Bankroto administratoriaus laiškas Prezidentei ir teisingumą vykdantiems kompiuteriams*

Ką daryti, jeigu kokiu nors klausimu valstybė yra neįgali? Nežinau kaip kitose valstybėse, bet Lietuvoje siūloma to neišsprendžiamo klausimo sprendimui pritaikyti kompiuterius, ir naudojant kompiuterius išspręsti visas problemas, nulėmusias neįgalumą (impotenciją) konkrečiu klausimu.
Apie visas Lietuvoje esančias problemas nekalbėsiu, nes gali gyvenimo neužtekti. Pakalbėkime apie atskirą mažą klausimėlį – kompiuterių naudojimą kovoje su korupcija. Ne, aš nedrįstu užsimoti kalbėti apie korupcijos problemą Lietuvoje apskritai. Visų pirma tai atimtų daug laiko, o be to, nesu visų klausimų taip giliai išanalizavęs, kad galėčiau ginčytis su profesionalais. Noriu paliesti tik vieną nedidelį aspektą, tą dalį, kurią įsivaizduoju, kad žinau. Mane labai domina kovos su korupcija aspektas, susijęs su bankroto administratorių skyrimo tvarka, nes tai liečia asmeniškai. O žinote, kad nuosava skūra vis arčiau kūno. Įvyko keli baisūs įvykiai bankroto administratorių gyvenime kelių metų bėgyje – nugriaudėjo keli baisūs griaustiniai su žaibais iš gerbiamos Prezidentūros pusės. Pirmo griaustinio atveju buvo pasakyta, kad laikas baigti su neskaidriu administratorių skyrimu, kai kreditoriai bankroto byloje siūlė, teismas skyrė (arba ne) pasiūlytą administratorių. Dėl tų skyrimų būdavo gana daug ginčų, kurie baigdavosi Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi. Aišku dėl administratoriaus skyrimo nėra ko daug ginčytis, bankroto procese ir be tokių ginčų yra kur ginčytis. Antras griaustinis trenkė vėliau, kai buvo pasakyta, kad bankroto administratorių darbo apmokėjimą reikia susieti su konkrečiai veikos rezultatais. Aš aišku nežinau, ką reiškia bankroto administratoriaus konkretūs darbo rezultatai, todėl plačiau šio klausimo šitame pasisakyme nenagrinėsiu. Tik pastebėsiu vieną nedidelę pastabėlę: dabartinė įmonių bankroto įstatymo redakcija, kartu su naująja bankroto administratorių skyrimo tvarka, leidžia bankroto administratoriui dirbti investuojant savo šeimos pinigus į veiklą,kuria siekiama išregistruoti bankrutuojančią įmonę, grąžinant kreditoriams kuo daugiau lėšų, kurias iššvaistė buvę įmonių savininkai, padedant VMI ir VSDFV, t.y. Valstybei. Pagrindinis siekis – nieko nemokėti bankroto administratoriui, bet gražiai pavadinti (tai yra pavadinta darbas savo rizika). O rizika tokia, kad bankroto administratorius ne tik rizikuoja negauti atlygio už atliktą realų darbą, susimoka visus reikalaujamus mokesčius už bankrutuojančią įmonę, bet dar lieka atsakingas civiline ir baudžiamąja tvarka (jeigu ką, juk turi kažkas atsakyti jei pasirodys kažkam įtartina bankroto administratoriaus veikla ar fizionomija). Bet aš nuklydau, apie antrą griaustinį gal kitą kartą. Šioje vietoje panagrinėkime pirmojo griaustinio padarinius Valstybėje ir konkrečiai bankroto administratorių gyvenime, neužmirškime ir kovos su korupcija.

Po griaustinio sureagavo tarnybos, kurios manė turinčios pareigą taisyti išaiškintą neteisybę valstybėje – imtis skaidrinti bankroto administratorių skyrimo tvarką. Buvo nutarta matyt (aš deja priimant šį sprendimą nedalyvavau), kad kur prisiliečia žmogus, ten jau yra neskaidru, nes žmogus natūraliai prakaituoja ir sutepa bet ką, prie ko prisiliečia. Apie lietuvius, kaip žmonių porūšį, iš viso nėr ko kalbėti – nevaleikos. Ir nesvarbu ar tai garbingas teisėjas, nuskriaustas kreditorius, ar prisidirbęs įmonės vadovas, ar, neduok Dieve, įmonės akcininkas. Geriausia būtų, jei bankroto administratoriaus skyrimą reguliuotų protingos mašinos – kompiuteriai. Jie jausmų neturi, visi žmonės jiems vienodi, jiems nesvarbu ar lietuvis ar ne, teisėjas, ar kreditorius, ar direktorius ar akcininkas. Kaip nutarė, taip ir padarė. Nusamdė labai rimtą kompaniją Business R&D center, UAB iš Kauno (ir vėl tas Kaunas), kuri nors ir buvo įsteigta 1999 metų pabaigoje, veikla buvo apmirus 2006- 2007 metais, po to kėlėsi iš numirusių 2010 -2011 metais, o po to ir vėl beveik numiro, nes veiklos beveik nėra: 2013 m. tokia UAB „Gelvora“ skelbė bjaurią informaciją apie šią nuostabią įmonę, kad ji rodos kažkam skolinga. Ir šiaip internetas nedaug geros informacijos skleižia apie šią nuostabią įmonę. Pikti liežuviai (ir vėl iš interneto) kalba, kad bendrovėje pastoviai dirbo apie 1,5 žmogaus iki 2010 m. 2010 metai buvo ypatingi, nes pasiskelbė per verslininkų dienraštį VŽ(2010 m. kovo 09 d.), kad (cituoju) „Lietuvos įmonė „Business R&D Center” pernai pradėjo specializuotis aukštos pridėtinės vertės produktų bei mokslinių tyrimų pritaikymo versle ir atidaro biurą Liverpulio (Didžioji Britanija) mokslo parko teritorijoje“ (citatos pabaiga), kaip ten bebūtų bendrovė sugebėjo padidinti darbuotojų skaičių iki 3 ir 14481,00-28962,00 eurų apyvartos 2009 m. padidinti metinę apyvartą 2010 m. iki 57924,00-86886,00 eurų apimties, o pačiais geriausiais metais 2011, apyvarta ūgtelėjo iki 144810,00 – 173772,00 eurų intervalo. (Spėju, kad įtakos tokiam augimui turėjo bankroto administratorių skyrimo skaidrinimo procesas.) Deja po šio atsakingo darbo darbuotojų skaičius 2013m. krito iki 2, o apyvarta krito iki intervalo, kuris nusakomas skaičiais 0-30000,00 eurų. Bala nematė piktų internetinių liežuvių, kaip ten bebūtų, bet įmonė Business R&D center, UAB laimėjo konkursą ir įgavo teisę kurti skaidrią sistemą bankroto administratorių kompiuteriniam skirstymui.

Nors Konstitucijos 109 str. skelbia, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai, praktikoje tam tinka ir kompiuteriai. Pigu, greita, jokios korupcijos. O Konstituciją, matyt, irgi, rašė korupcionieriai, nes kam kitaip būtų įrašę "tik" teismai?
Nors Konstitucijos 109 str. skelbia, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai, praktikoje tam tinka ir kompiuteriai. Pigu, greita, jokios korupcijos. O Konstituciją, matyt, irgi, rašė korupcionieriai, nes kam kitaip būtų įrašę „tik” teismai?

Taigi Business R&D center, UAB, laiminama ir prižiūrima Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijos kūrė, kūrė ir sukūrė programą, kuri, bendra kūrėjo ir Ūkio ministerijos nuomone, išskaidrins tiek bankroto administratoriaus skyrimo tvarką. Programa įgalins papildomai, taip sakant nemokamai, užtikrinti administratorių darbo krūvio suvienodinimą, atsižvelgiant į bankroto administratorių darbo patirtį, kvalifikaciją ir visa kita. Reikia pažymėti, kad konkursą laimėjo tikrai genialūs žmonės. Jie sugebėjo perprasti bankroto administratorių darbo niuansus nei karto su bankroto administratoriais nesusitikę. Pirmas supažindinimas su sistema buvo 2013 m. vasarą, kai įmonė pradėjo dusti nuo lėšų trūkumo. Po to buvo dar vienas pristatymas2013 m. rudenį (atrodo spalio mėnesį) ir viskas. Norėčiau ypatingai pažymėti, kad trys Business R&D center, UAB darbuotojai, (įtariu kad kartu su apskaitininke) sugebėjo paruošti programinę įrangą Lietuvos ūkio šakai, kur per metus bankrutuoja apie 1500 bendrovių, sugebėjo apimti visus 5 apygardų teismus, sujungti į vieningą sistemą (respekt).

Nuo 2015 m. sausio pirmos dienos sistema funkcionuoja, parenkami bankroto administratoriai, sistema veikia. Viskas skaidru, atskirai paimtoje Lietuvos Respublikos gyvenimo srityje su korupcija pabaigta visiems laikams. Dar truputį ir mums ims pavydėti ne tik Rusija, bet ir JAV. Va taip.

Šalia programinės įrangos buvo sukurtos ir Bankroto administratorių atrankos taisyklės, kurių tekstas buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 647. Šiose taisyklėse yra aprašyta, kaip turi funkcionuoti bankroto administratorių atrinkimo programa ir į ką ji turi atsižvelgti. Smulkiai neperpasakosiu taisyklių teksto, bet kai kuriuos esminius momentus, svarbius man (ir vėl sava skūra) paminėsiu, nes bus sunku vėliau suprasti dėstomą dalyką.

Taisyklės nustato keturias bankroto administratorių kategorijas (nuo A1, A2, B ir C), atsižvelgiant į darbo patirtį. Čia žemiausia A1 kategorija, aukščiausia kategorija C. Priklausomai nuo kategorijos bankroto administratorius gali administruoti 1 sąlyginę įmonę, arba 80 sąlyginių įmonių (LASĮS – leidžiamų administruoti sąlyginių įmonių skaičius). Toks intervalas.

Taisyklių kūrėjai nusprendė, kad geriausia mokytoja - praktika. Dėl to, neatsižvelgiant į tai, kad visi bankroto administratoriai atitinka vienodus kvalifikacinius reikalavimus, darbo krūvį nutarė skirstyti pagal praktiką.
Taisyklių kūrėjai nusprendė, kad geriausia mokytoja – praktika. Dėl to, neatsižvelgiant į tai, kad visi bankroto administratoriai atitinka vienodus kvalifikacinius reikalavimus, darbo krūvį nutarė skirstyti pagal patirtį.

Ir tokios nuostatos galiojo nuo 2015 sausio 01 d., nuo 2015 spalio mėnesio 01 d. sąlygos šiek tiek keitėsi – intervalas sąlyginių įmonių (LASĮS), kurias gali administruoti bankroto administratorius pasikeitė nuo 10 iki 80. Taisyklės įveda sąvoką, kaip FASĮS, t.y. faktiškai administruojamų sąlyginių įmonių skaičius, čia tam, kad iš leidžiamų administruoti sąlyginių įmonių skaičiaus atėmus faktiškai administruojamų sąlyginių įmonių skaičiaus gautume atrankinį dydį, kuris ir nulems ar bankroto administratorius tinka administruoti bankrutuojančią įmonę ar ne. Kadangi skaidrinimo sistema buvo kuriama su nemokamu priedu, užtikrinančiu bankroto administratorių darbo krūvio suvienodinimą, buvo įvestas dar vienas rodiklis (tiksliau dar keturi) tai LASĮS riba, arba leidžiamų administruoti sąlyginių įmonių skaičiaus riba, apskaičiuojama kiekvienai bankroto administratorių kategorijai. Tai kintami dydžiai, kurių bankroto administratorius negali peržengti, tam momentui, kai parenkamas bankroto administratorius konkrečiai įmonei. Nuo 2015 metų sausio 01 d. vidutinės ribos kito A1 kategorijai nuo 1 iki 2, A2 kategorijai svyravo apie 10, B kategorijai buvo apie 24, o C, labiausiai patyrusiai, apie 48 sąlygines įmones. Nuo 2015 metų spalio 01d. ribos šiek tiek keitėsi A kategorija faktiškai buvo sujungta ir jos LASĮS riba buvo nustatyta 10, B kategorijos LASĮS riba faktiškai nepakito, o C kategorijos LASĮS riba sumažėjo iki 28. Kaip LASĮS riba yra skaičiuojama, yra tik apibrėžimas taisyklėse, bet kaip ji paskaičiuojama realiai, belieka tik pasitikėti genialiųjų Business R&D center darbuotojų atlikto darbo teisingumu ir Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijos priežiūra. Vyriausybės patvirtintų taisyklių tekstas deklaravo (27 p.), kad siekiant išvengti juridinių bankroto administratorių diskriminavimo, juridinių administratorių FASĮS bus dalinama iš juridiniame asmenyje dirbančių bankroto administratorių skaičiaus, o tik po to stebima ar šis skaičius neviršijo LASĮS ribos. Jei neviršijai LASĮS ribos, turi teisę dalyvauti atrankoje, jei viršijai, deja – nedalyvauji atrankoje. Iki 2015 spalio 01 d. ši nuostata negaliojo. Dėl kokių priežasčių ši nuostata negaliojo ir kas atsakingas už Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuostatų nesilaikymo lieka neaišku, nes Įmonių bankroto valdymo departamentui (ĮBVD), kuris yra Įmonių bankroto įstatymo nuostatų pagrindu atsakingas už nutarimo realizavimą, priežastys yra neaiškios.

Įmonių bankroto valdymo departamentas parašė tokį raštą, kad tas kompiuteris kažkaip ten veikia, bet iš esmės niekam nelabai aišku, kaip veikia. Na, bet svarbiausia, kad kažkaip veikia. Daugmaž taip ir parašė.
Įmonių bankroto valdymo departamentas parašė tokį raštą, kad tas kompiuteris kažkaip ten veikia, bet iš esmės niekam nelabai aišku, kaip veikia.

Reikėtų paminėti, kad bankroto administratorių, fizinių asmenų, turėjusių teisę teikti bankroto administravimo paslaugas 2015 mtų sausio 01 dienai buvo 522, o juridinių 205.

Paleidus sistemą realiai funkcionuoti nuo 2015 m. sausio 01 d. (sistemos bandymai vykdomi nebuvo), bankroto administratoriai realiai savo kailiu pajuto, ką reiškia būti bandomuoju triušiu arba, laboratorine pele. Visų pirma Ūkio ministerija kartu su ĮBVD, drąsiai užtikrino, kad C kategorijos administratoriai iš viso negautų darbo. Bet užtat darbo turėjo A1 ir A2 kategorija, iki valiai. Aš sutinku, kad reikia rūpintis augančia karta, bet kad taip… . Bet žinote, valdžia juk geriau žino ko Valstybei reikia. Iš dalies tai atsitiko dėl to, kad Taisyklės ir Programa įpareigojo teismus (teisėją) nustatyti įmonės dydį, o dydžio kriterijus apibrėžė Taisyklėse. Leiskite šių kriterijų neminėti, bus nuobodu. Aš įtariu, kad taip pagalvojo ir teisėjai, kurie masiškai pradėjo žymėti, kad bankrutuojanti įmonė yra maža, nežiūrint to fakto, kad ji turėtų būti priskirtina prie didelių ar vidutinių.

Čia, matyt, gavosi taip, kad teisėjai mano, kad sprendžia kompiuteris, kompiuteris mano, kad... Ką mano kompiuteris?
Čia, matyt, gavosi taip, kad teisėjai galvoja, kad sprendžia kompiuteris, kompiuteris mano, kad… Ką mano kompiuteris?

Teisybės dėlei reikėtų pastebėti, kad nereikia teismų apkrauti klausimais, kuriems jie nebuvo ruošti. Tai Ūkio ministerijai ar tuo labiau ĮBVD geriau žinoti ar įmonė didelė ar maža, o teismas turėtų spręsti tik dėl to ar įmonei keltina bankroto byla. Bet vėl, gal ką nors ne taip suprantu, nes aš ekonomistas, ne teisininkas, juo labiau ne teisėjas.

Nuo 2015 metų sausio 01 dienos prasidėjo tikras juridinių asmenų kūrimo bumas. Iki 2015 metų spalio 01 d. licencijas gavo 114 naujų juridinių asmenų. Per tą patį laikotarpį naujai išsilaikė egzaminą ir gavo teisę administruoti įmones tik 7 fiziniai administratoriai. Natūraliai kyla klausimas, kodėl taip vyko ir ką naudingo nuveikė Valstybės struktūros, kurios stebėjo, kad skaidrų bankroto administratorių skyrimą nesuterštų jokios nešvarios mintys ir darbai. Šios valstybės struktūros, nepabijokim įvardinti šių kuklių didvyrių: Ūkio ministerija ir Įmonių bankroto valdymo departamentas nuosekliai registravo naujus juridinius asmenis ir niekaip nematė, kad šiuos juridinius asmenis registruoja tie patys fiziniai asmenys. Yra asmenų sugebėjusių gauti virš 35 licencijų. Aš nekalbu apie tuos fizinius asmenis (tai atskira kalba), bet ĮBVD negalėjo nežinoti, kad yra patvirtintas bankroto administratorių etikos kodeksas, kuris kaip tik įgalina tokius procesus įvardinti ir suvaldyti.

Kaip ten bebuvo, bet tūlam skaitytojui gali būti neaišku, kam reikalingi nauji juridiniai (būtent juridiniai) asmenys, bankrotui administruoti? Paslaptis slepiasi genialiųjų Business R&D center darbuotojų sukurtame ir Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijos bei ĮBVD akylai prižiūrimame produkte. Pasirodo, kad naujai įkurtas juridinis subjektas neturi jokios istorijos, o tai reiškia gali gauti administruoti naujas įmones. Tai reiškia nei daug nei mažai, bankroto administratorius, turintis C kategoriją, gali pavirsti bankroto administratoriumi A1 kategorijos ir dar keliuose asmenyse. Ir štai kaip geriausiame magų pasirodyme, tiesiai prieš akylų prižiūrėtojų akis vienas asmuo pavirsta į 36 asmenis ir visiems kitiems bankroto administratoriams (tiek fiziniams, tiek juridiniams) belieka pavydėti tokio apsukrumo. Ir viskas teisėta. Na jeigu nežiūrėsi į tokį mažmožį kaip civilinės atsakomybės draudimą. Magai nieko nemoka, jie niekada nemoka, tai kam jiems draudimas. Prižiūrėtojams magų civilinės atsakomybės draudimas iš vis nerūpi, na ir gerai, visada reikia žiūrėti savo nosies.

Aprašyta situacija pakito po 2015 spalio 01 d., kai prižiūrėtojai pakeitė taisyklių traktuotę ir tapo nebenaudinga steigti naujas įmones. Nuo 2015 spalio 01 d., matyt iš inercijos, licencijas gavo tik 17 įmonių (vadovai tie patys, kurie yra įsteigę pagrindinę masę įmonių). Nei viena įmonė nebuvo registruota lapkričio mėnesį (kol kas).

Kas lėmė prižiūrėtojų nemeilę naujoms įmonėms belieka tik spėlioti. Galima pagalvoti, kad po 9 mėnesių bandymų sistema sustyguota taip, kad nei vienas nešvarios minties administratorius nepraspruks. Tačiau genialiųjų Business R&D center darbuotojų sukurtame ir Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijos bei ĮBVD prižiūrimame produkte yra daug vietų į kurias turėtų papulti ir neišplaukti asmenys su nešvariomis mintimis ir siekiais.

Negalima nepaminėti labai svarbių programos privalumų. Bankroto administratorius, norėdamas dalyvauti konkrečios įmonė bankroto administratoriaus atrankoje privalo pateikti deklaraciją – sutikimą ilgalaikį (galioja 6 mėnesius) arba trumpalaikį sutikimą (galioja tik atrenkamai įmonei), gali pateikti ir abu sutikimus. Deklaracijų pateikimo data fiksuojama labai tiksliai, nurodant metus, mėnesį, dieną, valandą, minutę ir sekundę, todėl sukčiavimai čia negalimi. Bet genialūs asmenys juk genialūs visame kame, todėl programa numato, kad bet kurio bankroto administratoriaus apkrovimą būtina nustatyti pagal duomenis, kurie buvo užfiksuoti praėjusią darbo dieną. Tai lemia, kad administratorius atrinktas administruoti įmonę kaip turintis didžiausią atrankinį dydį (prisimenate LASĮS – FASĮS < už LASĮS ribą), gali per vieną dieną gauti (reikia sąžiningai pripažinti ir gavo, t.y. buvo atrinktas) penkiasdešimt ir daugiau įmonių. Per visą tą laiką laimingojo bankroto administratoriaus atrankinis dydis nekinta. Reikia pripažinti, kad šis atrankinis dydis laimingiausiems bankroto administratoriams kartais nekinta keletą dienų iš eilės. Esant tokiai situacijai visai nesunku paskaičiuoti, kiek bankroto administratorių, galiojant tokiam skirstymui bus skaidriai aprūpinti darbu. Vidutiniškai Lietuvoje bankrutuoja apie 1500 įmonių, tai vienam suteikiant teisę gauti 50 įmonių, skaidriai darbo gaus 30 administratorių, o jeigu po 10 įmonių, tai atitinkamai 150 bankroto administratorių. Primenu, kad 2015 m. lapkričio 05 d. yra 533 fiziniai asmenys ir 336 juridiniai asmenys, turintys teisę administruoti bankrutuojančias įmones.

Tačiau skaniausi dalykai visada yra paliekami pabaigai. Taip ir aš, neslėpsiu, noriu pagirti genialiųjų Business R&D center darbuotojų sukurtą ir Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijos bei ĮBVD prižiūrimą produktą. Nes man dar neteko girdėti kad pasulyje yra sukurta programinė įranga, gebanti 100 procentų tikslumu numatyti konkrečių faktų eigą. O štai mūsų Lietuvos šaunuoliai sugebėjo sukurti tokią programą, kuri sugeba numatyti kas, kokią dieną, valandą, minutę ir sekundę paduos sutikimą deklaraciją tiek ilgalaikę, tiek vienkartinę, konkrečiai įmonei administruoti. Ir tai ne kokias kelias minutes į priekį, bet tai gali būti ir trys keturios dienos ar net keli mėnesiai.

Bankroto administratorių atrankos kompiuterinė programa - laiko mašina!
Bankroto administratorių atrankos kompiuterinė programa – laiko mašina!

Ši programa sugeba suprognozuoti ir specialiai laukti pačio tinkamiausio kandidato, nesvarbu, kad yra krūva tokių pat gražių kandidatų, atitinkančių visus kriterijus bankroto administratorių, seniausiai padavusių visus taisyklėse numatytus dokumentus. Iš kur mums suprasti genialių asmenų mintis ir siekius? Tačiau viskas taip yra skaidru, ir yra taip gerai subalansuotas bankroto administratorių darbo krūvis. Tegu verkia Lietuvos priešai iš pavydo, jie neturi tokių genijų ir tokių gabių prižiūrėtojų.

Galima būtų dar daug rašyti apie skaidrios programos privalumus, bet šiandien neišsiplėsiu. Reikia gi palikti ir kitam kartui.

Tačiau pabaigai norėčiau ypatingai pagirti Ūkio ministeriją ir ĮBVD ir štai už ką. ĮBVD turi du tinklalapius bankroto proceso administravimui skirtus. Vienas yra viešai prieinamas visiems, o kitas prieinamas (vadinama ĮRBIS sistema) tik bankroto administratoriams (gal dar kam nors, bet aš nežinau). Tai va, jeigu Valstybės priešas norėtų susipažinti su bankroto procesu ir man nežinomu būdu galėtų disponuoti abiejų tinklalapių duomenimis, man kažkodėl atrodo, kad galvą nusisuktų, arba išprotėtų. Abiejuose tinklalapiuose to pačio bankroto administratoriaus darbo krūvis nurodomas skirtingais vienetais – viename (slaptame, ĮRBIS) sąlyginėmis įmonėmis, kitame (viešame) realiais UAB, AB ar individualiomis įmonėmis. Koks administratorius kokią kategoriją turi, taip pat nesupras, nes nėra kur pasižiūrėti. Buvo pasirodžiusi tokia informacija labai trumpai, bet internetinės bacilos hakeriai matyt negrįžtamai ištrynė. Atstatyti neįmanoma tokios svarbios informacijos.

Reikia pripažinti, kad siekiant supainioti Valstybės priešus, informacija abiejuose tinklalapiuose sudėliota taip, kad duomenys, rodantys ką administruoja konkretus bankroto administratorius pagal ĮRBIS sistemą ir viešojo tinklalapio duomenis niekaip neatitinka. Malačiai.

Darau išvadą iš šios dienos dėstymo sekančią: kai norite kovoti su KORUPCIJA, kai norite SKAIDRINTI kokį nors procesą, BŪTINA procesą kompiuterizuoti. Nes kompiuteris ne žmogus, su jo visais trūkumais, kompiuteris šaltai ir be emocijų sprendžia jam pateiktas užduotis…

Ir tai viskas, ko reikia, kad išnagrinėti bylą. Ar tik bankroto?
Ir tai viskas, ko reikia, kad išnagrinėti bylą.

…bet manęs neapleidžia viena mintis (reik pripažinti ji iš tokių, kai bandai iš galvos išmesti, bet ji vis grįžta): o kas kontroliuoja tuos ŽMONES, kurie aptarnauja tuos kompiuterius, kas pasižiūri kada, kaip ir kieno naudai jie klavišus spaudinėja?

Tai šiandien tiek.

Gal vėliau bus daugiau…

*Straipsnio autorius man žinomas, publikuota jo sutikimu.

2 atsakymai į “Bankroto administratoriaus laiškas Prezidentei ir teisingumą vykdantiems kompiuteriams*”

  1. Čia yra bendras kažkoks požiūris į kompiuterius. O tas požiūris yra susijęs labiau su stebuklais, nei analitiniu mąstymu. Nes kompiuteris, tai stebuklas. Kaip ten tie gyvenantys nykštukai tokie greiti?

    Nes nu jei paspaudžiu ant kokio nors linko ir man duoda rezultatus, kurių tikėjausi, tai jau tikrai neapgaudinės dėl tokio svarbaus dalyko, kaip bankroto administratoriaus parinkimas.

    Reikia kažkaip upgreidinti tą fainumo ir seksualumo požiūrį į kompiuterius iki tokio, kuriame, vietoje kompiuterio, matys plaktuką, reples ar kitokį įrankį, kuriuo galima ką nors naudingo padaryti. Arba prigadinti ką nors.

    1. Va čia tai taiklus pastebėjimas. Replės ir plaktukai žmonių likimų nulemti negali. Logiška.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *