Iškruštų smegenų nacija

Pasklidus žiniai, kad Škotijoje keturmečiai mokykloje galės pasirinkti lytį ir mokytojai turės į juos kreiptis pagal jų susigalvotą lytį, apie tai net neinformuojant tėvų, viena mano draugė iškėlė klausimą, koks tada yra tėvų vaidmuo. Aš šį klausimą papildyčiau dar ir tuo, koks mokytojų, kurie nesipriešindami leidžia šitaip tyčiotis iš vaikų, vaidmuo. Koks gydytojų, kurie leidžia tyčiotis iš pacientų, vaidmuo. Koks politikų, kurie neatsižvelgia į rinkėjus, vaidmuo.

Šiuolaikinio žmogaus vaidmuo visuomenės ir netgi jo paties gyvenime yra niekinis, nes vyriausybės įtikino, kad jos ir jų samdyti klerkai žino geriau: kaip gyventi, kaip auginti vaikus, kaip rūpintis sveikata ir – žinoma – kaip mąstyti.

Jei nepaklusi taisyklėms – tave užpuls tarnybos, išmes iš darbo, o sistemai lojalūs klapčiukai, kuriuos dar vakar per klaidą laikei draugais, išjuoks ir marginalizuos kaip kad dabar niekingai puola nors kiek šviesesnius žmones, drįstančius pasisakyti prieš COVID beprotybę.

Paskolų bei savicenzūros vergijoje įstrigęs pilietis yra tiek iškruštomis smegenimis, kad, jei jam pasakys esą jo kaimynas yra arklys, atims pasą ir išveš į skerdyklą, tai jis ne tik nesistebės, bet, gavęs skerdienos, ištroškins vyne ir suvalgys. Ką dauguma iš esmės ir daro visomis išgalėmis kovodami prieš tuos, kurie nenori būti vyriausybės marionetėmis ir „išsipirkinėti“ laisvę pečiais, inkstais ar kepenimis. Šie žmonės nesupranta, kad tas, kuris kovoja už laisvę, siekia jos ne tik sau. Lygiai kaip tie, kurie siekia vergijos, pridengtos žodžiais „galimybės“ – už organus ar dar kokią naują valiutą.

Dauguma sisteminių padaižūnų laikosi iliuzijos, kad jie yra finansinis ir intelektualinis elitas, kadangi turi kokios nors aukštosios mokyklos diplomą ir paskolinį kotedžą. Šie žmonės nesupranta, kad jų „gerovė“ niekingai menkavertė, o už tai mokama kaina – tiesiog neadekvati. Atidavęs pilietines teises, tampa vergu, kas reiškia, kad netgi jo daiktai ir išsilavinimas iš esmės nebe jo. Valdžia gali bet kada tai atimti, kaip ir visa kita, pvz. teisę auklėti vaikus, teisę eiti į parduotuvę ar pan.

Aišku, malonu tikėtis, kad to niekad nebus, bet kodėl vyriausybės, kurios negerbia teisės auklėti savo vaikus ar teisės pačiam tvarkytis asmeninį gyvenimą, turėtų gerbti nuosavybės teisę ar kompetencijas? Negi kažkas tikrai tiki, kad petys yra amžinas atpirkimas už visas esamas ir – ypatingai – nesamas nuodėmes?

Deja, iškruštų smegenų nacijos atstovas kaip tik taip ir tiki, nes jam nėra akivaizdu net tai,  jog dar nei viena vyriausybė nei vienu laikmečiu nebuvo taip susirūpinusi žmonių sveikata, kad taikytų ekonomines ir teisines sankcijas už „nesveikus“ pasirinkimus.

Negebantiems padaryti šios elementarios išvados ir iškelti pagrįsto klausimo, kodėl visi pasaulio politikai staiga tapo gydytojais, sudėtingesnė aplink vykstančių reiškinių analizė apskritai neįmanoma. Jiems lieka mojuoti diplomais, džiaugtis kotedžais ir komjaunuoliškai tikėti mokslu, siūlančiu papildyti po skalpu esantį turinį pelių šūdais, suteiksiančiais amžiną jaunystę.

*Jei Jums patiko šis tekstas, paremkite jo autorę per Patreon arba PayPal.

Vienas atsakymas į “Iškruštų smegenų nacija”

  1. Keisčiausia kad kitaip tiesiog niekada nebuvo. Kvailių ir prisitaikėlių visais laikais buvo dauguma. Ir jokių požymių kad tai gali keistis. Vien tik kelių paskutinių rinkimų rezultatai parodė „aktyvių” piliečių prioritetus. Labai tikėtina kad ši gerai gyvenančių žmonių populiacija turi žūti.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *