Paskutinėmis dienomis ne kartą sulaukiau klausimo: „Jūs – teisininkė, tai pasakykite, ką reikia daryti, atėjus Vaiko teisių apsaugos tarnybai, kad neatimtų vaikų”.
Deja, net būdama teisininke, aš nematau vienareikšmio ir visiems atvejams tinkamo sprendimo, dėl ko prašau žemiau pateiktą tekstą skaityti kritiškai ir suvokti, kad deja… nebūtinai, jis bus Jums naudingas, praktiškai įvykus tokiam įvykiui.
Taip pat pažymiu, kad tekstu nesiekiama padėti „blogiems” tėvams išsaugoti teisę „mušti” vaikus – priešingai, juo siekiama padėti padorioms, savo atžalas mylinčioms šeimoms, kurios šiomis dienomis lengvai gali tapti VVTAĮT taikiniu.
Taigi, kas tikėtinai – tik tikėtinai – sumažintų tikimybę, kad bus priimtas sprendimas paimti vaiką?
Pirmiausia, įsileiskite Tarnybą vidun. Daug kur randamas patarimas neįsileisti, mano supratimu, naudingas nebent tuo atveju, jei ketinate išlipti pro langą ir pabėgti į kitą valstybę. Kitaip greičiausiai pareigūnai ras būdą įeiti, o Jūsų tėvystės įgūdžiai jau bus vertinami kaip labai prasti.
Pareigūnams įėjus, paklauskite, kodėl jie atvyko, kokiu pagrindu ir pan. Štai čia būkite aktyvūs – net jei tuo metu labai sunku ir baisu. Prašykite ne abstrakčių, o būtent konkrečių atsakymų – kas pranešė, kada, kokiu pažeidimu esate įtariamas, kokios grėsmės – manoma – kyla Jūsų vaikui ir t.t.
Jei turite garsą ar net vaizdą įrašančią priemonę – įjunkite ir užfiksuokite vykstantį pokalbį. Pareigūnams paaiškinkite, kad tai tik dėl to, kad niekas nebūtų pamiršta ar iškreipta.
Būkite mandagūs, bet tvirti – kad iš karto matytų, su kuo turi reikalą.
Jei būsite pakankamai argumentuoti ir rimtai domėsitės atvykimo tikslu bei pagrindu, jau vien tai gali juos sutrikdyti. Jie neįpratę, kad žmonės aktyviai aiškintųsi situaciją, priešingai, specialistai labiau tikisi ašarų, maldavimų ir pasirašinėjimo bet kur, neskaitant teksto. Dėl to poreikis detaliai paaiškinti, ką jie čia veikia, juos trikdys.
Bet jie matyt vis tiek bandys klausinėti Jus, į ką derėtų atsakyti, jog vaikas yra saugus ir prižiūrėtas, kuo jie patys galės įsitikinti, o detaliau į visus klausimus atsakysite tik dalyvaujant advokatui. Taip pat paprašykite nepradėti vaiko apklausos, kol nėra atvykęs advokatas. Paaiškinkite, kad, Tarnybai pageidaujant, galite nedalyvauti pokalbyje su vaiku, tačiau Jūsų kaip teisėto vaiko atstovo advokatas privalo dalyvauti tam, kad tinkamai užtikrinti Jūsų ir vaiko teises. Jei vaikas mažas, priminkite, kad vien pokalbis su svetimais žmonėmis sukels jam stresą ir Jūs norite būti tikra, kad nebus pažeistos jo teisės.
Atsisakykite pasirašyti bet kokius dokumentus, kol neatvyko ir su jais nesusipažino Jūsų advokatas. Būtent tai ir nurodykite kaip priežastį – kad spręsite dėl galimybės pasirašyti atitinkamus dokumentus, kai tik juos įvertins Jūsų atstovas.
Iš kur gauti advokatą?
Blogiausias būdas – imti bet ką, kas tuo metu turi laiko (nors ir tai geriau nei nieko). Idealiu atveju reikėtų būti radus tokį iš anksto ir net turėti tam tikrą preliminarų susitarimą su juo, kad, esant reikalui, jis atvyktų ir padėtų Jums ginti savo ir vaiko teises.
Tarnybos darbuotojai teoriškai turi laikytis kelių svarbių principų, kuriuos galbūt galite panaudoti savo naudai, o būtent – jie turi užtikrinti vaiko tėvų dalyvavimą, priimant su vaiku susijusius sprendimus (štai Jums ir pagrindas reikalauti išsamios informacijos, advokato dalyvavimo pokalbyje su vaiku ir pan.) bei teikti prioritetą nestacionarioms priemonėms (pagrindas prašyti teikti pagalbą Jūsų namuose, neatskiriant vaiko). Aiškiai tą įvardykite – esate pasiruošę priimti pagalbą, jei Tarnybai atrodo, kad ji Jums reikalinga, tačiau prašote teikti būtent nestacionarią pagalbą Jūsų namuose.
Visgi, nepaisant visų pastangų, vaikas vis tiek gali būti „paimtas”, nes, nustačiusi antrą grėsmės lygį, įstatyme abstrakčiai apibrėžtą kaip pavojus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, kuris yra susijęs su vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksniais bei rizikos veiksniais, susijusiais su vaiko tėvais ar kitais jo atstovais pagal įstatymą ir jų santykiais su vaiku, Tarnyba gali paimti vaiką be teismo sprendimo (į teismą privalo kreiptis per 3 darbo dienas nuo paėmimo) ir netgi neužpildžiusi tos žymiosios anketos, kurią gali užpildyti kitą darbo dieną (nors formaliai lyg pagal ją tas grėsmės lygis ir turėtų būti nustatomas).
Detaliau susipažinus su įstatymu, tenka liūdnai pripažinti, kad tėvai pagal jį – bejėgiai, bent jau tiek, kiek tai susiję su sprendimu „paimti” vaiką. Daugiausia galima pasistengti įtikinti Tarnybą „persigalvoti” dėl paėmimo (demonstruojant savo ryžtą, išprusimą bei pasiryžimą „bendradarbiauti”) arba pasiruošti medžiagą tolesniems teisiniams mūšiams, kurie, net sėkmės atveju, tebus gražus paminklas ant iširusios šeimos kapo.
Liūdna, bet aukščiau pateiktais patarimais greičiausiai galės pasinaudoti tik didesnes pajamas turinčios, socialiai gerai orientuotos šeimos, o skurstantieji vargiai įstengs pasisamdyti advokatą ir imtis kitų reikiamų priemonių.
Įstatymas formaliai turintis padėti ne tik vaikams, bet ir tėvams, nesiūlo net tokio elementaraus dalyko kaip nemokama teisinė pagalba.
Itarciau prie to pacio kaip patarimas galetu eiti tureti kontaktus giminiu, kurie pasiryze priimti laikinai globai vaikus
Taip, tikrai labai gera mintis!
Šioje situacijoje išties esu visiškai žalia! Viską stebiu dažniausiai iš šalies ir labai liūdna yra tai, kad tėvai, kurie atveda į pasaulį vaikus, juos augina ir prižiūri yra tai stipriai teisiami už tai, kad auklėja savo vaikus. Visiškai suprantu, kad žodis 1000 kartų geriau už veiksmą, ypač prieš SAVO vaiką, tačiau mes nei vienas nesame užaugę be „beržinės košės”. Labai daug minčių galvoje sukasi apie visišką nelygybę… Ačiū už pasidalintą informaciją.