėgsta gamtą, puikiausiai gali tikti namelis vienkiemyje, o jaunai šeimai, kurios vaikai lanko mokyklas, o tėvai dirba miesto centre, matyt, norėsis gyvenamosios vietos, kuri nebūtų labai nutolusi nuo darbo ar mokymosi įstaigų.

Nevairuojant arba turint nepilnamečių vaikų, patartina atkreipti dėmesį, kiek išvystyta viešojo transporto infrastruktūra, nes kitu atveju nuvykimas į darbą arba ugdymo įstaigas gali tapti tikru kasdieniu iššūkiu.

Aš iš tiesų mėgstu posakį, kad reikia darbą taikyti prie gyvenamosios vietos, o ne gyvenamąją vietą prie darbo, visgi, įsigyjant būstą patartina pagalvoti, ar jis nesukels keblumų profesinėje veikloje, kiek truks nuvykti į darbą, kokie bus kelionės kaštai ir pan.

Dažnai žmonės galvoja, kad, turint automobilį, ir 40 km. nuo miesto nėra daug, tačiau 40 km. į vieną pusę yra 80 km. į abi puses ir, jei tiek tenka suvažinėti kasdien (kiekvieną darbo dieną), tai jau nemenkos tiek laiko, tiek kuro, tiek mašinos eksploatavimo išlaidos.

Jei šį atstumą tenka įveikti keliems šeimos nariams, tai išlaidos gali padidėti keleriopai ir tikėtina situacija, kad didelė dalis šeimos pajamų bus skiriama būtent transporto išlaidoms.

Kas dar, be vietos, svarbu renkantis būstą?

Kaina. Šiuo atveju pastebiu tendenciją, kad daug žmonių permoka vien todėl, kad perka už sumą, kokio dydžio paskolą bankas duoda. Paskola nėra dovana, ją reikės grąžinti (su procentais!), taigi, imti mažiau, nei siūlo, nėra blogo tono požymis.

Apskritai, patarčiau pirmiausia nuspręsti, ką norėtumėte įsigyti (namą, butą, kotedžą, dalį namo ar pan.), kiek toks būstas galėtų kainuoti (nuo – iki) ir tik tada eiti į banką domėtis, kokio dydžio paskolą galite gauti. Taip didesnė tikimybė „neužkibti” ant banko pasiūlytos sumos.

Tarkim, žinodamas, kad norimą būstą galite įsigyti už 30 tūkst. Eur, greičiausiai neimsite 60 tūkst. paskolos, tačiau, jei nenutaręs, ko norite, išgirsite, kad Jums suteiktų 60 tūkstančių paskolą, greičiausiai orientuositės į tokią kainą ir į variantus už 30 tūkst. Eur nė nežiūrėsite (nors jie gali būti tokios pat kokybės ar net geresni).

Kita su kaina susijusi klaida, kurią daro dažnas pirkėjas, yra ta, kad žmogus kaina laiko skelbime nurodytą būsto pardavimo kainą.

Projektas, kuris man patiko. Tuo, kad yra arti jūros, gana ne daug kainuoja, o kaina apima ne tik pilną apdailą, bet ir virtuvės baldus bei buitinę techniką. Gyvai nemačiau, bet pagal tai, kas yra internete, pliusų daugiau nei minusų.

Tikroji kaina yra visa ta suma, kurią reikia investuoti norint būste apsigyventi. Perkant pilnai įrengtą būstą, tai bus mokesčiai notarui, bankui, būtiniausi baldai/buitinė technika (jei jie nepaliekami), remontas (jei jo reikia), iš dalies net ir banko palūkanos (nors jas sumokėsite ne iš karto).

Perkant neįrengtą būstą (su daline apdaila), be minėtų mokesčių, turite pridėti įrengimo kaštus ir būtiniausius baldus/buitinę techniką. Daugeliu atveju tai sieks apie 30 proc. už būstą sumokėtos kainos (tarkim, įsigijus butą su daline apdaila už 60 tūkst., jo įrengimas ir apstatymas Jums kainuos dar ne mažiau 15 – 20 tūkst., kas reiškia, kad galutinė būsto kaina bus ne 60, o pvz. 75 ar 80 tūkst.).

Šį niuansą svarbu suvokti tiek dėl to, kad suprastumėte, kiek iš tikro Jums kainuos apsigyventi išsirinktame būste, tiek dėl to, kad neatsidurtumėte toje liūdnoje situacijoje, kai visi pinigai išleisti, būstas yra, bet įsikelti neįmanoma, nes neužtenka pinigų įrengimui/remontui.

Na, ir dar vienas labai svarbus dalykas – būsto kokybė. Šis kriterijus irgi individualus, nes žmonių poreikiai skiriasi, bet iš esmės svarbu atkreipti dėmesį į būsto nusidėvėjimą, įvairių konstrukcijų būklę, statybai/apdailai naudotų medžiagų specifikacijas, kapitalinio remonto poreikį ir pan.

Pats blogiausias domėjimosi būdas, kurį galite pasirinkti, tai paklausti nekilnojamojo turto agento ir tuoj pat juo patikėti.

Lygiai kiek tikėtina, kad turgaus prekeivė atsakys, jog mėsa – ne šviežia, tiek pat tikėtina, kad turtą parduodantis agentas Jums nuoširdžiai pripažins objekto trūkumus, todėl būtinai ieškokite informacijos iš nepriklausomų šaltinių.

P. Marčiulaitis siūlo pirkti naujos statybos butus pagal projektą, nes taip esą bus pigiau. Aš asmeniškai to nedaryčiau, nes pirkimas „pagal projektą” turi labai daug paslėptų rizikų – pradedant tuo, kad projektas gali būti neįgyvendintas ir baigiant tuo, kad realiai gali atrodyti daug prasčiau nei projekte. Perkant būstą investicijai, taip rizikuoti galbūt verta, bet būstą gyvenimui norėčiau pirkti tik pamačiusi ir pačiupinėjusi.

Be to, mano nuomone naujos statybos butai laikytini prestižo preke, dėl ko jų kainos labai išpūstos, o apie kokybę girdėti daug neigiamų atsiliepimų.

Patartina pagalvoti, ar didelės kainos prašoma vien už tai, kad „nauja„, ar objektas turi realių privalumų („Puiki kaimynystė” nėra vienas jų!).

Na ir pats paskutinysis, mažiausiai praktiškas, bet labai svarbus patarimas – nesivadovaukite emocijomis!

Prieš pirkdamas patikusį būstą, leiskite sau „atvėsti” (net jei agentas sako, kad va, jau kitas pirkėjas pro duris eina), priverskite save galvoti ne tik apie tai, kas patiko, bet ir (ypač!) apie tai, kas nepatiko. Nesidrovėkite klausti artimųjų nuomonės. Kritiškai įvertinkite kainos ir kokybės santykį, pagalvokite, ar tikrai nėra kažko panašaus už gerokai mažesnę kainą, ar tai yra vienas geriausių variantų rinkoje.

Taigi, jei išsirinksite adekvačią, Jūsų gyvenimo būdą atitinkančią lokaciją, nepatingėsite atidžiai patyrinėti kainas, nepulsite pirkti už tiek, kiek „bankas duoda” ir kritiškai įvertinsite būsto techninę būklę, greičiausiai labai neprašausite.

Ieškokite būsto ne trumpiau nei ieškote šaldytuvo. O geriausia gerokai ilgiau. Neskubėkite. Klaidos perkant nekilnojamąjį turtą yra labai brangios.

5 atsakymai į “Ar verta ir kaip pirkti būstą?”

  1. Visiškai sutinku su straipsnio autore ir, manau, kad nuosavas būstas – didžiulis privalumas. Žinoma, ne visi turi pakankamai pinigų, kad be problemų įsigytų norimą nekilnojamąjį turtą. Geriau jau paskola būstui nei kasmėnesinė nuoma.

  2. Aha, buta apklijuot tapetais ir pastatyt spinta su lova, kainuos 15-20 tukst. euru. 😀 Labai jau lietuviskas mastymas, paimt paskola visam gyvenimui, nusipirkt s-dina Toyota, ir baldu us 10000eu.

  3. Dainos tekstas gal ir nieko, jei dainuotų kitaip atrodanti mergina… bet juk konkursas vadinasi Euro-vizija!!! kad būtų gražu pažiūrėti!!! o ką parodė? neįžeidinėkit lesbiečių-jos labai vertina MOTERS KŪNO GROŽĮ, estetiškumą, gerumą,o tai kaip atrodo Netta ir kokį turi charakterį – BAISU!! jokia normali lesbietė į tokią nepažiūrėtų! Lietuvos atstovė dg geresne ir daina prasminga, dar gražiau pasirodė mergina iš Estijos. Negaliu suprasti, kodėl laimėjo ne gėris ir grožis, o pyktis ir bjaurumas.

  4. Na Lietuvoje esame įpratę, kad turėti nuosavą būstą reikia. Nuomos mokėti neapsimoka… Bet užsienio valstybėse yra normalu nuolatos nuomotis gyvenamąją vietą. Pagyvenau keliose šalyse ir toliau nuolat nuomuojuosi Lietuvoje. Galiu sau leisti pagyventi Vilniuje – tada susikrauti, nusisiųsti daiktus į Klaipėdą ir pagyventi ten. Praėjus kiek laiko, vėl išsikviesti kurjerių tarnybą, pervežti daiktus ir grįžti į Vilnių. Visai smagu ir nesiskundžiu.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *