Daugeliu atveju tai, ar žmogui truks pinigų, apsprendžia ne tai, kiek jis jų turi, o kiek… išleidžia.
Kasdienybėje dauguma mūsų ne itin atidžiai seka smulkias išlaidas, kurios mėnesio gale gali sudaryti ir kelias dešimtis ar net daugiau eurų.
Taigi, pasidalinsiu savo mažomis kasdienėmis gudrybėmis, kurios metų gale būna sutaupę bent kelis šimtus eurų:
Panaudoti prekybos centrų maišelius vietoj šiukšlių maišų. Tai ne tik ekonomiška, bet ir… ekologiška. Juk maišelį vis tiek išmestumėte, ar ne?
Nepirkti žurnalų. Vienu metu pirkau žurnalus vien dėl to, kad remti lietuvišką spaudą, tačiau… Noras remti tuos, kurie rašo kitai auditorijai, nebuvo ilgalaikis. Daugelis lietuviškų žurnalų verte menkai tesiskiria nuo tualetinio popieriaus, tad tikrai neverta mėtyti jiems pinigų. Be abejo, tai negalioja žurnalams, kuriuos tikrai skaitote (jei tokių yra). Tiesiog nepirkite, nes „o, gražus viršelis” arba „nauja dieta? įdomu„.
Nepirkti loterijos bilietų. Nu rimtai, žmonės. Negi Jūs iki šiol nesupratote, kad jei būtų galima daugiau laimėti nei pralošti, tai loterijų tiesiog neorganizuotų.
Nepirkti nieko, ko nereikia arba dėl ko abejoju. Tai galioja bet kokiems daiktams, netgi tokiems smulkiems kaip žvakidės, servetėlės, namų dekoro elementai ir pan. Jei aš nežinau, kur tą daiktą dėti, vadinasi, man jo nereikia. Taip, aš galiu laikinai jį kur nors įkišti, bet matyt vis tiek laikui bėgant išmesiu arba kam nors atiduosiu. Nereikalingi daiktai užima vietą, kaupia dulkes ir vargina. Net jei jie – gražūs.
Naudotus daiktus parduoti. Net jei jie – menkaverčiai. Na. nebent euras Jums ne pinigas.
Nepirkti daugiau kosmetikos nei reikia. Visos kosmetikos priemonės turi savo galiojimo terminą (taip, netgi lūpdažiai ir akių šešėliai), taigi, jei nenorite išmesti nesunaudotų grožio priemonių arba naudoti pasenusių – suvaldykite aistrą pirkti. Jums tikrai nereikia penkių lūpdažių, trijų akių šešėlių palečių ir keturių pudrų. Jei nedalyvaujate grožio konkursuose, nedirbate mados pramonėje ir nesate ypatingai baisi Jums turėtų užtekti vienų (maximum dviejų – dienai ir „dirbtinio efekto”) blakstienų tušų, vienos arba dviejų pudrų, vieno arba dviejų (dienai ir vakarui) lūpdažių ir dar kažkokių priemonių, kurias naudojate (iš esmės visų po vieną arba daugiausiai dviejų). Na, gerai, galima įsigyti įvairesnių spalvų akių pieštukų. Bet tai ir viskas.
Pasiimti geriamojo vandens iš namų. Ypatingai vasaromis. Na, nebent norite sumokėti eurą už tai, ką galite gauti kur kas pigiau iš savo čiaupo.
„Priduoti” butelius. Pastebėjau, kad daug kas juos meta ir niekaip nesuprantu, kodėl. Juk vienas butelis – 10 ct.
Ir taip, gali atrodyti, kad tai – lašas jūroje, bet… Lašas po lašo ir akmenį pratašo.
Lygiai taip euras po euro per metus gali papildyti Jūsų piniginę keliomis šimtinėmis, kurias galėsite išleisti naudingiau nei šiukšlių maišai ar nenaudojami lūpdažiai.
Sėkmės taupant!
Taip, žmonės na nustokite pirkti loterijos bilietus. Juk laimi tik vienetai, na gerai – dešimtys, na tebūnie šimtai įskaitant tups kurie laimi įskaičiujant šaldytuvus ir mikrobanges, o perka bilietus gi šimtai tūkstančių. Turiu giminaičius kurie perka teleloto jau kokius 20 metų (ir ne po vieną bilietą), kiekvieną sekmadienį jiems ši laida svarbiau ko gero svarbiau už mišias (linkęs manyti kad neperdedu) ir it zombiai prie teliko kiekvieną sekmadienio vakarą brauko tuos kampus ir įstrižaines, susikaupę… O tėra laimėję, jei gerai prisimenu, ar tai 70 litų… Žmonės atsiminkite: loterija yra mokestis kvailiams. Tai ne mano sugalvoti žodžiai. Mieli žmonės, jūs ir taip nesate turtingiausi, o vis tebemokate šitą mokestį, prabuskite. Pirkdami loterijos bilietus jūs vis labiau tampate vargšais.
Deja, bet tikrai taip. Braukydami kampus krauna aukso puodą… loterijos organizatoriams 🙂