Galimybių paso galiojimo terminas: Politiniai, teisiniai, medicininiai kriterijai

Tiek viešoji, tiek ir privatinė teisė įpareigoja šalis laikytis susitarimo. Vyriausybė siūlė Galimybių pasą kaip neterminuotą dokumentą pasiskiepijusiems dviem vakcinos nuo COVID19 dozėmis, tačiau, kaip jau įprasta, susitarimą sulaužė be jokio protingo įspėjimo ar juolab kompensacijos – pacientai informuoti turintys pasiskiepyti dar kartą.

Asmenys, kurie [galimai] įgijo imunitetą natūraliai, nuo pat pradžių žinojo, kad jų „galimybės“ galios 6 mėn. Visgi, jiems liko teisė tirtis antikūnus ir, jų esant pakankamai, „galimybes“ prasitęsti. Pasiskiepijusiems toks variantas nenumatytas, argumentuojant tuo esą… nežinoma, ar antikūnai veikia naująją Omikron atmainą.

Dar daugiau, galimybė tirtis antikūnus nenumatyta netgi tiems, kurie yra ir natūraliai persirgę, ir pasiskiepiję. Tarsi jų skiepas „anuliuotų“ natūralaus persirgimo metu susidariusius antikūnus.

Ir visa tai po to, kai buvo ilgai ir įžūliai aiškinama esą tik vakcinacija suteikia patikimą apsaugą, natūraliai įgytą imunitetą laikant mažiau efektyviu, „terminuotu“. Kitaip nei imunitetą, įgytą po vakcinacijos.

Praeina vos metai ir… girdime priešingai. Natūralus imunitetas gali „galioti“ daugiau nei 6 mėn., jei asmuo turi antikūnų. Tuo tarpu pasiskiepijęs dviejomis dozėmis privalo leistis trečiąją – antraip jų, kaip ir tų needukuotinų, nebeleis į parduotuves; na, ir dar galimai išmes iš darbo.

Visgi, persirgusieji ir toliau spaudžiami skiepytis, nes, jei, nelaimei, nebuvo rasta antikūnų, tai jie visas „galimybes“ praranda.

Štai čia kyla svarbus klausimas: Kiek pagrįsta iš asmens, kuris jau yra persirgęs, reikalauti po tam tikro laiko pasiskiepyti? Ir atsakymas priklauso nuo kelių dedamųjų: Pirma, kaip labai tikėtina, kad šis asmuo vėl apsikrės? Jau yra tyrimas, kuris rodo, kad tokia tikimybė – stulbinamai maža. Persirgę asmenys pakartotinai užsikrečia rečiau nei  1 proc. atvejų. Ne per 6 mėn., bet per visą pandemiją. Aš, vykdydama asmeninę apklausą, taip pat gavau informacijos vos apie kelis atvejus, kai buvo užsikrėsta pakartotinai.

Antra, kiek patikimas antikūnų metodas? Jo patikimumas abejotinas keliais aspektais: pati Vyriausybė atsisako vadovautis šiuo tyrimu, kalbant apie vakcinuotus asmenis, empyrinis tyrimas patvirtina, kad persirgę asmenys pakartotinai užsikrečia itin retai (nepriklausomai nuo antikūnų kiekio), 2021-12-31 JAV PGR tyrimas pripažintas netinkamu diagnozuoti koronavirusą (kyla klausimas, ar šio tyrimo nelaukia toks pats likimas).

Apibendrinant, galima spręsti, kad reikalavimas persirgusiems asmenims skiepytis praėjus 6 mėn. terminui arba nebeturint antikūnų yra mediciniškai nepagrįstas ir neproporcingas. Asmuo yra verčiamas leistis vaistinį preparatą su visais tikėtinais šalutiniais poveikiais, nors jam tikimybė susirgti yra nežymi.

Tas pats pasakytina ir apie reikalavimą skiepytis trečiąja doze, turint antikūnų, – tai prieštarauja medicinos mokslo žinioms ir kelia pavojų pacientų sveikatai bei gyvybei.

Galimybių paso galiojimo terminas negali būti pateisinamas medicinos ar teisės mokslų žiniomis. Tai akivaizdžiai grynai politinis instrumentas, kuriuo Vyriausybė piliečius traktuoja kaip beteisius, t.y. veikia autoritariškai ir pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstituciją, įtvirtinančią, kad Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika, o suverenitetas priklauso Tautai.

*Jei Jums patiko šis tekstas, paremkite jo autorę per Patreon arba PayPal. 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *