Kaip, vartojant vaistus, (ne)tapti kontrabandininku

Neseniai teko bendrauti su menkai teisę išmanančiais žmonėmis, kurie tiesiog balsu juokėsi iš mano aiškinimų, kad kertant valstybės sieną ir vežantis su savimi psichotropinius vaistus (o tai –  dauguma psichiatrų skiriamų vaistų ir netgi tokie nekalti, be recepto parduodami lašai „Korvalol”) būtina turėti receptą arba specialios formos gydytojo pažymą.

Keliaujant Šengeno zonoje reikalinga pažyma, kitur užtenka recepto arba jo kopijos. Ribojamas ir vaistų kiekis: psichotropiniams – ne ilgiau kaip 30 dienų laikotarpiui, narkotiniams – ne ilgiau 15 dienų.

Nesąmonė, ES gali vykti, kur nori, niekas netikrina„, „tai gal lėktuvu, bet tikrai ne mašina” – tokius ir panašius argumentus žarstė pašnekovai, kuriems mano „protinimas”, kad tokių vaistų gabenimas per valstybės sieną gali baigtis baudžiamąją atsakomybe už sunkų nusikaltimą (Kontrabandą) skambėjo kaip ligoto žmogaus kliedesiai.

Ir iš dalies tai galima suprasti, nes net kolegė teisininkė ne iš karto sutiko, kad psichotropinių vaistų vežimas per sieną be atitinkamo gydytojo dokumento yra kriminalizuotas, o LAT teisėjas O. Fedosiuk savo straipsnyje „Muitų teisės pažeidimas kaip nusikalstama veika: Kokį modelį turime?” ne tik stebėjosi tokios „veikos” kriminalizacija, bet pagrįstai pastebėjo, kad „neturėdamas leidimo” yra itin problemiškas kvalifikuotos kontrabandos sudėties aprašymas, kadangi tai, kad vežant tokio pobūdžio vaistus reikalingas gydytojo dokumentas, gali žinoti tik muitų teisės specialistas, kai dauguma kertančiųjų sieną tokiais nėra.

Visgi, kaip sako lotyniška patarlė „dura lex sed lex” (griežtas įstatymas, bet įstatymas). Vartojant psichiatro paskirtus vaistus ar netgi nereceptinį „Korvalol” ir nutarus vykti į užsienio valstybę – nepriklausomai nuo to, kokiu būdu vyksite (lėktuvu, automobiliu ar traukiniu), ir nepriklausomai nuo to, ar vyksite į ES valstybę, ar kitur – jums reikalingas leidimą suteikiantis dokumentas – receptas arba gydytojo pažyma. Kitu atveju būsite teisiamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 str. 4 d., numatančią, kad: „Tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, nuodingąsias, stipriai veikiančias, narkotines, psichotropines medžiagas arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakus (prekursorius), baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų.”

Sutinku, straipsnis skamba taip, tarsi pagal jį būtų teisiami narkotikų dyleriai, ir iš tikrųjų – pagal jį teisiami narkotikų dyleriai! Nes, matote, pagal šią baudžiamojo kodekso normą bičas, gabenantis keturis kilogramus kokso, niekuo nesiskiria nuo depresija sergančio turisto, nežinojusio, kad neturi teisės vežtis savo vaistų be leidimo (gydytojo dokumento). Tiesa, praktikoje skiriasi – nustačius, kad vaistai gabenti asmeniniams poreikiams (įrodinėjama teikiant ligos istoriją, gydytojų išvadas ir t.t.), teismai įprastai neskiria laisvės atėmimo bausmės (būtų labai ironiška įkišti žmogų trims metams už grotų, nes pasiėmė vaistų į kelionę), tačiau skiria gana ironiško, ta prasme, liūdnai ironiško dydžio baudas.

Tarkim, vyro netektį išgyvenančiai našlei sprendimas nusipirkti „Korvalol”, „Valokordin” ir „Fanezepam” Rusijoje baigėsi 13 000 Lt bauda (Klaipėdos apygardos teismo b.b. Nr. 1-195-380/2012). Nors šiuo atveju nuteistoji bent jau žinojo, kad negali šių vaistų teisėtai įsivežti į Lietuvą, kadangi muitinėje iškabinta informacija apie draudžiamus gabenti daiktus. Tuo tarpu asmuo, kertantis Latvijos ar Lenkijos sieną, nėra tikrinamas muitinės ir dėl to net negauna informacijos, kad jo vaistai yra kontrabanda – tol, kol jo nepatikrina ir neiškelia baudžiamosios bylos, žinoma.  Tuomet tai jau sužino, kad faktiškai yra toks pats pavojingas nusikaltėlis kaip bet kuris narkotikų dyleris – nors ir nėra narkotikų dyleris (sunku suprasti, bet tas, kas galioja griežtiems įstatymams, galioja ir durniems, žinoma).

Be to, draudimas gabenti be atitinkamo dokumento apima ne tik draudimą vežti, bet ir siųsti. Taip visai netyčia narkotikų dylere tapo šešiasdešimt aštuonerių metų moteris, kuri paštu išsiuntė dukrai pamirštus vaistus į Angliją (vėliau buvo „kūrybiškai” išteisinta – daugumai taip nepasiseka).

Reziumuojant, psichotropinių ar narkotinių vaistų gabenimas per sieną be atitinkamo dokumento yra sunkus nusikaltimas – net jei tie vaistai įgyti visiškai legaliai, ir net jei galite tai įrodyti. Dėl to, prieš vykstant ilsėtis ar kitais reikalais, būtinai išsiaiškinkite jūsų vartojamų psichotropinių ar narkotinių vaistų gabenimo tvarką ir jos laikykitės. Pagrindines taisykles daugeliu atvejų rasite avialinijų tinklalapiuose. Iš esmės tos pačios taisyklės galioja gabenant narkotinius bei psichotropinius vaistus ir kitais būdais (automobiliu ar pan.), tačiau, jei kyla abejonių, verta pasidomėti muitinėje. 

Gražių kelionių! Būkite sveiki.

PASTABA: Straipsnis nėra teisinė konsultacija ir neapima visų reikšmingų psichotropinių ar narkotinių vaistų gabenimo aspektų. Visais atvejais būtina išsiaiškinti individualiai.

*Jei Jums patiko šis tekstas, paremkite jo autorę.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *