Kapitalizmas man yra vienas tų dalykų, kuris atrodo aiškus. Aš jo neidealizuoju, nesmerkiu, bet suprantu, kaip tai veikia.
Lygiai kaip suprantu, kad nėra „socialiai atsakingų” įmonių, o IKEA, gamindama baldus iš pigių plokščių, nesaugo medžių.
Kapitalizmas nelaiduoja demokratijos, liberalizmo, pažangos ar dar ko nors, su kuo dažnai nepagrįstai siejamas.
Kapitalizmo esmė telpa žodyje „kapitalas„, t.y. tokia santvarka, kai asmuo gyvena iš savo turimo kapitalo. Pabrėšiu – kapitalo. Ne darbo.
Todėl kapitalistas yra tik tas, kas gyvena iš kapitalo. Visi kiti tėra kapitalisto samdiniai. Nepriklausomai, ar tai aukšto lygio vadovai, ar cecho darbininkai, jie yra samdiniai.
O samdiniai nėra kapitalistai. Nes nėra samdytų kapitalistų.
Visgi, teko pastebėti, kad yra naivuolių kapitalistais laikančių aukštesnio lygio darbuotojus, taip pat yra naivuolių butą ar automobilį traktuojančius kaip kapitalą.
Šios situacijos paradoksas tas, kad, kai žmogus laiko save kapitalistu, jis pasisako už tai, kad kapitalistams būtų sudaytos kuo geresnės sąlygos. Ir nuoširdžiai nesupranta, kad geresnės sąlygos kapitalistui bus sudarytos jo – kapitalisto samdinio – sąskaita.
Čia tas pats kas būti teisiamam už nusikaltimą ir pasisakyti už mirties bausmę. Tau tai nenaudinga. Bet… Jeigu tave įtikins, kad tau mirties bausmės tikrai netaikys?
Panašiai ir su kapitalizmu. Visi mano, kad tai gerai, visi nori būti kapitalistais ir užtat atsisako pripažinti faktą, kad jie neturi jokio kapitalo ir yra ne kas daugiau kaip kapitalistų samdiniai.
Kaip jau minėjau, butas, mašina, kiti pačiam savininkui reikalingi dalykai nėra kapitalas. Kapitalas yra tai, kas leidžia gauti pajamas, neįdedant darbo – akcijos, vertybiniai popieriai, komercinės paskirties nekilnojamasis turtas ir pan.
Kai galėsite mėgautis šilta saule Bahamuose, o į sąskaitą krentančios lėšos leis apmokėti sąskaitas, galėsite sakyti, kad esate kapitalistas.
Na, o kol susirietęs šliūrinate į darbą ir uždirbinėjate pinigus gulinčiam Bahamuose, tai iš Jūsų toks pats kapitalistas kaip iš manęs šokėja (o šoku aš labai prastai).
Kapitalizmas šiaip tėra tik sąvoka, kuri apibūdina tam tikrą ekonominę sistemą. Sistemą, kurioje naudojantis savo kapitalu (tai gali būti tavo turimi įrankiai, arba įgūdžiai, o ne tai, kaip sakote – galimybė nieko nedarant mėgautis Bahamuose), siekiama kažkokio pelno (nusipirkti Lidle dešros – irgi tam tikras „pelnas”).
Paprasčiau tariant, tai galimybė ne gamintis meškerę (net dorai nesuprantant kaip tą daryti), ir su ja žvejoti (neįsivaizduojant kaip tą žuvį pagauti), o geriau surinkus uogas (kas gal tau geriau sekasi, nei gaminti meškerę ir su ja žvejoti) pvz. dalį tų uogų iškeisti iškart į žuvį, kurią pagavo tas, kas moka meškere naudotis. Čia taip grubiai.
Visą kitą ką tiek prirašėte, greičiau tiktų oligarcho apibūdinimui… 🙂
Kapitalizmas ir yra oligarchų sistema, nes kapitalas (tikras kapitalas) yra tik TURTAS, o ne kokie ten įgūdžiai, nes, matote, įgūdžiai išlieka ir naudojami bet kokioje sistemoje. O kapitalas pajamų uždirbimui naudojamas konkrečioje (kapitalistinėje) sistemoje.
Visi mano, kad tai gerai, visi nori būti kapitalistais ir užtat atsisako pripažinti faktą, kad jie neturi jokio kapitalo ir yra ne kas daugiau kaip kapitalistų samdiniai.
//Sakyciau ‘nori buti’ ir ‘yra’ yra du skirtingi dalykai. Aisku visi nori gyventi is kapitalo ir sedeti Bahamuose. Kitas klausimas kiek is tu norinciu realiai laiko save kapitalistais. Tikrai abejoju kad ‘visi’.
Kai galėsite mėgautis šilta saule Bahamuose, o į sąskaitą krentančios lėšos leis apmokėti sąskaitas, galėsite sakyti, kad esate kapitalistas.
//O kas yra tie kas turi savo imones finansuojamas is savo kapitalo ir vietoj to kad gyventu is dividendu/palukanu uzdirbineja sau daugiau kapitalo? Ne kapitalistai? Savo paties samdiniai? Kur jie sitoj Jusu kapitalizmo santvarkos schemoj? Nes asmeniskai as butent jiems visai ne pries buciau salygas gerinti – nes jie moka algas samdiniams kurie patys nesugeba uzsidirbti kapitalo.
Tie, kurie moka, dažniausiai kapitalą irgi būna užsidirbę ne patys. Ir kas moka skaičiuoti, tą gali labai lengvai patikrinti matematiškai. Kiek truktų iš vidutinės algos uždirbti milijoną? Na kaip pvz. Padarius tam tikrus skaičiavimus, galbūt ateitų įdomesnių įžvalgų nei tas kartojimas, kad neva kapitalistai kažkokie tai antžmogiai, kurie viską geriau moka ir užtat „uždirbo” kapitalo.
„Dazniausiai ne patys”? Atmetant Rotshildus, Rokfelerius, Hiltonus ir pan ir ziurint labiau i Lietuva – kam cia is musu kapitalistu (ok, isskyrus Lubiene ir Karbauski) – atnese ant lekstutes ir padejo kapitala is kurio jie dabar algas tautai moka? Kiek zinau Uspaskis suvirintoju pradejo. T.y. salygas turejo kaip ir visi TSRS zlugimo momentu. O kad sugebejo susisukti gudriau nei didzioji dauguma ir i kapitalistus isaugo – butent tai ji ir isskiria is minios tu, kurie tada dirbo salia jo o dabar dirba jam.
Ir, gryztant prie to paties klausimo – kur Jusu schemoje yra tie, kurie ‘samdo’ patys save, t.y. nesedi pliaze pries saule leisdami samdiniu uzdirbtus dividendus nuo mistiniu proteviu sukaupto kapitalo, o aria kartu su samdiniais kad kada nors (greiciausiai tolimoj ateity) galetu pliaze paguleti?
Skaitykite tekstą ir viską suprasite. Jei ne, aiškiau paaiškinti nemoku. Dėl suvirintojų, tapusių milijonieriais ir pan., tai čia tokios pasakos, kad man išvis stebuklas, kaip žmonės į jas rimtai žiūri 🙂 Kažin, kodėl joks kitas suvirintojas „nesutaupė iš algos” fabrikui? 😉
Tokiam iš savęs dirbančiam geriausias senoviškas pavadinimas – amatininkas. Bet kapitalistu jo tikrai nepavadinsi. 🙂 O bendrai klasikiniai tai pvz kapitalizmas nuo socializmo skyrėsi pagal tai kam priklauso gamybos priemonės. Kapitalizmo atveju tai priklauso konkretiem žmonėms kad ir per akcijas. Socializmo atveju gamybos priemonės ir žemė priklausė valstybei. Visai logiškai ir visa gaunama nauda tokiu atveju atitenka valstybei ir ji paskirsto savo piliečiams. Aišku kaip kokybiškai tai gaunasi klausimas. Bet žiūrint praktiškai tai tos valstybės piliečiams tikrai naudingiau. Grynai praktinis momentas pvz kada žemė nepriklauso žmonėms kokių kelių tiesimas žymiai pigesnis. O bendrai tai ne žmonės sukūrė žemę. Ji skirta visiems naudotis. Bet kažkaip sumastė kad žmonės turi teisę ją prekiauti. Bet jie tai susigalvojo patys sau. 🙂
Labai geras pastebėjimas dėl žemės 🙂
Taip, ji skirta visiems naudotis, bet žemėje kuri „priklauso” Lietuvos valstybei, tu turi didesni šansą nebūti nutrenktas per makufelį, negu pvz. Kongo demokratinėje respublikoje. Čia kad aiškiau būtų, ką duoda ta priklausomybė…
Kapitalizmas pats iš savęs nėra oligarchų sistema, bet per valdymus ir reguliavimus kuria oligopolijas iš ko ir atsiranda oligarchai. Ir tai yra seniausiai žinomas faktas, visiškai nieko naujo.
Ir kapitalas nėra tik turtas. Įgūdžiai irgi vertinami tam tikra turto dalimi. Kai kas už savo įgūdžius gauna didesnius pinigus (programuotojai, gydytojai), o kai kas mažesnius (valytojai, padavėjai). Niekas neverčia programuotojo ar valytojos dirbti samdomu darbuotoju. Jei kažkas nepatinka – eini ir dirbi pats sau – ūkininkauji, kad badu nemirtum.
Jūs čia teoriją varote, kuri visiškai ignoruoja, kad „eini sau ir ūkininkauji” šiais laikais neveikia – turi gauti krūvas leidimų, licencijų, turėti pradinį kapitalą, gebėti nukonkuruoti gigantus reklama ir pan. Eini ir ūkininkauji sau šiuolaikinėje sistemoje? Jūs juokaujate.Ir nustokite įgūdžius laikyti kapitalu, nes pagal Jūsų logiką ir rankos, ir kojos, ir kepenys yra kapitalas. Atleiskite, bet juokinga.
Būtent, rankos ir kojos ir yra kapitalas. 🙂 Ir taip, juodojoje rinkoje net ir inkstai yra kapitalas. Tai faktas. Kodėl? jei turi rankas, kojas, gali dirbti, vadinasi išgyvenimo šansais tavo yra didesni. Neturi? Vadinasi tau nepasisekė ir tavo išgyvenimo šansai ženkliai mažesni už to kuris turi kojas ir rankas.
Teisingai Antose pakomentavo. Jūs galite toliau sau pūsti dūmus apie dvasinius vidaus grožius, bet realybė tokia, kad ne šv. dvasia mes esame gyvi. Tam reikia krutint kažkurias kūno dalis, kad tektu gyventi. Ir pirmiausia reikia krutinti tam, kad pasirūpinti SAVIMI. Nes KAI būsi pasirūpinęs savimi, galėsi rūpintis savo artimu. Jei savimi nesugebi rūpintis, tai vargiai ar kuo kitu tu pasirūpinsi.
Dėl pasirūpinimo savimi niekas nieko ir nesako. Problema kad rūpindamasi savimi labiau rūpiniesi kad ir pvz maxsimos vado gerove. Ir jis nustato kiek tau liks nuo jo. 🙂 Kur kas geresnis variantas kad visi dirbam ne po 8 o gal tik po 4 valandas. Ir to visiškai pakanka normaliam pragyvenimui. Ir užimtumas garantuotas. Bet dabartiniu atveju technologijų pažanga yra bet jos nauda „nusėda” ne dirbančio kišenėje. Dirbantis kad išgyventi keistai turi dirbti vis daugiau. Kažkaip pjaunasi su pažanga. 🙂
Na kas liečia turtingo pagalbą skurstančiam tai iš fantazijos srities. Todėl ir esi turtingas kad nesidalini su kitais. Norėdamas būti turtingas tokius jausmus tiesiog turi užgniaužti savyje. Aišku egzistuoja šou labdaros. Bet tai tik reklamos formos. 🙂 Kur kas greičiau paskutiniu duonos kąsniu pasidalins tas kuris ir pats neturi. 🙂
Oh, kokios teisingos mintys 🙂
Šiaip Vytautas Jums taip išsamiai atsakė, kad nematau, ką pridėti. Nebent tai, kad stebuklas man tokie žmonės, kurie mano, kad jie patys tam, kad galėtų pavalgyti ir turėtų stogą virš galvos turi dirbti po 40 val. per savaitę, kai tuo tarpu tie, kuriems dirba, gali nedirbti visai ir vis tiek turi ženkliai daugiau. Be abejo, jei esate prie antrųjų, tai suprantama Jūsų pozicija, kitu atveju esate nelabai nuovokus. O jei laikyti kapitalu vidaus organus, tai jo – visi mes kapitalistai, kol paskutinio kepens neparduodame 😉 Juokingas tas Jūsų išvedžiojimas ir tiek. Jei jau Jums žmogaus vidaus kūno organai yra „kapitalas”, tai apie ką išvis su Jumis galima diskutuoti?
Bendrai žmogaus kažkokius gebėjimus laikyti kapitalu visai ne logiška. Žiūrim ūkiškai. Turim kokį auksinių rankų ar galvos meistrą. Bet jam tos rankos ar galva „sulūžo” ir viskas. Bankrotas. Žmogus šiuo atveju panašus į stakles. Jei kas sugedo jos išmetamos. 🙂 O va kokios maksimos vadas yra tikras kapitalistas. Visiškai nesvarbu kas jam nutiks bet pinigai kapsi ir kapsės. Lieka tik juos leisti savo poreikiams. Visokie maži prieš didelius yra praktiškai niekas. Kažkaip egzistuoja bet tik kažkaip. Jie žaidžia su viltimi o gal pasiseks. 🙂 Buvo laikas pats žaidžiau patikėjęs Amerikos balsu apie kapitalizmą, bet reketininkai sudegino tuo ir viskas pasibaigė. 🙂 Tiesiog pasisekė kad likau gyvas. 🙂 Bet čia jau žaidimo su mistika ir anapusiniu pasauliu pasekmė. 🙂
Kapitalizmas, iki jo buves feodalizmas ir dar anksciau vergove – visos santvarkos (isskyrus utopini socializma kuris sekmingai nepraejo bandymo praktika) paremtos zmogaus noru tureti kuo daugiau ‘sau’. Daugiau pinigu, daugiau zemes, daugiau zmoniu kurie jam dirbtu ir pan. Bandyti kazkaip ta zmogu isaukleti kad maziau noretu sau ir daugiau ‘visuomenei’ – aisku galima noreti bet mazai realu. Jei turite koki nors pavyzdi kur tai buvo igyvendinta ne prievartiniais metodais – pasidalinkite prasom. Ar to reiketu siekti – galbut, bet pvz as asmeniskai neturiu receptu kaip didziaja dauguma zmonijos peraukleti i naujas paziuras. Kaip parode to pacio nevykusio socializmo pavyzdys – prievarta veikia tik laikinai ir ne visuotinai.
Labai teisingas pastebėjimas kad apart sistemos „sau” niekas kitas negali egzistuoti. Tiesiog tai ne žmonijos jėgoms. Turiu tokį fantastinį variantą kad tai gali būti atlikta „iš išorės”. Tiesiog yra šis materialus pasaulis ir yra ne materialus pasaulis. Su religijomis tai neturi absoliučiai nieko bendro. 🙂 Tiesiog laukiu tam tikrų praktinių realizacijų jau šio mėnesio gale. 🙂 Kai bus kažkas apčiuopiamo pasidalinsiu informacija. 🙂
Žmogus būtų kur kas laimingesnis visuomenėje, kurioje yra dalinimąsis, saugumas ir pan., nes pinigai nesukuria laimės. Gali paėsti brangiame restorane, įgyti brangią mašiną ar didelį namą, bet ar ilgai tai tave džiugins? Vargu. Žmogui daug pinigų nereikia, o pinigai kaupiami ne tiek dėl daiktų įgijimo kiek dėl galios. Nors tai vėl veda į nelaimingumą – kai esi galingas, nebelieka draugų, artimųjų, visados rizikuoji, kad tave pakeis galingesnis. Kai visuomenė ims apie tai galvoti ir tai suprasti, natūraliai bus tokia santvarka, kurioje dalintis įprasta ir natūralu. Be jokios prievartos.
Žmogus būtų kur kas laimingesnis visuomenėje, kurioje yra dalinimąsis, saugumas ir pan., nes pinigai nesukuria laimės.
//Pinigai sukuria sauguma. Dalinimasis ir pan. gali egzistuoti issivysciusioj visuomenej kaip papildoma saugumo garantija Jusu taip megstamais ‘netiketu nelaimiu’ atvejais (bankrutavo bankas, nuluzo rankos/kojos, sunki liga nebeleidzia uzsidirbti, etc). Taip – jei tu turi daug bet zinai kad visko netekus kaimynai pades – tau saugiau. Bet – jei tu dirbsi ne del pinigu nes ‘tau daug nereikia’, ir visi kiti dirbs ne del pinigu nes jiems daug nereikia – atsitikus nelaimei nebebus kam padeti. Visi bus labai geranoriski bet netures is ko nupirkti papildomo rubo ar papildomo duonos kepalo – nes gi dirba ne del pinigu ir ne del to kad daugiau turetu o tik tiek kad paciam uztektu. Cia vienas aspektas. Kitas – turtas ir geresnio gyvenimo troskimas (materialine prasme) yra motyvacija dirbti apskritai. Jei sita motyvacija atmesti gana didele dalis visuomenes isipaisytu ne i ta puse kur „padekim artimui’ o greiciau i ta kur ‘padekite man, pasidalinkite prasau, negi jums gaila’. Ir saugumas baigsis ten kur bendri pajegumai uztikrinti abstraktu sauguma kitiems bus mazesni uz bendra sumini poreiki ta sauguma (materialine prasme – t.y. stoga virs galvos, maisto ir rubu) gauti. Jau dabar turim didele dali vietines lietuviskos visuomenes sedinciu istisom kartom ant pasalpu ir verkianciu „oi, blogai gyvenam, visko truksta, niekas nieko neduoda”.
PS. Grazus sito principo pavyzdys – rasytoja Birute Jakucionyte. Moteris su keturiais vaikais, emigravusi i Anglija nes ten labiau issivysciusi visuomene remia vienisas daugiavaikes mamas su keturiais vaikais. Viskas miela ir grazu ir atitinka Jusu deklaruojamus principus. Rezultatas? – mama su seserim dviese priziuri keturis mokyklinukus, leidzia sau nedirbti (nei viena is suaugusiu moteru) – nes ji auksciau uz zema materializma ir jai daug nereikia, labiau vertina asmenine laisve ir galimybe uzsiimti sirdziai miela veikla – ir sedi ant pasalpu. O dabar isivaizduokim kad tokia visa ateities Anglija. Visi nedirba nes yra auksciau materialistiniu poreikiu, ir uzsiima sirdziai miela veikla. Kas uzdirbs jiems pasalpas? Kodel kazkas turi arti darbe kad islaikytu save, savo seima ir dar papildomai kelis kitus kurie jauciasi auksciau ‘zemu materialistiniu poreikiu’ bet taip pat nori valgyti, gyventi bute/name, gauti nemokama moksla ir mokymo priemones vaikams, rengtis ir t.t. – ir tikisi kad visuomene uztikrins jiems sauguma. Ir ju vaikams.
Pakartosiu – Jūs labai blogos nuomonės apie žmones. Kadangi aš kur kas geresnės, tai man yra ilga distancija tarp iš pašalpų gyvenančio tinginio ir vos bepasivelkančio, prasiskolinusio darboholiko. O Jums kaip suprantu atrodo, kad yra tik šios dvi galimybės. Nematau tikslo perkalbinėti.
… apskritai si tema kelia labai daug klausimu ir pamastymu :). Siek tiek giliau pagalvojus, jei vis delto pavyktu ikalbeti liaudi ‘pasitenkinti mazu’ – tai gana greitai privestu prie ekonomikos kaip mes ja zinom dabar zlugimo. Nes:
– tautai daug nereikia, pinigu uzdirbti ji nesuinteresuota. Rezultate – perka tik butiniausius dalykus (duonos kepala, dvi maikes ir minimaliai elektros), vaiksto kojom, uz moksla nemoka, i keliones nevazineja – nes kam. Teliko neziuri, knygu neskaito, nebent is bibliotekos. Pinigu nekaupia, rezervo ‘juodai dienai’ neturi – nes visuomene uztikrina dalinimasi ir sauguma.
– Didzioji dauguma imoniu zlunga. Nes: zmoniu nera kaip motyvuoti dirbti geriau (pinigu jiems nereikia, atleidimo atveju visuomene isties ranka), pardavimu nera nes nera pirkeju (niekas neturi pakankamai pinigu ir noro – visiems uztenka minimumo).
– Zlugusios imones sumazina iplaukas i biudzeta is mokesciu/PVM ir padidina zmoniu, su kuriais reikia dalintis (ex darbuotoju) kieki. Tiesa – jiems reikia maziau, bet vis tiek reikia. Nezlugusiu imoniu mokesciai irgi sumazeja – niekam nereikia dideliu algu – ner pajamu/sodros mokesciu, niekas nieko extra neperka – maziau PVM. Jokio alkoholio/cigareciu/benzina ryjanciu masinu – maziau akcizo. Niekas neturi antro namo – maziau nekilnojamo turto mokesciu.
– Ner mokesciu – ner is ko moketi pasalpu, islaikyti mokyklu ir ligoniniu, moketi pensiju – t.y. uztikrinti ta sauguma kuri turetu uztikrinti visuomene atsakius perteklinio vartojimo ir sumazinus poreikius.
Kurioj vietoj cia turetu pagereti tas gyvenimas radikaliai?
Suprantu, kad Jūs suvokiate žmogų tik kaip visišką primityvą, kuris, jei nebus į paskolas įklimpusiu ir nuo kojų nusivariusiu darboholiku, tai sėdės kampe ir valgys snarglius – nereikės jam nei darbo, nei knygų, nei kino, nei kelionių, nei draugų, nei kąsnio skanesnio… Ės sau snarglius ir tiek 🙂 Na gal, bet aš kitaip įsivaizduoju tokio žmogaus gyvenimą. Beje, iki pat XX a. to tokio vartotojiškumo net ir nebuvo, o vis tiek žmonės ir dirbo, ir skaitė, ir atradimus darė. Nors ir neturėjo paskolų 30 m. į priekį. Beje, įsivaizdavimas, kad ekonomika gali gyvuoti įsiskolinimų pagrindu man švelniai tariant keistas.
As esu realios nuomones apie zmogu (bent jau apie statistine dauguma – ta kuri dabar uzsiemus vartojimu, nesidomi tautiniu paprociu ir morales islaikymu ir pasitaikius progai vaziuoja i uzsieni braskiu skinti). T.y. as suprantu kad realu (ne utopini) siuolaikini zmogu motyvuoja du dalykai – materialinis geris (su isvestiniais – saugumu, valdzia ant kitu zmoniu, etc) ir baime (kad liks be darbo, negales islaikyti seimos, sumazins alga, nesugebes suvaldyti nuosavo verslo jei toki sukurs, etc). Yra kelios isimtys is sios statistines daugumos – zmones kurie dirba is meiles darbui ir sugeba (arba nesugeba) is tokio darbo isgyventi, zmones kurie is viso nedirba ir vaikiskai tikisi kad valdzia jais pasirupins (pasalpiniai, vienisi ligoniai/pensininkai, etc.), keletas turtuoliu kurie dali uzdirbtu pinigu skiria kitu geresniam gyvenimui (B. Geitsas, Selas, ir pan).
Asmenine nuomone aisku geras dalykas, ir butu tikrai idomu suzinoti kuo ji paremta? Jei Jus taip gerai galvojate apie zmones – kur jie? Kur ta grazi visuomenes dalis kuri Jusu nuomone nera nei pasalpiniai nei darboholikai? Ar tikrai tik perturtejusios korporacijos ir reklama tuos geruosius zmones daro bukais vartotojais? Ir ka Jusu nuomone (be milijonieriu turto nacionalizavimo ir reklamos uzdraudimo) dar reiketu padaryti kad tie dusioj geri zmones atsibustu ir pradetu dirbti ne del vartojimo o is meiles darbui ir artimui savo? O jei dauguma jau tokia – kodel Jusu tekstai tokie neigiami ir piesia dabarti tokiom juodom spalvom?
Šiaip tai reikia esmingai daug – sulyginti visiems žmonėms veiklos sąlygas ir mokesčius (jei sakysite, kad taip jau yra, tai labai klystate), sulyginti žmonių galimybes dalyvauti politikoje (dabar skirtingos grupės turi labai skirtingas sąlygas), politiką vykdyti pagal tautos valią, sutvarkyti švietimo sistemą, kad ji mokytų mąstyti, o ne sekti madomis (jei sakysite, kad tokia jau yra, irgi stipriai klystate), sutrumpinti darbo laiką (esant tokiai technologinei pažangai, aštuonių valandų darbo diena – ne prasminga) ir užtikrinti, kad žmogus galėtų be pajamų išgyventi bent vienus metus. Tai čia tokie baziniai dalykai, o realiai labai labai daug pokyčių reikia. Bet jų nebus dėl to, kad aš apie tai kalbu. Jie bus tada, kai apie tai kalbės dauguma.
Iki pat XX amziaus – tai kada? Nes iki XX amziaus buvo ir vergove – kai dalis zmoniu is viso nieko savo neturejo, o kiti turejo viska ir net per daug. Buvo ir feodalizmas – kai vel karaliai/ponai turejo ir vartojo panasiai tiek kiek dabartiniai milijonieriai, o kitiems vartojimas buvo aktualus tiek kiek sugebedavo pas ponus uzsidirbti (kas kazin ar buvo daugiau nei dabartine Maxima moka, salyginem kainom). ‘Vartojimo’ buvo aisku maziau – nes parduotuvese buvo visko maziau, ir keliones sudetingesnes. Ar nuo to jiems kilo daugiau minciu apie tautinius paprocius bei ‘reikia patiems valdyti savo sali’? Atsiminus slektas ir veto teise, Lietuvos – Lenkijos respublika bei jos padalinimus – leisciau sau tuo suabejoti. Bet – kiekvienas turi savo poziuri i istorija 🙂
… Ir dar prie to paties. „is kiekvieno pagal sugebejimus kiekvienam pagal poreikius’ jei teisingai atsimenu yra komunizmo principas. I kuri mes visi sekmingai ejom tarybiniais laikais. Kai apie ji mums pasakojo mokykloj, man jis irgi labai patiko – taigi cia as labai sutinku su Jumis.
Geriau pagalvojus – jei tauta tikrai butu tokia ideali kaip jus ja isivaizduojate – komunizmas tikrai turetu buti ranka pasiekiamas. As irgi turiu viena utopine svajone apie siuolaikine tautieciu dauguma (kas tikriausiai matosi is mano komentaru) – kad liaudis nustotu verkti kaip viskas blogai ir kaltu ieskoti. Jei prie kiekvieno priekaisto nestovi sarasas realiu pasiulymu ka reikia keisti kad situacija pageretu – tylek ir gyvenk kaip gaunasi arba daryk ka gali kad gyventum geriau (daugiau dirbk, daugiau mokykis, maziau vartok, vaziuok ten kur jau gerai – variantu daugybe). O verkti ir laukti kad kazkas tau ta gyvenima pagerintu- psichologiskai aisku padeda bet situacijos nekeicia nei kiek.
Suprantu, esate iš tų, kurie mano, kad diskusijos – tik išrinktiesiems, o kiti tegul dirba arba keliauja savais keliais. Pozicija. Bet aš jai pritarti negaliu.
OK – ka reikia daryti, aisku. O kas turetu tai daryti? Mano kukliu isitikinimu – ta pati tauta kuriai to reikia. O jei negali/nenori imtis ir pradeti daryti – reiskia jai to nereikia, arba ji to nenusipelne
Del diskusiju – as ne pries. Tol kol tai tikrai diskusijos, o ne vienasaliskas verkimas i vienus vartus – viskas blogai, viskas vis blogeja, ir visi numirsim, ir viskas juoda, ir niekas nepataiso ir niekas neduoda nieko padaryti todel sedekim ir verkim kad blogai. Pvz. as nezinau ka reikia padaryti – bet as ir nesiguodziu kad viskas blogai, ir nelaukiu kad kas atejes padarys kad butu geriau ar kad dauguma ateis i prota ir staiga netiketai pasikeis. Tarp kitko tas principas sedeti ir laukti kol kas kazkas gyvenima pataisys ir privede prie stojimo i ES – ‘priimkit mus i sajunga kurioj gerai ir padarykit kad ir mums butu gerai’. Ir tas pats su emigrantais – nedarykim kad gerai butu ten kur gyvenam , o vaziuokim ten kur viskas jau gerai.
Taip. Gerai parašyta. Lietuvoje yra daug naiviai tikinčių, kad dvidešimčiai metų išsimokėtinai paimtas būstas, už kurį galų gale sumokėsi daugiau nei kad jis yra vertas ir yra kapitalas. Naivūs žmonės. Butas ar namas yra tik būstas kuris reikalingas išgyvenimui, nes Lietuvoje būna kaip žinia žiemos ir šalčiai, darganos ir lietūs. Automobilis tik transporto priemonė. Juokingiausia kad šituos du dalykus žmonės ir laiko pačiais didžiausiais kapitalo-kapitalizmo, ok, tebūnie „rinkos ekonomikos” pasiekimais ir everestais.
Mane toks bukas požiūris irgi šokiruoja, ypač, kai juo vadovaujasi iš pažiūros protingi žmonės, dargi pamirštantys, kad būstą/transporto priemonę visais laikais turėdavo praktiškai kiekvienas suaugęs žmogus. Na, gerai, transporto priemonę gal ne kiekvienas, bet būstą – kiekvienas, net jei ne savo nuosavybėje, vis tiek turėdavo vietą, kur grįždavo išsimiegoti ir pavalgyti. O dabar tai pateikiama kaip koks XXI a. stebuklas – turėti būstą ir mašiną. Tarsi įprasta ir normalu būtų gatvėse miegoti.
‘…pateikiama kaip koks XXI a. stebuklas – turėti būstą ir mašiną’.
//Kaip nebutu keista – siais laikais tureti nuosava ar net nuomojama tikrai yra didelis pasiekimas, su siuolaikinem bustu kainom ir bustu kainu/atlyginimu santykiu. Del masinos nekomentuosiu, bet realiai galvojant didzioji dalis siuolaikiniu dirbanciuju pinigu ir nueina nuomai/busto paskolai sumoketi ir komunalinems islaidoms. Maisto islaidos – kintantis dalykas, is bedos gali kelis menesius ir makaronus su kecupu pavalgyti, o uz buta kelis menesius nesumokesi – ir gali sekmingai pereiti i gatve miegoti (jei neturi draugu/giminaiciu kurie priglaus).
Tai bet taip ir yra dėka tų bepročių, kurie mano, kad visuomenė, kurioje žmogus turi aukoti didžiąją dalį laiko bei sveikatą, kad turėtų, kur išsimiegoti, yra normali. Juk Jūs man eilėje postų aiškinote, kad aš nesąmones kalbu, bet MAN nereikia dirbti po 8 val. per dieną, kad turėčiau, kur gyvent. Ir aš bandau pakeisti kitų žmonių mąstymą taip, kad ir jiems nereikėtų. O Jūs vis pasakojate apie kapitalizmo stebuklą, bet galų gale išstojate su šita vargana mintimi, kad verta dirbti 30 m., jog išmokėt būsto paskolą. Ir ją išmokėjus numirti. Mąstote kognityviniais disonansais.
Gal aš nelabai moku savo mintis reikšti, todėl leiskite patikslinti: at niekur nerašiau kad laikau kapitalizmą ‘stebuklu’. Tiesiog mano nuomone tai geriausia, ką gali pasiekti šiuolaikiniai žmonės su savo standartinėm savybėm ir vertybių sistema. Ir taip – aš visiškai sutinku su jumis kad jei žmonės būtų kitokie nei jie realiai yra, gyvenimas būtų geresnis, kapitalizmo jiems nereikėtų, ir komunizmas būtų ideali santvarka. Jei Jūsų tikslas yra visuomenės vertybes pakeisti – nuoširdžiai linkiu Jums sėkmės.
Ir dar – pasidalinkite prašom, patirtimi, kaip pavyko pasiekti kad JUMS nereikia dirbti 8 val kad turėtumete kur gyventi? Tai tikrai turėtų pakeisti mąstymą daugelio Jūsų skaitytojų kurie taip nemoka.
PS. Man irgi ne ‘reikia’ dirbti 8 val kad turėčiau kur gyventi. Bet dirbu. Kad išmokėčiau paskolą anksčiau nei per 30 metų ir dar galėčiau pagyventi po išmokėjimo ir prieš numirimą.
Man gal taip ir pavyko, kad aš gyvenu šiandien, o ne planuoju, kaip gyvensiu išmokėjus paskolą 🙂 O šiaip tai dalykai gana paprasti – dirbu sau (dirbdamas sau visados dirbsi mažiau nei kitam), neišlaidauju, nesivaikau prestižo prekių. Esu taupi ir vertinu laiką labiau už pinigus.
Manau, esu tiesiog tikras tokį buką požiūrį suformavo 20 metų mums brukama propaganda: girdi, viskas kas buvo Tarybų Sąjungoje buvo blogai, o va dabar „prie kapitalizmo” atėjo rojus ir dabar viskas yra gerai! Na ir štai jūs, žmonės, galite nusipirkti būstą ir automobilį!!! Na dar išvažiuoti ir pakeliauti galite. Viskas, štai jau ir „rinkos ekonomikos” rojus, džiaugites lietuviai ir priekaištų nereiškite. Tai prasidėjo ne iš karto, pamažu, bet va toks požiūris Lietuvoje šiuo metu vyrauja. Deja žmonių sąmonės formuotojai pamiršta, kad būstą turėjo visi žmonės ir tarybiniais metais. Ir daugelis, labai daugelis net jį gaudavo už dyką. Aišku ne iš kart, bet jei dirbai gaudavai bendrabutį. Nenorėdavai laukti, galėjai nusipirkti kooperatyve. Mano tėvai būtent pirko už savo pinigus , o ne gavo. Jei būdavai taupus susitaupyti buvo galima, kainos buvo gana stabilios.