Ką daryti, kai… nebegali?

Taip jau sutapo, kad paskutiniu metu turėjau net kelis pokalbius apie… bandymą nusižudyti.

Nors aš pati nelaikau savižudybės kažkuo iš esmės blogesniu už įprastą mirtį, bet visgi toks pasirinkimas yra labai skausmingas tiek aplinkiniams, tiek tam, kuris priėmė tokį sprendimą.

Taigi, mane labiausiai domino, kaip žmogus atsidūrė tokioje bekelėje. Nes tik žinant, kaip tai nutiko, galima bent jau pagalvoti, kaip to išvengti.

Aš sąmoningai susilaikysiu nuo kalbų, ką daryti po to, nes akivaizdu, kad noras baigti gyvenimą rankos prieš save pakėlimu gimsta ne iš laimingos kasdienybės ir turbūt vienintelis būdas atkurti galvoje harmoniją – esminiai, greičiausiai net drastiški pokyčiai.

Bet, kaip jau sakiau, tai po to, apie tai gal net bus kitas įrašas.

Pirmiausia reikia… nenusižudyti. Nors ir atrodytų, kad tai – vienintelė likusi išeitis.

Taigi, mano pastebėjimu žmonės dažniausiai bando žudytis vieni. Galbūt yra išimčių (sektos ir pan.), tačiau, jei kalbame apie įprastą savižudybę iš nevilties, tai beveik visados daroma vienatvėje, dažniausiai naktį.

Savaime suprantama, kad kai žmogus yra vienas, jam lengviausia pasiduoti, nes jis tuo metu negauna paguodos ar teigiamos įtakos.

Visgi, net gyvenant vienam galima ir reikia ieškoti pagalbos. Ypač, jei jau mintys pasuko link savižudybės.

Išgirdusi apie bandymą atimti sau gyvybę, visados pasiūlau skambinti net ir naktį. „Jei tik bus blogai – skambink, aš atvažiuosiu“. Ir tada atsakymas dažniausiai būna toks, kad nesinori trukdyti, kaip nors susitvarkys ir pan.

Žudytis bando ne kokie niekšai ir manipuliantai, o priešingai – jautrios asmenybės, bijančios kam nors sutrukdyti. Suprantate, niekšas geriau pakels ranką prieš kažką kitą, o silpnas, jautrus žmogus dėl visko linkęs kaltinti save. Dėl to jam atrodo, kad jei kažkas nepavyko, jei jis kažką sugadino, tai reikia save nubausti. Arba tiesiog nuo to pabėgti. Be kita ko, tokiam žmogui atrodo labai nepriimtina dėl prastos savijautos trukdyti kažką kitą. Jis geriau persipjaus venas nei naktį paskambins geriausiam draugui.

Taip, tai skamba absurdiškai, bet dažniausiai mąstoma būtent taip – „čia – mano problemos, negaliu trukdyti kitų„. Ne! Gali, turi, privalai. Privalai trukdyti kitus, nes tavo laidotuvės ir skausmas pareikalaus iš jų kur kas daugiau nei naktį užsakyti picą ir užsukti į svečius.

Nebūtina prisipažinti „aš ketinu nusižudyti“, užtenka paskambinti ir pasakyti, kad jautiesi labai blogai ir nenori būti vienas, kad tau, deja, labai reikia kompanijos. Tikras draugas supras. Ir nepyks. Ir nesijaus sutrukdytas. Jis galbūt netgi tyliai suvoks, dėl ko buvo kreiptąsi, ir tokiu atveju jausis laimingu, kad galėjo padėt to išvengti.

Galų gale, jei nesupras, jei visi draugai ar artimieji pasakys, kad ne, šiuo metu negali su tavim susitikti, tai… Koks skirtumas? Juk tu šiaip ar taip ketini nusižudyti!

Ta prasme, kad ir kas nutiktų, tavo planas B lieka. Bet tu bent jau pabandyk planą A. Nes tai, kas esant vienam atrodo tragedija, pakalbėjus su kitu gali pasirodyti išsprendžiama.

Kaip aš dažnai sakau, „išsprendžiama viskas, išskyrus mirtį„.

Kitas svarbus dalykas, kuris gerokai sumažina savižudybės tikimybę – nesisvaiginti. Išties žmonėms įbruktas klaidingas įsitikinimas,kad alkoholis arba narkotikai sumažina skausmą, padeda nusiraminti. Melas! Absoliuti dauguma bandžiusių nusižudyti arba nusižudžiusių žmonių buvo apsvaigę.

Taigi, kad ir kaip būtų blogai, alkoholis – ne draugas. Jei reikia, išpilk viską į kriauklę arba padovanok kaimynui, bet… Negerk! Ypač vienas. Jokiu būdu negerk būdamas vienas.

Vienatvė ir svaigalai yra dvi aplinkybės, kurios beveik visados pastūmėja viltį praradusį žmogų pakelti prieš save ranką.

Ką daryti, jei apskambinai visus artimuosius ir niekas nerado laiko su tavimi susitikti arba išvis neatsilepė? Tokiu atveju matyt jautiesi dar blogiau, bet…  Vis tiek yra būdų sau padėti. Pabandyk paskambinti mažiau artimiems žmonėms. Bet kam, ką pameni. Gali pakalbinti Facebook.com ar kitame socialiniame tinkle.  Užmegzk pokalbį apie bet ką – tiesiog nebūk vienas.

Jei ir tai nepadeda, eik į barą ar kitą vietą, kur gausu žmonių. Tik negerk! Jaučiantis blogai alkoholis nėra tinkamas pasirinkimas. Išgėrus suicidinės nuotaikos sustiprėja.

Jei tau pavyks sulaukti ryto blaiviam ir ne vienam, tai labai tikėtina, kad būsi perlipęs sudėtingą slenkstį ir galėsi ieškoti sprendimų, kaip pagerinti savijautą.

Sprendimų išties yra – labai daug. Galima netgi mesti darbą, emigruoti, nutraukti santuoką, daug ką galima padaryti, priklausomai nuo to, kokios problemos spaudžia širdį.

Vienintelis dalykas, ko nebus galima išspręsti, yra… mirtis. Taigi, tas tariamas sprendimas išties nėra sprendimas. Tai tiesiog… pabaiga. Aklakelis. Dugnas.

Nusižudydamas tu nieko neišsprendi, priešingai, tu atsisakai visų įmanomų sprendimų.

12 atsakymų į “Ką daryti, kai… nebegali?”

  1. Na ne. Kur kas daugiau priežasčių lemia savižudybes. Pavyzdžiui, nuo mažens lietuviams yra brukama kad savižudybė yra išeitis ir garbingas „tikro vyro“ vertas poelgis. Konkrečiai Pilėnų heroizacija, arba dabar taip garbinami miškiniai susiprogdindavo save. Vieni nes bijoje pasikrikštyti, kiti galvojo kada taip kažką parodys, tipo apsikakosiu bet nepasiduosiu. Abiems atvejams koks mokiniams brukama užuomina? Ogi štai -tai pasigerėjimo vertas pavyzdys! Priežasčių yra dar daugiau. Lietuvoje išties yra labai prastas psichologinis klimatas, na negali būti taip kad valstybė kuri yra lyderis Europoje pagal savižudybes būti sveika.

      1. Taip, bet kaip sako blaivas protas pirmiausia reikia pašalinti priežastis, tada nebus ir pasekmių. Čia kaip ir paprastoje ligoje, paprasčiau kovoti su priežastimis, pašalinti alergenus, pašalinti viską kas gali potencialiai suluošinti, įspėti apie pavojus, o tik po to gydyti.

        1. Aš manau, kad išvengimas savižudybės tam tikra prasme ir yra „alergeno pašalinimas“, o tada jau galima užsiimti su priežastimis (gydytis) 🙂

          1. Nemanau. :))) Nemanau, kad toks vienos iš priežasčių sukeitimas vietomis su pasekme yra efektyvus gydymo būdas. Dar pamiršau paminėti, kad reiktų baigti dar su šventojo savižudžio Romos Kalantos kultu Lietuvoje. Nes neabejotinai yra bent vienas faktas kai Zarasų gyventojas įtakotas šio š. savižudžio kulto pakartojo tai už ką garbinamas. Įvykis buvo 2015 metais gruodžio 17 dieną.

  2. Prašė žmogus … Visiška nesąmonė! Turbūt niekada gyvenime Jums nėra buvę taip blogai, kad norėtųsi išeiti iš gyvenimo. Ir tas noras įsakyti – nesižudyk, kitą tik pastūmės link prarajos krašto. Nes kai žmogui absoliučiai blogai, jis niekam neskambins, jis niekur neis, jis išsispręs savo situaciją pagal tos akimirkos būseną. Nes jei aplink jį esantys žmonės nepastebi kad jam blogai, negi, manote, kad jis kažkam skambins?

  3. Apie savižudybę galvojantis tikrai niekam neskambins, nes draugai, aplinkiniai, net nežino, kad jis n kartų per dieną pagalvoja, gal geriau būtų viską pabaigti….

  4. as nezinau ka bedaryt nes jau nepirma karta bandau nusizudit bet niekaip neprisiverciu gal galit pasulit ar gerau pasikart ar tableciu prissirit ir bus viskas bus nebereiks nei vaiko ir zmonos nes atsibodo drauges seima kad aiskina viska gyvenime

    1. Gediminai, nebus gerai nei tablečių prisirijus, nei pasikorus. Nepalikite sūnaus našlaičiu – jis to nenusipelnė. Jei jaučiate, kad Jums per sunku gyventi taip, kaip gyvenate, išsiskirkite, emigruokite, pakeiskite savo gyvenimą. Bet jo nenutraukite. Viskas bus gerai – pamatysite.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *