„Paradoksalu, kad mokslines metodikas žmonės sukūrė patys, todėl jos negali apimti kai kurių amžinų tiesų. Mes kuriame mokslines teorijas, norėdami sudėlioti pasaulį į lentynėles ir juo manipuliuoti, suskaidyti reiškinius į valdomus vienetus. Mokslas pagrįstas atkuriamumu ir išgalvotu objektyvumu. Nors tai suteikia pagrindo pasisakyti apie materiją ir energiją, mokslinių žinių negalima pritaikyti egzistencinei intuityviajai žmogaus gyvenimo prigimčiai, kuri yra unikali, subjektyvi ir nenuspėjama. Mokslas gali pasiūlyti geriausią būdą organizuoti empirinius atkuriamus duomenis, tačiau mokslo galia šioje srityje yra paremta visišku negebėjimu apimti svarbiausius žmogaus gyvenimo aspektus: viltį, baimę, meilę, neapykantą, grožį, pavydą, garbę, silpnumą, atkaklumą, kančią, skaistybę.
Tarp šių potraukių ir mokslinės teorijos visuomet bus atotrūkis. Jokia išgalvota sistema negali apimti žmogaus egzistencijos pilnatvės.”
