Žiūrėdama atgal, matau daug skirtingų gyvenimų. Lyg ir to paties žmogaus, bet visgi…
Kai kurie jų buvo labai liūdni. Kai kurie be galo smagūs. Dalis – gąsdinantys. Dalis – pasiutusiai aistringi. Visi netikėti. Visi neplanuoti.
Tačiau blogiausia, kad gyvendama daug galų gale prisigyveni… nieko. Kai nebesupranti, kas tu esi, kokios tavo vertybės, kokie tikslai ir ko tu apskritai nori.
Imi maltis pirmyn – atgal lyg užstrigusi plokštelė, desperatiškai sieki dėmesio – savo vertės patvirtinimo, žaidi visokius socialinius žaidimus ir bet kokį komplimentą priimi kaip savo tiesos pagrindimą, kol vieną dieną viduje plyšta ir nori verkti nesustodama kelias dienas ir naktis.
Kol supranti, kad esi tamsiam lyg juodžiausia naktis kambary, nežinai, kur yra durys ir net nerandi suknisto jungiklio. Bijai, kad niekados iš čia neišeisi.
O tuomet blyksteli gaisras ir jame pamatai… galimybę. Galimybę skausme, neviltyje, absurde. Galimybę dugne. Galimybę tuščioje stiklinėje. Galimybę ten, kur – atrodo – nėra galimybių.
Lėtai eini pasieniui, ieškodama durų arba jungiklio. Tavo baimė pamažu slopsta, kvėpavimas tolygėja, kojas apleidžia nuovargis, plaučiai užsipildo oru ir regis jauti, kaip…
Tuoj įjungsi šviesą.
*Jei Jums patiko šis tekstas, paremkite jo autorę.
Oi Lidzitut, kokia tu uzsidepresavus. Susirask gera vyra, pakirkins tave gerai, pasigimdysi vaiku. Ir tada visos depresijos is galvos isdulkes. Sekmes!
Jo, jo, nes visų moterų laimės šaltinis – klyne. Ir kam išvis mums balsavimo teisę suteikė.
Sveika, Lidžita
pabandysiu patarti. Iš savo patirties žinau kaip norisi turėti bendraminčių, tikrų, ne feisbukinių, draugų, bet ne visi mes turime žmogų, kurio nuoširdumu neabejotume, ypač jei esame „kitokie, nepritampantys”. Man išgyventi padeda suvokimas, kad mano gyvenime sutinkami žmonės gali turėti kitas vertybes ir manęs nepalaikyti, netgi nekęsti, ir tai daryti visiškai nuoširdžiai, manydami, kad būtent jie teisūs. Jų gali būti labai daug, ir jei laukčiau jų palaikymo, palūžčiau. Nesitikėkite, kad žmonės Jus palaikys, tai padės išvengti nusivylimų. Jūs darote gerą darbą, Jūsų straipsniai nuoširdūs, o tai šiais laikais, kai žiniasklaidoje akivaizdžiai dominuoja užsakomieji straipsniai, labai daug. Stiprybės Jums, Lidžita.
Valentai, ačiū už Jūsų rūpestį 🙂 Nemanau, kad bėda yra kiti žmonės 🙂 Netgi nemanau, kad bėda šitas blogas 🙂 Bėda yra ta, kad mano gyvenime daug netvarkos ir chaoso ir aš ilgą laiką mėginau tiesiog to… nepastebėti. Telkiausi į lengvus dalykus, žaidžiau gyvenimą, o nesprendžiamos problemos vešėjo. Šiandien jų jau labai daug ir labai sunku jas išravėti, bet… Aš kaip nors 🙂