Karantinas: Kaip spręstis svarbiausius finansinius reikalus

Daugumai žmonių, o taip pat ir įmonių, karantinas atims arba itin sumažins pajamas, dėl ko tikėtini vėlavimai atsiskaityti savo kreditoriams. Įmonėms galimybė prašyti kitos šalies tam tikrų lengvatų dėl force majeure (nenugalimos jėgos) aplinkybių nebus naujiena, tačiau dauguma paprastų žmonių, negalėsiančių laiku sumokėti už nuomą ar paskolų, susidurs su tikra dilema – kaip elgtis, kaip pasiaiškinti kreditoriui? O gal išvis nereikia aiškintis?

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.212 str. 1 d. nustatyta, kad šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui.  Jeigu aplinkybė, dėl kurios neįmanoma sutarties įvykdyti, laikina, tai šalis atleidžiama nuo atsakomybės tik tokiam laikotarpiui, kuris yra protingas atsižvelgiant į tos aplinkybės įtaką sutarties įvykdymui (CK 6.212 str. 2 d.). Sutarties neįvykdžiusi šalis privalo pranešti kitai šaliai apie šio str. 1 d. nurodytos aplinkybės atsiradimą bei jos įtaką sutarties įvykdymui. Jeigu šio pranešimo kita šalis negauna per protingą laiką po to, kai sutarties neįvykdžiusi šalis sužinojo ar turėjo sužinoti apie tą aplinkybę, tai pastaroji šalis privalo atlyginti dėl pranešimo negavimo atsiradusius nuostolius (CK 6.212 str. 3 d.). Šios nuostatos neatima iš kitos šalies teisės nutraukti sutartį arba sustabdyti jos įvykdymą, arba reikalauti sumokėti palūkanas (CK6.212 str. 3 d.).

Kadangi bent šiuo metu karantinas planuojamas ne itin ilgą laiką, kažin, ar tikslinga prašyti sutartis nutraukti ar pranešti apie jų nevykdymą. Galimai tokia priemonė būtų laikoma veikiau piktnaudžiavimu nei realiu poreikiu. Tikslingiau kalbėti apie laikiną vykdymo sustabdymą ar mokėjimų atidėjimą iki karantino pabaigos arba protingą laiką po karantino pabaigos.

Apie Jums iškilusius sunkumus (negalėjimą dirbti, saviizoliaciją ir pan.) kreditoriui turėtumėte pranešti raštu, nurodyti, kokių Jums prieinamų priemonių ėmėtės pagerinti situacijai (pvz. pagal galimybes dirbate nuotoliniu būdu) ir kada planuojate atnaujinti sutarties vykdymą ir (ar) mokėjimus. Tai gali būti apibrėžta ne konkrečia data, o įvykiu („po visuotinio karantino“, „2 sav. po visuotinio karantino“ ir pan.). Svarbu ne abstrakčiai nurodyti, kad „karantinas“, o išsamiai atskleisti savo situaciją, realias Jums kilusias problemas ir logiškai numatomus sprendimo būdus.

Visgi, jei kreditorius nesutiks, kad Jūsų nurodytos aplinkybės laikytinos force majeure (nenugalima jėga), gali kilti teisminis ginčas ir tokiu atveju rekomenduotina kreiptis į Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ar Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmus (pagal veiklos teritoriją) prašant išduoti pažymą dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių, kurios atsirado ir egzistuoja ar egzistavo Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Be to, Jums gali prireikti pasiskolinti lėšų ir verslui tai turbūt nekels didesnių klausimų, o fizinis asmuo gali nežinoti, kaip teisingai paskolinti/pasiskolinti, kad vėliau nekiltų problemų.

Svarbiausia, ką turite žinoti, kad fizinių asmenų paskolos sutartys turi būti rašytinės, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų (CK 6.871 str.  1 d.), nors aš rekomenduočiau sudaryti rašytines sutartis, net ir esant mažesnei sumai. Žodinius susitarimus įrodyti be galo sudėtinga.

Jeigu paskolos davėjas yra juridinis asmuo, paskolos sutartis turi būti rašytinė visais atvejais, neatsižvelgiant į paskolos sutarties sumą (CK 6.871 str.  2 d.). Jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos (CK 6.871 str.  4 d.).

Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (CK 6.871 str.  4 d.). Iš esmės siūlyčiau paskolos sutartyje (skolos raštelyje) aptarti tokius esminius klausimus: paskolos suma (dydis), perdavimo tvarka (perduota pasirašant sutartį ar bus perduota vėliau, kokiu būdu (grynais, pakvituojant, pavedimu per banką ir pan.), grąžinimo terminas (jis gali būti apibrėžtas įvykiu, pvz. „po visuotinio karantino“) ir palūkanos/delspinigiai (galima numatyti, kad palūkanos nemokamos). Dauguma tikrai pajėgs pasiruošti tokį susitarimą savo jėgomis.

Būkite sveiki, būkite stiprūs ir atsakingai tvarkykitės savo finansinius reikalus šiuo visiems sudėtingu metu.

*Jei Jums patiko šis tekstas, paremkite jo autorę.   

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *