Netylant diskusijoms, kaip alkoholio prekybos ribojimai paveiktų stambiuosius prekiautojus – prekybos centrus bei tinklines degalines, priminsiu, kaip Lietuvoje buvo susidorota su smulkiaisiais prekiautojais.
Nes, kaip žinia, Lietuvoje smulkiųjų prekeivių beveik nelikę. Atitinkamai ir mažmeninės kainos – labiau pagal vokišką nei pagal lietuvišką piniginę.
Bet kaip gi taip nutiko, kad visą mažmeninę maisto prekybą užėmė keli didieji centrai?
Nors buvau dar vaikas, bet labai gerai pamenu parduotuves po Nepriklausomybės atkūrimo – asortimentas – skurdus, pardavėjos žiūri melodramas per televizoriuką, o dar ir apskaičiuoja dažnai.
Ne kartą laukiau reklaminės petraukos, kad mane aptarnautų. Ir ne kartą nusimindavau supratusi, kad gavau per mažai grąžos.
Ir štai – viena po kitos ėmė dygti Minima, Media, Maxima. Asortimentas – įspūdingas, kasininkės sukasi kaip bitutės, grąža skaičiuojama cento tikslumu. Dar daugiau – kainos buvo akivaizdžiai žemesnės nei kitose parduotuvėse!
Tuo metu prekybos centrai atrodė labai inovatyvu – gera kaina, greitas aptarnavimas, maloni apsipirkti aplinka ir platus asortimentas.
Pamenu, sklido gandų, kad Maxima dėdavo kasininkėms pampersus, idant nepasitrauktų nuo kasos ne laiku. Nežinau, ar tas gandas teisingas, nors pasiekė jis mane net iš kelių skirtingų šaltinių.
Bet kokiu atveju, būdavo tos sauskelnės ar nebūdavo, bet faktas tas, kad kasos dirbdavo visos. Praktiškai bet kada. Kainos ženkliai skyrėsi nuo kitų parduotuvių. Žodžiu, apsipirkti prekybos centre atrodė protingas pasirinkimas.
Užtat niekas nesirūpino tais, kurie ėmė neatlaikyti konkurencijos ir trauktis iš rinkos. Atrodė, kad kuo bus daugiau prekybos centrų, tuo geriau. Prekybos centrų atidarymai vienu metu net buvo tapę savotiška švente visai gyvenvietei.
Ir kokie gi rezultatai?
Kai neliko mažų parduotuvėlių, dirbančiųjų kasose sumažėjo kelis kartus. Pastebiu, kad dažnoje parduotuvėje net piko metu veikia vos kelios kasos, dar daugiau, maža parduotuvė netoli mano namų, kuri per dieną aptarnauja galbūt iki kelių šimtų pirkėjų, kartais pasiūlo konkurencingesnes kainas, nors nėra net kalbos apie jokią masto ekonomiją – Maximos aptarnauja daug didesnį kiekį žmonių per tą patį laiką, daug mažesniais kaštais. Ir didmena prekes įsigyja neabejotinai ženkliai mažesnėmis kainomis.
Kaip gali būti, kad maža parduotuvytė, padaranti per dieną galbūt tūkstančio eurų apyvartą, geba pasiūlyti geresnes kainas nei Maxima?
Atsakymas yra paprastas – prekybos centrai nebekonkuruoja dėl pirkėjų. Jie nustato kainas.
Išdvasinus konkurentus, okupavus praktiškai visą Lietuvą, pasistačius didžiausias parduotuves net miestų centruose, stengtis nėra tikslo. Taigi, pirkėjui siūlomas lėtas aptarnavimas, aukštos kainos ir dažnai ne itin kokybiškos prekės.
Bet kai alternatyvų nėra, tai niekur nepabėgs tas pirkėjas.
Žvelgiant į praeitį, aš drįstu įtarti, kad didieji prekybos centrai, ypač Maxima, pasinaudojo labai gudria ir efektyvia rinkos perėmimo strategija – jie pasiūlė tai, ko iki tol nebuvo, – erdvias prekybos patalpas, galimybę rinktis, geras kainas ir greitą aptarnavimą. Tiesiog auksinį standartą, lyginant su tomis dažnai užkimštomis parduotuvėmis, kuriose pardavėja spoksodavo į TV ekraną, kol pirkėjas stypsodavo prie kasos.
Deja, tas auksinis standartas buvo tik masalas. Užkibus ant jo, pirkėjai pajuto aštrų kabliuką žiotyse.
Bet įdomiausia čia net ne tai, kaip prekybos centrai užsitarnavo Lietuvos žmonių pasitikėjimą ir išstūmė konkurentus.
Įdomiausia, kad tam tikra prasme panašios taktikos naudojamos iki šiandien. Pirkėjais profesionaliai manipuliuojama, brukant idėją, kad apribojus alkoholio prekybą sumažės prekybos centrų, nors akivaizdu, kad jų šiuo metu per daug, taigi, tas sumažėjimas galbūt turėtų netgi teigiamos įtakos mažmeninės prekybos rinkai.
Iš principo visi žinome, kaip atrodo pasirinkimas iš vieno. Tarkim, visame kaime yra tik viena netekėjusi mergina. Arba prezervatyvų parduoda tik viena vaistinė. Matyt, tiek mergina sulauks labai daug dėmesio, nepriklausomai nuo to, ar bus išvaizdi bei protinga, tiek vaistinėje visados stovės eilės, net jei prezervatyvų kainos nebus palankios pirkėjui.
Visgi, maisto produktų pirkimas iš esmės iš kelių tiekėjų Lietuvoje laikomas norma, nes tie tiekėjai yra organizuoti, įtakingi ir profesionaliai manipuliuoja patiklių vartotojų emocijomis.
Taigi, kai Maxima pasakos, kad alkoholio ribojimai gali sužlugdyti jų verslą, prisiminkite, kaip kartą jus jau išdūrė. Ir suvokite, kad čia kartojasi tas pats scenarijus.
Midija tu, parduotuvės vadinosi minima, media, maxima, bet ką čia pasakot. Tu labai gerai pameni!
Oh, gerai, kad čia svarbiausia, kaip vadinosi.
Idomi logika. Tik vienas klausimas – o kodel pretenzijos tik maximai? Be jos dar yra norfa, rimi, iki, dabar ir lidl. Jei ten su kainom ir aptarnavimo greiciu viskas gerai – niekas netrukdo pilnai ignoruoti maxima, ir tegu sau bankrutuoja. O del alkoholio draudimu – kiek suprantu butent mazoms
kaimo parduotuvelems daugiau gresmes isnykti nei maximai
Bet jos rėkia mažiausiai. Nepastebite? O šiaip tai visur ta pats, Maxima pasirinkta kaip iliustracija, dėl to, kad tai- didžiausias tinklas. Ir čia įrašas labiau ne apie tą draudimą, o kaip tapome prekybos centrų vergais. Savo noru.
Jos ne tai, kad rėkia mažiausiai, tiesiog neikas jų negirdi.
Kaip ir su tuo apgavimu… Ne visai teisingas formulavimas. Taip, didieji tinklai kažkada išstūmė mažuosius dalyvius, o dabar naudojasi monopolizuota galia. Nieko naujo. Ir bent jau dalis kaltės (ir nemaža dalis) tenka tiems patiems pirkėjams, statistiniams minios pirkėjams. Kurie naudojosi geresniu pasiūlymu, o paskui nustebo, kad nelikus konkurencijos tas „geresnis” staiga pasirodė nebe toks geras.
Iš kur tie pirkėjai galėjo tai žinoti, jei prieš tai rinkos ekonomikos išvis nebuvo?
nu čia jau nesutikčiau, kad žinojimas į ką tai veda, būt pakeitęs elgseną. Statistinės minios toks žinojimas nepaveiktų. na labai jau retais atvejais gal…
Nereikia generalizuoti, ne visi pasirinko vergauti. Kiti tebeeina į mažasias parduotuvėles, turgus ar per zzz užsisakinėja.
Nesu tikras ar tai autorė norėjo pasakyti, bet bent jau suvokiau tokią idėją: neturime visiškai pamiršti (aklai skatinti, kas atrodo geriausia ir naudingiausia šiuo metu, kaip daro dažnai dabar politikai), bet ir neatimti galimybių silpnesniems. Na, kaip pavyzdys buvo – parduotuvės su televizoriume buvo tikrai prastas variantas palyginus su maxima, tačiau jų išnykimas privedė prie to ką dabar turime – visiškas konkurencijos nebuvimas.
Nesu tikras ar aiškiai išsireiškiau, bet mintis tikrai gera 🙂
Tikrai apie tai.
Šeštadienį pakilo saulė, nusileido vakare, o sekmadienį jau jos nebuvo… 🙁 Va, matote kaip negerai… godoja Lidžita…
Pastebėjau, kad jau ne mane vienintelį erzina autorės rypavimai. 🙂
Dabar prie temos.
Buvo lievos parduotuvės su susisukusiomis pardavėjomis prie TV serialų. Atėjo naujas rinkos žaidėjas ir susitvarkė taip, kaip jam buvo patogiau (pati rašote, kad kai atėjo M/M/M – viskas pasidarė kaip ir geriau). Bet su laiku išsiplėtė, monopolizavo rinką. Tai ką dabar darome? Keičiame kažką? Lenda visokie turgeliai, smulkūs verslininkai prekiauja mėsa pagal užsakymus, daržovės taip pat. Tuose pačiuose PC yra visokių smulkesnių parduotuvėlių, kurie prekiauja mėsomis, daržovėmis. Kainos nepatinka? Prašau, eikite ir į tą pačia Maximą ir pirkite už kažkiek pigiau (jei pigiau bus). Nepatinka, kad ir ten per brangu? Pabandykite užsiauginti pati ir pamatysite, kad kaip mano tėvas pasakytu: kam su tais česnakais žaisti visą vasarą, sodinti, prižiūrėti, rizikuoti, kad neužaugs, kai vietoje to – nuėjau į turgų ir už 50 ct nusipirkau galvų kuokštą.
Toks jausmas, kad dabar visus aplink tik ir verčia eiti į Maximas ir niekur kitur. Deja, yra ir smulkesnių pardavėjų kurie dirba su kooperatyvais (kuriuos beje KarbauCkis nori išrukyti :D) provincijoje, kurie važinėja į turgus ir ten pardavinėja savo prekes. Tereikia paieškoti. Tik manau autorei tai per žemas lygis, nes anot jos, pas ją pardavėjas turi ateiti prie durų ir dar už dyką pusę prekių atiduoti, o ne taip kaip Maxima, suvilioti, pasinaudoti, apgauti ir palikti. 😀