Nesu ekonomistė, bet matau simptomus, kurie greičiausiai reiškia ne ką kita kaip… ekonomikos rudenį. Nors Lietuvoje nebuvo net normalaus pavasario.
Žmonės taupo. Tyliai, susigėdę, nes dabar tas nebemadinga. Prasižiosi – tinginiu išvadins, „daugiau dirbk” sakys.
Tačiau paklausos nepaslėpsi. Miestuose viena po kitos dygsta valgyklos, o valgiaraščiai su kainomis iškabinami tiesiog gatvėje (šiandien sužinojau, kad Kauno centre galima pavalgyti dienos pietus už… 2,90 Eur.).
Prabangios parduotuvės su skuduriukais už dviženkles sumas stovi veik tuščios, pardavėjos rymo ant prekystalių, o štai tos kitos – kur nėra nei etikečių, nei reklamų, tik pigūs, bet dar kokybiški rūbai – vėl išgyvena aukso amžių.
Viešai dauguma dar bando vaizduoti galimybes, kurių neturi. Kaip bebūtų, lietuviai yra darbštūs baudžiauninkų palikuonys, vis siekiantys apsimesti esančiais arčiau pono, tačiau privačiai dauguma renkasi kuklesnį kąsnį, pigesnes pramogas ir… nenaujus rūbus, žinoma.
Kai kas jau gyvena šiltai, bet baiminasi pirmųjų sąskaitų, kiti dar šąla, bet vis tiek džiaugiasi, kad dar neįjungtas šildymas – mokėti reikės mažiau.
Tačiau yra klausimų, kuriuos teks spręsti ir tam matyt neužteks sumažinti vartojimo išlaidas – paskolos, darbas ir… pinigai banko sąskaitose.
Šiuo metu žmonės pažeidžiami dar labiau nei per 2007 m. krizę, nes jie ne tik apsikrovę paskolomis, bet dauguma jau neturi nė penkiasdešimties eurų grynaisiais.
Vis ta viltis, kad… krizės nebus. Ir kad bankai grąžins pinigus.
Saunuole Lidzita.Jaunutis zmogutis,bet pastabumas bei izvalgos tikrai kaip ne trisdesimtmetes…..