Aš dažnai sakydavau, kad kartais tie paprasti* žmonės kur kas protingesni už visokius knygų persiskaičiusius intelektualus, tačiau paskutinių dienų įvykiai man tik patvirtino, kad kuo žmogus snobiškesnis, tuo jam sunkiau racionaliai planuotis gyvenimą.
Ir aš čia kalbu apie akcijos „Nepirk prekybos centre tris dienas” kritikus, kurie vanoja tuos nebenorinčius permokėti tiek, kiek tik sugeba. Ir daro tai taip nuoširdžiai, kad imi manyti, jog jie arba buki ir nesupranta, ką daro, arba jiems nuo pinigų plyšta kišenės.
Vienas pirmųjų į kovą stojo žinomas fotografas Mindaugas Dulinskas, išklojęs, kad kainoms kylant gyvenimas eina geryn, nes… jis pagaliau gali prašyti europietiško honororo. Džiaugiuosi dėl Mindaugo. Iš kitos pusės ne visų atlyginimai pakilo iki europietiškų (ir šiaip žodis „europietiškas” nėra tikslus, nes Rumunija irgi Europoje, tad gal visgi labiau tiktų žodis „vakarietiškas„).
Ir čia tokie kaip Mindaugas ims rėkti, kad jei žmogaus pajamos nedidėja, tai vaje – gi jis pats ir kaltas, kodėl nesimoko kinų – mandarinų kalbos, neprogramuoja ar nepatentuoja savo išradimų (apie tai mintį pratęsė žinomas blogeris Mykolas Kleck). Ir, aišku, minėti oponentai tiesiog per daug protingi suprasti, jog… ne visi gali kalbėti kinų kalba, būti profesionaliais programeriais arba kurti inovacijas. Dalis žmonių pasižymi vidutiniškais arba net mažesniais nei vidutiniški sugebėjimais, tačiau nepriklausomai nuo to jie ir jų vaikai nori valgyti.
Ir, bliamba, daugelyje tų šalių, į kurias Jūs lygiuojatės, taip ir yra – valytojos ne tik kad įperka kalafiorus, bet keliauja pailsėti į Tailandą. Nes ten, tose laisvos rinkos valstybėse, niekam ne naujiena, kad ne visi gali būti išradėjais ar firmų vadovais. Galų gale, pasaulyje, kuriame visi būtų genijais, būtų sunku rasti, kas gatves nušluotų.
Žodžiu, nebūti genijumi ir neuždirbti milijonų iš esmės nėra nusikaltimas. Kaip ne nusikaltimas norėti, kad už savo kuklią algą pavyktų nusipirkti kalafiorų, ropių ar arbūzų.
Stebiuosi ne tais, kurie sako, kad nenormalu, jog iš pardavėjos/valytojos/medicinos sesers algos negali nusipirkti kalafiorų, o tais, kurie mano, kad kalafiorai turi būti prieinami tik tiems, kurie patentuoja išradimus arba vadovauja įmonėms. Čia Jūs rimtai tokioje Lietuvoje norite gyventi?
Bet ne, čia dar ne viskas, ką noriu pasakyti. Nes dabar gi tokie kaip Mindaugas arba Mykolas ims rėkti, kad esą laisva rinka, tačiau, ponai protingieji, kada Jūs paskutinį kartą pirkote laisvoje rinkoje? Maxima, Iki, Rimi, Norfa yra oligopolijos, kas iš esmės yra laisvos rinkos antonimas.
Laisvos mažmeninės maisto prekybos rinkos Lietuvoje nėra. Jau koks 20 m. Tai apie kokią laisvą rinką kalbate? Kaip ji turėtų susiformuoti, jei patys pirkėjai nesieks daryti įtakos?
Kalbos iš serijos „dirbk dieną naktį, kad galėtum nusipirkti daržovę” man apskritai sveiku protu nesuprantamos ir jas galėčiau perfrazuoti nebent į „dirbk kaip arklys, o pinigus leisk kaip asilas”. Tik kad tokius patarimus rimtais veidais dalina intelektualais save pristatantys asmenys.
O dabar apie paskutinįjį argumentą – „sezonus„. Nes, kaip taisyklė, laisvos rinkos žinovai žino ir sezonus. Ar kas gali man priminti kurį sezoną 500 gr. studentų maisto (riešutų su džiovintom razinom) kainuodavo 22,41 Lt (6,49 Eur)? Nes būtent tiek sumokėjau prieš porą dienų Iki parduotuvėje.
Taigi, jei Jūs patys norite persidirbti vien tam, kad galėtumėte permokėti ir to nepastebėti, tai yra tik Jūsų pasirinkimas. Netgi gana durnas pasirinkimas. Bet kokio velnio Jūs jį bandote primesti kitiems? Ir ko juokiatės iš tų, kurie nori pajėgti nusipirkti daržovių, neįsteigę inovatyvios korporacijos? Visam civilizituotam pasaulyje toks dalykas yra realybė (o ne siekiamybė).
Atvirai tariant, aš stebiuosi, kaip iš pažiūros protingi žmonės gali nesuprasti tokių fundamentalių dalykų – kad Lietuvoje nėra laisvos mažmeninės prekybos maistu rinkos ir kad pirkėjų noras daryti įtaką pardavėjų antkainiams ne tik kad ne gėdingas ar nenormalus, bet iš esmės sveikintinas ir racionalus (ypač kai de facto turime neveikiančią Konkurencijos tarybą).
Gerbiamieji ponai, sakau Jums kuo nuoširdžiausiai, Jūs esate durnesni už tuos, iš kurių juokiatės.
* Paprastų žmonių iš tikrųjų nėra. Visi žmonės – unikalūs. Šiuo atveju „paprastas” reiškia mažiau išsilavinęs, kukliau gyvenantis.
** Jau baigusi įrašą sužinojau, kad laimėjau viktoriną – atspėjau medvilninės pagalvytės kainą, kurią… matote žemiau. Taip, sezoninė pagalvytė. Už 276 Lt.
Žopa tai žopa su mažmenine prekyba… Bet klausimas, ką daryt?
Tos visos maximos įsitvirtinę jau nuo seno ant kas antro kampo, o naujiem ‘žaidėjam’ kaip ir darosi ankštoka. Ir kiek žinau daugumos prekių maržos tikrai nėra labai didelės. Ko pasekoj nelabai kas ir skuba atidarinėt naujų tinklų…
Bandė juk Freshmarket kažką įdomesnio pasiūlyt, bet va.. susibankrotino.
Laukiam ką Lidl pasiūlys… 🙂
Daryt reikėjo prieš 20 m., kai tos maximos nebuvo tiek išbujoję 🙂 Bet receptų dar yra:
1) Efektyviai dirbanti Konkurencijos taryba (baudos už kartelius ir pan.);
2) Pirkėjų sąmoningumas ir pirkimas iš Lenkijos/turgų/mažesnių parduotuvių ir pan.;
3) Apribojimai statyti prekybos centrus miestų centruose;
4) Ir t.t., ir pan.
O dėl maržų man tekę girdėti atvirkščiai. Juolab, kad kartais kaimo parduotuvės su keliasdešimčia pirkėjų per dieną pasiūlo geresnes kainas nei prekybos centrai kur masto ekonomija didžiulė. Ir dar prekės juk iš tos pačios Lenkijos, kur ženkliai pigiau. Tai nenusiskriaudžia matyt.
Ai, ir dar – vienintelis Lietuvos milijardierius yra kas..? Taip, taip, prekybcentrių prekybcentrio Maximos vadas 😉 Netikiu aš jų ašarom, kad jiems sunku.
Baudos taip. Bet jos ir turėtų būt adekvačios, o ne po 1-2k EUR visam tinklui už kokį pažeidimą. Kaip dažnai čia pas mus būna… 🙂
O vartotojai jau dabar po truputį juda link Lenkijos ar kokių mini-parduotuvėlių su importuotais Lenkiškais produktais Lietuvoj.
Šiaip ar taip, kokurencija visada yra gėris tiek kokybei bei kainom. Pvz. Vilniuj, Naujininkuose tiesiai prieš maximą (kitoj gatvės pusėj) jau pastatytas masyvus Lidl. Tai vat labai įdomu, ką jie naujo pasiūlys…
Viena vertus — gal ir nelabai ok, kad tokios kainos ir kažkam milijardai byra. Kita vertus — tai priverčia susimąstyt, kalbėt ir pradėt judėt tinkama linkme. 🙂
O tai apie ką aš kalbu? 🙂 Turi būti visa eilė efektyvių priemonių (apimant adekvataus dydžio baudas).
O gal galima paklausti, kaip važiavimas į Lenkiją išleisti savo pinigų pagerins Lietuvos piliečių gyvenimą? Turgūs ir mažos krautuvėlės – ok. Bet Lenkija man atrodo visiškai kvailas pasirinkimas.
Man atrodo vietoj to, kad apskritai neitų į supermarketus ieškodami visokių egzotiškų išeičių, kaip važiavimas į užsienį pirkti maisto, geriau žmonės tiesiog „boikotuotų” tuos produktus, kurių kainos jiems nepatinka. Nes tai galima daryti ne tris dienas, o visus metus. Riešutai brangūs, taip, dėl to aš jų beveik nebevartoju, arba jei norisi, paieškau geresne kaina ir didesniu kiekiu. Prieš savaitę parduotuvėj pirkau daržovių. Agurkai buvo brangoki, tai nusipirkau pomidorų po eurą už kilogramą ir salotų, už kurias sumokėjau 35ct. Užvis keisčiausia, kai verkiama dėl 5 eur kainuojančių pomidorų, kai toj pačioj nuotraukoj matosi, kad šalia padėti kainuoja 1,5 eur. Per brangūs kalafiorai? Nepirkite jų, tai greit gendanti prekė ir jos kaina neišvengiamai mažės, jei nebus paklausos už dabartinę kainą. Aš ne ekonomistas, bet mano galva taip būtų efektyviau. Pataisykit, jei klystu.
Dėl turgų ir mažų parduotuvėlių – kiek jų yra? Ten, kur aš gyvenu (miesto centre), labai mažai. Maltis po visą miestą nepatogu, asortimentas ribotas, o ir darbo laikas dažnai neįspūdingas (pvz. šeštadieniais Kauno pily vyksta turgelis – geras, bet nuo ryto iki pietų). Be to, ir kainas, įtarčiau, palaiko panašiam lygyje kaip prekybos centrai, gal kiek mažesnes. Dėl to man patogiau nuvažiuot į Lenkiją. O dėl kitko, tai čia pasirinkimas – kitas ir basas gali vaikščioti, kad tik sutaupytų, o man patinka gaminti, patinka skaniai valgyti. Nenorėčiau savęs riboti su produktų pasirinkimu. Juolab, kad tai nėra sveika (kuo įvairesnis asortimentas, tuo geriau). Tarkim, riešutai yra supermaistas. Labai naudingi organizmui. Ir nežinau, ar labai jau čia gera mintis jų atsisakyti, nes „brangūs”, nors… Viskas gyvenime yra pasirinkimo dalykas. Aš vienaip renkuosi, Jūs kitaip. Šiuo metu tarptautinė prekyba yra labai intensyvi, tad užsienio prekių pirkimas nėra jokia gėda ar nuodėmė (tie patys turgelių prekeiviai dažnai perka iš Lenkijos).
pries 11 metu, tokiuose Senukuose, niekas nieko nenoredavo net deti i lentyna, jei marza nesiekdavo 80%. true story.
Čia gal labiau reiktų kalbėti apie efektyvumą. Savo darbu žmogus turi kurti vertę. Ir kurti efektyviai.
Programuotojas turi sukurti tiek vertės, kad galėtų ja pasidalinti su valytoju – kad galėtų dirbti švarioje aplinkoje ir pats negaištų laiko valymui.
Valytojas turi sukurti tiek vertės, kad galėtų saugiai grįšti namo, kur eismą valdo programuotojo programa, o namie galėtų pažiūrėti prodiuserių, operatorių ir kt. kūrybą per tv.
Teisėjai, kurie sprendžia kas kiek vertės sukuria, esame mes visi. Tik vieni labiau, o kiti mažiau – tai yra rinka.
Jeigu nesi patenkintas savo įtakos stiprumu, tai gali mėginti tą padėtį keisti. Kelių yra čia irgi nemažai ir efektyvumas jų skirtingas: vienais lengviau eiti, bet rezultatai prastesni, o kitais sunkiau, bet rezultatai geresni. Galima matyt rasti ir tokių kelių, kur lengva eiti ir rezultatai geri.
Diskusija vyksta apie tai kuriais keliais siekti didesnės įtakos arba efektyvumo. Ir visi dalinai teisūs.
O kuo blogas kelias boikotuoti kelias dienas pirkimą ir taip parodyti, kad, jei kainos nebus mažinamos, tai mažės pirkėjų srautas? Kuo toks pasirinkimas yra blogas? Jis yra taikus, civilizuotas, legalus ir netgi gana įspūdingas. Kai profsąjungos trypia prie Seimo, tai niekas nesijuokia, o, jei vartotojai organizuoja nepirkimo akciją, kuri visiškai negali turėti jokių neigiamų pasekmių, tai jau juokinga? Aš tikrai nesupratau, kas čia juokingo.
Galgi trolibanas juokasi iš to, kad šis būdas neefektyvus, kad nesigaus nieko.
Bet paprastai visada būna žmonių, kurie sako, kad kas nors ko nors nedarytų ir kad viskas nesigaus.
Lai bando. Gal pavyks. Tada geriau bus ir trolibanui.
Aš asmeniškai manau, kad šis būdas irgi nelabai efektyvus, nes sunkai realizuojamas taip, kad gautųsi norimi rezultatai. Per mažai blogai, kad šis būdas padėtų. T.y. dar nėra taip blogai, kad visi sugebėtų boikotuoti.
Tai ką turime dabar savo rinkoje neatsirado per vienerius metus. Kažkokių rezultatų tikėtis per tris dienas irgi lengvabūdiška. Galgi reikia mėginti ieškoti tiesioginių kelių iki tiekėjų masinio naudojimo prekėms. Užmegzti tinklą ir mėginti jį plėsti. Bet reikia taip daryti, kad tai gautųsi organiškai, t.y. turi būti pakankamai blogai dabar, o alternatyva turi būti pakankamai gera.
Lenkija. Jau apie metus periodiškai važinėjam į Lenkiją (kas 4 – 6 sav.). Labai gera alternatyva. Kai kainos bus panašios, nebevažinėsim.
Matyt mastai dar per maži, jei nepadeda. Arba kažkas iš principo negerai.
Matyt pamečiau diskusijos giją. Apie ką per mažai mąstau ir kas man nepadeda? Aš savo gyvenimu esu patenkinta. Taip pat ir savo sprendimu nepermokėti lietuviškiems prekybos centrams, kai visai šalia yra pigesnių alternatyvų. Nesuprantu aš tų žmonių principų mokėti brangiau, nes atseit „prestižas”. 15 mln lenkų perka Lenkijoje ir jiems viskas gerai su tomis prekėmis ir jų kokybe, o nepilnai 3 mln lietuvių kokybė, matai, jau ne ta. Ypač, kad tie patys prekybos centrai importuoja viską daugiausia iš Kinijos arba Lenkijos. O aš netikiu, kad lenkiškų prekių kokybė keičiasi priklausomai nuo to, kur jas perki – Maximoje ar Suvalkuose.
Nu aš pamaniau, kad jums ne visai patinka Lenkijoje pirkti.
Jokio diskomforto nepatiriu. Ten tokie pat prekybos centrai kaip ir LT. Aišku, gal labiau norėtųsi, kad tie pinigėliai Lietuvoje liktų, bet didesnis yra noras sutaupyti ir skirti tas pajamas kažkokiems kitiems poreikiams. Aš šiaip esu patriotė, tai man net labai norisi, kad Lietuvoje gyventi būtų gera ir kad nereikėtų važiuot apsipirkti į užsienį. Visgi… Šiuo metu dar taip nėra.
O man pvz laiko gaila važiuoti iki Lenkijos kas mėnesį. Sutaupai pinigų, bet prarandi laiko.
Aš jau pavargau kartoti, kad mano 4 val. per mėn. (ar pusantro) nėra tiek daug, kad būtų jų gaila. Kai kurie žmonės panašiai laiko sugaišta važinėdami į darbą (ne mėnesį, o kasdien, ta prasme). Be to, už sutaupytus pinigus gali sau leisti kokybiško laiko. Už neprotingai išleistus pinigus tenka arti (ir dažniausiai net ne 4 val.). Bet čia visokiems Mačiuliams pasisekė išmuilinti daugeliui smegenis, kad atseit jie praras labai jau daug laiko. Nes gi laikas, kurį dirbi, kad galėtum permokėti, nėra prarastas laikas 😉
Tai tada gaunasi, kad šis mano komentaras: „Matyt mastai dar per maži, jei nepadeda. Arba kažkas iš principo negerai.” yra legit.
Tiesa, gal žodį „mastai” ne taip sukirčiavot. Turi būti riestinis (arba dešninis) ant pirmos „a”.
Puikiai pasakyta, bet šalia paprastų žmogelių reikia prirašyti ir kokį 80% valstybės tarnautojų, policininkus, mokytojus ir socialinius darbuotojus, visą žemesnįjį sveikatos sistemos personalą. Realiai pirmą kartą matau viešai įvardinant Lietuvos problemą nr. 1, dėl kurios mūsų liko tik kokie 2,2 mln. – MONOPOLIJOS IR OLIGOPOLIJOS. Plius jų finansuojamas lobizmas(mandahiai pavadinta korupcija)
šiaštadieniais Rudaminos turguje pradejo prekiauti lietuviška kiauliena
nugarines kilogramas kainuoja 2,8 euro
priekinis kumpis 2,3 euro 1kg
Oligo-, duo-, mono- ir visokie kitokie poliai tikrai nera laisvos rinkos antonimas.
Pati Wikipedia duoda gera apibrezima: „rinka, kurioje dalyviai veikia be valstybės įsikišimo ir visi veiksmai joje remiasi dalyvių tarpusavio susitarimu. Teorinėje laisvojoje rinkoje gaminamų prekių kiekis, resursai ir administravimo būdas yra vystomas spontaniškai, dalyvaujant anoniminiams dalyviams – gamintojams ir vartotojams.”
Labai svarbus cia zodis „Teorinėje”. Taigi „laisva rinka” yra absoliutus „ideal type”.
Reikia klausti: ar rinka yra pakankamai laisva, kad Maximu siuloma mazmenine kalafijoru kaina yra pati maziausia uz kuria kam nors apsimoka juos parduoti?
Cia Kopenhagoj pvz., imigrantai ir pabegeliai is pietu labai sekmingai konkuruoja so didziaisiais centrais pardavinedami vaisius ir darzoves. Jie turi puikius tiekimo tinklus, visiskai lankscia kainu politika (i vakara pusti pradedancios darzoves nukainuojamos 80% ir pns.). Cia iliustracija kaip turetu buti, o ko tam truksta Lietuvoje ir kaip tai pasiekti yra daug sunkesnis klausimas.
Oligopolija nėra laisva rinka, nepriklausomai nuo to, kaip tą bandytumėte apibrėžti. Esant tam tikrų subjektų dominavimui (ypač, kai dominavimas 2 kryptimis – ir tiekėjams, ir vartotojams), realios laisvės nelieka. Bet apie tai bus kitas mano įrašas, tai dabar labai nesiplėsiu.