Įsivaizduokite tobulą pasaulį… Pasaulį, kuriame sprendžiate, kiek mokėti pardavėjui, vaiko mokytojui, būsto nuomotojui, netgi… komunalininkams. Įsivaizduokite, kad pateikiate jiems taisykles, kuriose parašyta, kad mokėsite pardavėjui ne daugiau kaip 20 Eur ir… pardavėjas su tuo sutinka. Kaip ir būsto nuomotojas. Ar vaiko mokytojas.
Jūs sprendžiate, kiek kainuoja kokia nors paslauga ar prekė, taigi, naują Ferrari galite įvertinti 50 Eur. Ir jis bus Jūsų.
Aš suprantu, kad skamba kažkaip… utopiškai. Galbūt netgi idiotiškai. Ir tikriausiai daugelis bent truputį nutuokiančių apie ekonomiką supranta, kad taip būti negali. Tokios taisyklės yra neįmanomos, bet… Ar tikrai?
Pasirodo, kad ne. UAB Medicinos bankas teismo posėdžio metu pateikė taisykles, kuriose juodu ant balto parašyta, kad bankroto administratoriams mokės ne daugiau kaip… 8 700 (plius PVM) už visą procesą, Nepriklausomai nuo jo sudėtingumo, trukmės, darbų apimties ir pan.
Galima įtarti, kad panašias taisykles turi ir kiti bankai, tikėtinai taip pat ir kai kurios valstybės institucijos (pvz. VMI ir SODRA), kadangi bankroto administratoriai jau ilgą laiką gyvena tarsi paralelinėje visatoje, kuriose jų paslaugų kaina nuo jų nebeprikauso. Nei trupučio. Tiek nei trupučio, kad bankui užtenka cinizmo atnešti ir parodyti taisykles – „kuo Jūs nepatenkinti? Taigi va čia parašyta”.
Taigi, bus taip, kaip banko taisyklėse parašyta. O tos taisyklės gana paslaptingos, nes jų visų net nerodo – tik ištraukas. Gali būti, kad ir dėl kitų ten kas nors parašyta.
O kai jau bankas parašo, tai čia net svarbiau, nei įstatymas, nes tarkim įstatyme net supaprastintam bankroto procesui leidžiama skirti iki 14 000 Eur (40 MMA).
Atsižvelgiant į rinkos kainas, bankroto proceso administravimas už 8 700 Eur nėra įmanomas, nes dėl teismų procesų bei turto pardavimo trukmės toks procesas tęsiasi 2 – 4 m., bankroto administratorius turi mokėti už visokias pažymas, mokėjimo nurodymus, galų gale, atsiskaityti su įmonės buhalteriu, teisininkais, sumokėti mokesčius valstybei ir pan. Čia tuo idealiu atveju, jei įmonė turi nuosavas patalpas ir jų nereikia nuomoti, nes kitu atveju bendrą išlaidų srautą papildo patalpų nuomos kaštai.
Ar įsivaizduojate įmonę, kuri galėtų bent 2 m. vykdyti veiklą su 8 700 Eur biudžetu? Bankas įsivaizduoja. Ir sako, kad tai labai įprasta praktika. Su kuo ginčytis irgi negalima, nes bankroto administratoriai jau keli metai yra paversti marionetėmis, kurios realiai jokios įtakos bankroto procesui neturi, tačiau visiškai už jį atsako. Dažnai dar ir apmoka.
Prezidentė, siekdama dar labiau sumažinti tą jų tariamą įtaką, prastūmė pataisas, kuriomis įtvirtinta, kad bankroto administratorius skiria kompiuteris. Aišku, vargu, ar Prezidentė dabar galėtų atsakyti į klausimą, kodėl vieno buvusio teisėjo sūnus per metus gavo administruoti daugiau nei 100 įmonių, o kiti administratoriai negauna nei vienos. Bet kokiu atveju „skaidrumas” buvo pasiektas. Dabar valstybės galva rami, kad tikrai visi administratoriai nesuinteresuoti ir nešališki. Dauguma dar ir bedarbiai. O kai kurie, kaip minėta, beprotiškai persidirba. Galima tik įsivaizduoti, kaip tas vargšas buvusio teisėjo sūnus pluša su tom 135 įmonėm!
Tačiau praėjo kiek laiko ir buvo nuspręsta, kad skaidrumo dar trūksta, Nors daugelis bankroto administratorių jau bedarbiai, tačiau teoriškai jie dar gali ką nors nuspręsti, pvz. kiek kainuoja jų paslaugos (kai gauna darbo). Kadangi siekti adekvataus apmokėjimo yra baisi nuodėmė, tai nutarta, kad jie tokios galimybės neteks. Lygtais iki šių metų balandžio 30 d. Vyriausybė turėtų patvirtinti rekomendacijas dėl bankroto administratorių apmokėjimo. Keista tik tai, kad… pačių bankroto administratorių nuomone Vyriausybė iki šiol taip ir nepasidomėjo. Vietoj to nutarė, kad remsis… 3 metų „vidutinėmis rinkos kainomis”, t.y. kainomis, kurias 3 m. (o gal ir ilgiau) nustatinėjo bankai savo taisyklėmis. Vadinasi, jų taisyklės pagaliau taps teisės aktu.
Taigi… Ar tikrai neįmanomas pasaulis, kuriame tu nusprendi, kiek mokėti už paslaugas? Įmanomas. Jei esi bankas. Žinoma.
