Kas bendro tarp LVŽS, Prezidentės, Konstitucijos ir bankroto administratorių?

Šiuo metu viešojoje erdvėje vis plėtojamas tas naratyvas, esą LVŽS idėjos dėl alkoholio monopolio ar valstybinių vaistinių neatitinka Konstitucijos.

Gal ir neatitinka, tačiau iki šiol Lietuvoje teisės akto neatitikimas Konstitucijai nebuvo laikomas kliūtimi tokį aktą priimti.

Vienas iš tokių stebuklų gimė 2010 m. Prezidentės Dalios Grybauskaitės iniciatyva. Baudžiamasis kodeksas papildytas 189(1) straipsniu, numatančiu atsakomybę už… neteisėtą praturtėjimą. Pagal šį straipsnį laisvės atėmimu iki ketverių metų gali būti nubaustas fizinis asmuo, kuris turėjo nuosavybės teise didesnės negu 500 MGL (19 000,00 Eur) vertės turtą, žinodamas arba turėdamas ir galėdamas žinoti, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis. Pagal šį straipsnį galimos sankcijos ir juridiniam asmeniui – bauda, veiklos apribojimas ar likvidavimas.

Kiek man žinoma, civilizuotos valstybės tokių sudėčių neturi, nes iš principo pagal tą straipsnį taikoma prezumpcija, kad turtas įgytas nusikalstamai. Tarkim, padovanojo bedarbis anūkas močiutei kokį butuką ir į kalėjimą ją, nes ji gi galėjo suprasti, kad anūkas tų pinigų teisėtai neuždirbo.

Laimei, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas gana greitai išplėtojo doktriną, pagal kurią nubausti pagal šį straipsnį išties sudėtinga – nebeužtenka prokurorui pasakyti, kad „turi tiek ir tiek turto, bet neturi pajamų pagrindimo“. Reikia dar įrodyti, kad asmuo ir anksčiau neturėjo galimybės tokių pajamų įgyti ir pan.

Visgi, LAT praktika turi tendenciją keistis, tad nebūtinai amžinai bus ramu.

Visgi ši norma, nors ir akivaizdžiai koreliuojanti su nekaltumo prezumpcija, buvo tik menka treniruotė prieš tai, kas padaryta su bankroto administratoriais. Irgi Prezidentės iniciatyva.

Aš manau, daug kas pamena tūžmingus Prezidentės pasisakymus apie tai, kad bankroto administratoriai yra vagys.

Jos nemeilė šiai dirbančiųjų kategorijai pasiekė piką 2013 m., kai priimtos Įmonių bankroto įstatymo pataisos, pagal kurias bankroto administratorius skiria… kompiuterinė programa. Teoriškai tai turėjo apsaugoti nuo sukčiavimo, susitarimų su vadovais, neteisingų teisėjų, teisingai nagrinėjančių bylas, bet neteisingai skiriančių administratorius, ir pan. Kad panacėja veiktų iki galo, Vyriausybė priėmė Bankroto administratorių atrankos taisykles,  pagal kurias tą pačią kvalfikaciją turintys administratoriai suskirstyti į 4 skirtingas grupes, o toms grupėms sudarytos absoliučiai skirtingos sąlygos veikti, nes kiekvienos grupės administratoriai turi teisę administruoti skirtingą kiekį įmonių, be to, tam tikroms grupėms teikiami prioritetai administruoti dideles, kitoms – mažas įmones ir pan. Žodžiu, „lygių, lygesnių ir lygiausių“ sistema.

Kapitalizmas? Laisva rinka? Sąžininga konkurencija? Tik ne bankroto administratoriams.

Bet stebuklai tęsėsi – kai bankroto administratoriai prarado galimybę sąžiningai konkuruoti, valstybė nutarė, kad jie dar gali nusistatyti savo paslaugų kainas. Kad būtų išvengta tokios savivalės, patvirtinti Bankroto administravimo išlaidų rekomendaciniai dydžiai ir Minimalūs bankroto administratorių atlyginimų dydžiai.

Kas dabar galėtų paaiškinti, kaip čia susidarė tokia situacija, kad privataus verslo atstovas negali pats pasirinkti klientų skaičiaus ir nustatyti savo paslaugų kainos? Kaip toks privataus verslo atstovas gali konkuruoti rinkoje, jei jis pats gali administruoti pvz. 20 įmonių, o jo konkurentas, priskirtas kitai grupei, – 80?

Ir ką daryti tada, jei tos taisyklės kai kuriems konkurentams apskritai negalioja, nes jie pvz. administruoja virš 100 įmonių, nors maksimalus leidžiamas kiekis yra 80?

Sakysite, reikia kreiptis į teismą? Tikrai reikia, bet kas tada, jei tas teismas, kurio teisėjus, beje, skiria projekto sumanytoja, nusprendžia, kad tokios bylos yra neteismingos nei administraciniams, nei bendrosios kompetencijos teismams? Na, o kitokių Lietuvos Respublikoje tiesiog nėra.

Ir štai tokios, nieko bendro su sveiku protu neturinčios normos, sėkmingai tapo vienos dirbančiųjų kategorijos kasdienybe, nepaisant Konstitucijos imperatyvų, kad Lietuvos ūkis grindžiamas asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva, įstatymas draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę (46 str.), kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju (48 str.).

Galbūt, Prezidentės manymu, bankroto administratoriai – ne žmonės, kad jiems nei sąžiningos konkurencijos, nei teisingo apmokėjimo nereikia? Ir kiek dar dirbančiųjų esant reikalui gali būti priskiriami tai „ne žmonių“ kategorijai, kurioje Konstitucija neveikia, o teismai sako, kad tai – ne jų reikalas?

Pamąstykite.

Nes jei Jus nuoširdžiai jaudina, kad LVŽS gali apriboti teisę prisigerti, Jums turėtų dar labiau rūpėti, kad valstybė jau šiuo metu yra apribojusi galimybę dirbti ir užsidirbti. Jums taip pat turėtų rūpėti, kad kiekvienas žmogus, negalintis paaiškinti, iš kur gavo 19 000,00 Eur, gali būti už tai pasodintas į kalėjimą.

Bet ar Jums rūpi?

Ar kada mąstėte, kiek iš Konstitucijoje įtvirtintų teisių realiai užtikrinamos, kiek yra tos laisvos rinkos, kiek gerbiamos žmogaus teisės? Turbūt ne. Ypač, jei atitinkamas teises pamina ne socialdemokratai ir ne LVŽS.

Visi tie rėkiantys, kad LVŽS sugriaus Konstitucija garantuotą teisingumą, man panašūs į tą „pilietišką jaunimą„, kuris pamatęs pareigūną, pervedantį per gatvę močiutę, nufotografuoja, įkelia į Facebook’ą ir parašo, kad Lietuvos teisinė sistema yra tiesiog nuostabi. Bet kokia ta teisinė sistema iš tikro, supranta tada, kai kreipiasi dėl pavogto automobilio, o surūgusi pareigūnė iškart informuoja, kad didelių lūkesčių nevertėtų turėti.

Ir čia kalba ne apie tai, kad blogai pagirti pareigūnus Facebook’e. Geri poelgiai nusipelno aplodismentų. Visgi, blogai tą menkutę situaciją hiperbolizuoti kaip esą atspindinčią visą sistemą.

Tie, kurie nori tikrai laisvos, demokratiškos, žmogaus teises gerbiančios Lietuvos, turėtų kovoti už tas vertybes kasdien, o ne tik tada, kai Seime daugumą sudarys jų nemėgiama partija.

Labiausiai mane liūdina tas pilietinis nebrandumas, kai demokratija ginama pasirinktinai: tik nuo tų, kurie nepatinka, nors ji turi būti ginama nuo kiekvieno, besikėsinančio į ją.

Ir kol Lietuvoje valdžia bus mylima labiau, nei Tauta, tol mes turėsime tuos paradoksus, kad Konstitucijoje parašyta, bet realybėje neveikia. Nes Konstitucija visų pirma yra Tautai ir apie Tautą. Ji suteikia Tautai teises, o valdžiai riboja galias. Tai kas turi būti labiau suinteresuotas jos veikimu?

Na, o LVŽS aš tikrai gerbsiu, jei jie, užuot konvejeriu stūmę kokias nors neaiškias pataisas, sieks pakeisti Konstituciją, kad tai būtų pagal Ją. Nes tai rodytų, kad jie supranta šio Pagrindinio Dokumento svarbą ir tiki jo tekstu.

Nes Konstitucija yra puiki, bet neįgali.

Ir ne LVŽS ją tokia padarė.

konstitucija-61276855

21 atsakymas į “Kas bendro tarp LVŽS, Prezidentės, Konstitucijos ir bankroto administratorių?”

  1. Įdomi problema, nebuvau apie tai girdėjęs. Tuo pačiu kiek keista, kad reaguoti raginama „užvažiuojant“ ant auditorijos.

    O frazės „… sieks pakeisti Konstituciją, kad tai būtų pagal Ją“ nesupratau. Kas „tai“? Kas „Ji“?

    1. Ji tai – Konstitucija. O ant auditorijos aš nevažiuoju, tik liūdna, kad žmonės domisi politika labai selektyviai ir nori kelti tik tas problemas, kurias sukelia jų nemėgstami politikai.

  2. kas cia per verslas bankroto administravimas? tai gal ir teisejai, notarai, antstoliai tampa verslininkais ir daro ka nori, kaip nori?

    1. O tai Jūs pasidomėkit plačiau, nes čia yra elementarus verslas, į kurį žmonės investuoja savo kapitalą ir gauna (arba ne) pelną. Teisėjai yra valstybės tarnautojai, o antstoliai ir notarai iš esmės tokie patys verslininkai, tik su tam tikromis veiklos sąlygomis (beje, ir antstoliai ir notarai gali turėti kiek tik nori klientų, išskyrus, tam tikrus specifinius apribojimus teritorija (NT ir pan.)). Jūs turbūt nemanote, kad žmogus turi iš idėjos administruoti svetimas įmones ir atsakyti civiline bei baudžiamąja tvarka, negaudamas teisingo atlygio? Labai neteisinga visuomenėje samprata, kad bankroto administratorius yra atsakingas už bankrotą. Ne, jis ateina į jau nemokią įmonę ir tvarko ten padarytą jovalą. Ir jokiu būdu neprivalo to daryti „už ačiū“. Juolab, kad jam reikia ir patalpas išlaikyti, ir darbuotojus samdyti, ir algas jiems mokėti, ir net mokesčius. Tas pats VĮ Registrų centras nei vieno popieriuko administratoriams nemokamai neišduoda.

  3. Nėra čia ko labai stebėtis 😉 kiekvienas rūpinamės tais dalykais, kurie pirmiausia liečia mus pačius.
    Kiek tų bankroto administratorių yra Lietuvoje? Mažai jų. Ir kam jie įdomus? Veikiausiai labai mažai kam.
    Kiek yra išgeriančių žmonių? Na jei atmintis neapgauna alkoholio visiškai nevartoja mažiau nei 5% Lietuvos gyventojų. Likusieji – vartoja (dažniau-rečiau, bet vartoja). Neoficialiais paskaičiavimais (oficialūs skaičiuojami pagal valstybinį psichikos sveikatos centro turimus duomenis) virš 600000 žmonių gali būti traktuojami kaip alkoholikai. Ir dabar bandoma jiems apriboti galimybes išgerti – kur tau nebus žiniasklaidoje visokie svarstymai apie konstituciją ir panašiai. Nesistebėčiau, kad jei ir priimtų tas pataisas tai net gal ir sulauktumėm ir protestų – užteko smulkmenos kaip dokumento prašymai parduotuvėje jau kai kurie asmenys ėmė triukšmauti (tenka turėt reikalų su asmenimis turinčiais problemų dėl alkoholio)
    Yra ir kitas bendrumas tarp bankroto administratorių – mokytojų ir dėstytojų/mokslininkų. Kas bendro tarp jų? Na tiek bankroto administratorių, tiek mokslininkų yra mažai, o mokytojų kiek daugiau. Užsimanė mokytojai didesnio atlyginimo – jų daugiau, jie ir išsireikalavo. Mokslininkai triukšmaut ėmė dabar – gal ko irgi išsireikalaus. Gal būt kažkada ir bankroto administratoriai ims bruzdėti. Tokia realybė – kas garsiau šaukia, tas ir gauna geriau. Kažkada bus kitaip tik nesu tikras ar aš to sulauksiu. Ką žinau tai, kad 25 metai valstybės gyvenime yra labai nedaug ir dar reikės daug laiko kada demokratija bus ne tik žodis, kuris nelabai ką reiškia žmonėms (įdomu – kiek žmonių Lietuvoje galėtų nors formaliai apibrėžti kas ta demokratija?).
    Jei žmogus nėra pajėgus kažko suvokti (nėra kritiškas psichiatrine terminologija) tai jis ir nesuvokia. Na, o jei nėra suvokimo – tai nėra ir bėdos – jei eidamas gatve nesuvoksi, kad šulinys be dangčio tai turi labai neblogas galimybes į tą šulinį įkristi. Jei nesuvoki kas ta demokratija – tai ir tikėtina, kad jos ir nebus.
    Ką daryti, kad suvoktų? Valstybės prasme nežinau, o individualiu atveju ir su individualiu nekritiškumu yra būdų kaip dirbti – galima bandyti aiškinti kas tai yra ir po kurio laiko gali pavykti, bet gali ir nepavykti. Kiti būdai yra skausmingi ir jie savo esme skirti tam, kad pasiekti tą patį (suvokimą)
    Tai tiek gal šį kartą 🙂

    1. Ačiū už išsamią nuomonę. Bankroto administratorių yra apie 800 gal, Lietuvoje kasmet bankrutuoja keli tūkstančiai juridinių asmenų ir dar kažkiek fizinių (naujas procesas, jų mažiau). Aišku, valstybės mastu tai nėra dideli skaičiai, bet bankrotas yra svarbus ne tik bankrutuojantiems asmenims, o ir daugeliui kitų – kreditoriams (tarp kurių dažnai ir valstybė), galų gale, valstybei tai svarbu net tada, jei ji nėra kreditorius, nes nuo bankroto proceso baigties labai priklauso, kiek kreditorių reikalavimų bus patenkinta, kokio dydžio nuostoliai bus patirti ir pan. Iš tikrųjų kvalifikuotas bankrotas reiškia naudą valstybei ir visiems tame dalyvaujantiems asmenims. O jei bankroto administratorius yra pats varomas į bankrotą, tai apie kokią kvalifikaciją, skaidrumą ir pan. galima kalbėti? Kaip jis gali spręsti bankrutujančios įmonės klausimus, kai jo paties finansinė padėtis – kritinė? Kokie asmenys liks šioje srityje? Dėl pačių administratorių pasyvumo, tai pas juos esminė problema, kad savivaldos organo jie neturi, juos kontroliuoja tokia tarnyba prie Finansų ministerijos, kuri realiai labiau rūpinasi kreditoriais (VMI dažnai yra kreditorius), o ne administratoriais. Administratoriai turi kelias asociacijas, kurių vadovai administruoja stambius subjektus kaip Snoras, Ūkio bankas, unijos ir jiems ten tų eilinių bėdos vėlgi neįdomios. Taigi, nėra vienybės. O be vienybės pasiekti kažko valstybės mastu sudėtinga. Aišku, vis tiek apmaudu, kad valstybė išnaudojo šią situaciją iki tokio absurdo, kuris tiesiog akivaizdžiai pjaunasi su esminiais Konstitucijos garantais.

  4. JAV tikrai yra 189(1) straipsnio atitikmuo. Europoje rodos irgi daugiau ar mažiau panašių straipsniai yra.

    Panašiu principu veikia mokestinė teisė. Jei kažkokie veiksmai atrodo kaip mokesčių vengimas, nors teoriškai galima išvedžioti ir kitaip, tai vistiek yra mokesčių vengimas. Šitą taisyklę naudoja praktiškai visur.

    Tas pats yra su „paskolų lapeliais“ VMI. Nežinau ar buvo pakeistas įstatymas, ar tik traktavimas. Bet dabar „paskolų lapelis“ pats savimi nieko nebeįrodo, turi būti konkretūs pavedimai, notaro patvirtinimas, įrodymai, kad skolinantysis turėjo galimybes paskolinti.

    Ar visa tai kertasi su nekaltumo prezumpcija? Jei žiūrėti grynai kas parašyta juodu ant balto – taip. Bet jei pagal „įstatymo dvasią“? Kaip sakoma.. If it quacks, it’s a duck 🙂

    1. Ne, Jūs neteisus. Kiek aš žinau (o draugė ta tema disertaciją rašė), tai panašių straipsnių turi tik visiškai atsilikusios šalys. Kur kalba apie Europą ar JAV, tai tie straipsniai yra kitokie – ten taikoma tik anksčiai teistiems už tam tikrus nusikaltimus asmenims, valstybės tarnautojams ir pan., t.y. tiems asmenims, kurie arba tikėtinai įgiję tuos pinigus nusikalstamai (nes anksčiau jau teisti), arba negalėjo jų kitaip įgyti (nes yra tarnautojai, turi deklaruoti pajamas ir pan.). Tokie straipsniai netaikomi VISAI VISUOMENEI. Ir netapatinkite mokestinės teisės su baudžiamąja teise, nes tai yra labai skirtingi dalykai. Straipsnyje nekalbama apie tai, ar galima tuos pinigus apmokestinti, paskirti baudą ar pan. Kalbama apie tai, kad asmuo gali būti nuteistas baudžiamojoje byloje, nes neaišku, iš kur gavo 19 000 Eur., kas yra aiškiai absurdas.

      1. Detalės skiriasi, bet iš esmės panašu. JAV įstatymas gali būti taikomas ir įtariamiesiems. Net jei ir vėliau jie nebus nuteisti. Tad iš principo rezultatas labai panašus – gal dėl nusikaltimo ir neįrodys, kad esi kaltas, bet už neaiškiai gautas gėrybes teks atsakyti. Pvz jei kaip LT užrašo turtą giminaičiui – galima giminaitį apkaltinti padedant nusikaltimui nuslepiant gautas pajamas. Įrodinėti, kad tikrai prisidėjo nereiks – bet kaltinimo užteks konfiskavimui.

        Sutinku, kad dėl to būtų geriau taikyti ne BK, o administracinį kodeksą ar kaip ten. Bet jei grėstų tik konfiskacija irba bauda – vistiek esmė ta pati. Kad ne valstybė įrodinėja, kad tai X nelegalu, o žmogus turi įrodinėti, kad tai legalu. Tai su konstitucija lyg ir tiek pat kertasi.

        1. Iš dalies galima sutikti, bet iš kitos pusės ne, nes tik baudžiamąjame procese taikoma nekaltumo prezumpcija, tik baudžiamasis proceses sukelia itin neigiamas teisines pasekmes – laisvės atėmimą, teistumą, su tuo susijusius apribojimus užsiimti tam tikra veikla ir pan. Taigi, skirtumas tarp baudžiamojo ir kitų procesų esminis. Taip pat aš matau esminį skirtumą tarp to, ar toks straipsnis taikomas tik tam tikriems asmenims, kur yra reali tikimybė, kad pinigai tikrai gauti nusikalstamai, ir kur visiems be išimties. Beje, kas ten apie konfiskavimą? Konfiskavimas ir neteisėtas praturtėjimas yra 2 atskiri dalykai. Konfiskavimas galimas ir LT ne tik ne iš įtariamųjų, bet net ir iš trečiųjų (su baudžiamuoju procesu nesusijusių) asmenų, jei jų turtas gautas iš nusikalstamos veikos ar panaudotas nusikalstamai veikai daryti. Bet čia visai kitas dalykas – konfiskavimas taikomas, kai nustatomas turto ryšys su nusikalstama veika (gauta dėl veikos, su tuo turtu padaryta veika ir pan.). Tuo tarpu neteisėtas praturtėjimas yra ne sankcija (kaip konfiskavimas), o pati veika, t.y. šiuo atveju turto ryšys su nusikalstama veika net neįrodinėjamas, o asmeniui taikoma baudžiamoji atsakomybė tiesiog už tai, kad jis turi turto, kurio negali pagrįsti (nors tas turtas gali būti įgytas ne nusikalstamos veikos būdu, pvz. asmuo gali būti praradęs dovanojimo sutartį, galų gale, jis gali būti tuos pinigus gavęs pvz. darydamas administracinės teisės pažeidimus (prostitucija, elgetavimas ir pan.).Čia gaunasi tokia situacija, kad asmeniui taikoma baudžiamojo atsakomybė už veiksmus, kurie gali būti niekaip nesusiję su baudžiamąja teise. O šiaip tai visur visko yra, aš nesakau, kad kitur tobula. Tik klausimas – ar jei kitur netobula, tai pas save reikia dar blogiau padaryti?

          1. Žodžiu darot taip pat, kuo kaltinat kitus. Jei vieni pro pirštus žiūri – ok, jei kiti – blogai 🙂

            Mano nuomone su šitu įstatymu viskas OK. Netgi ir konstitucijos dvasią jis atitinka. Kol teismai jo vykdymą tinkamai prižiūri. Senesnė praktika kai užrašo turtus močiutėms ir niekaip negali konfiskuoti – gerokai liūdniau.

            Bet pritariu, kad galima būtų perkelti iš BK į administracinį lygmenį. Ne sodinti, o apsiriboti konfiskavimu/baudom.

          2. Aš manau, kad Jūs kažko nesuprantate, nes visados buvo galima konfiskuoti iš nusikalstamos veikos gautą turtą (nesvarbu, kam jis „užrašytas“). Išplėstinis turto konfiskavimas dar palengvino šią tvarką praktiškai iki tiek, kad galima konfiskuoti tam tikrų prielaidų pagrindu (BK 72-3 str.), bet skirtumas yra tas, kad tiek konfiskuojant pagal BK 72 str., tiek taikant išplėstinį konfiskavimą pagal BK 72-3 str., reikia visgi įrodymų apie konfiskuojamo turto ryšį su nusikalstama veika. O jei tokio ryšio nėra (apie jį nežinoma)? Va tada galima iškelti bylą dėl neteisėto praturtėjimo. Suprantate skirtumą? Konfiskavimas yra sankcija (baudžiamojo poveikio priemonė), kuri galima tada, kai turtas turi ryšį su nusikalstama veika (bent jau tikėtiną ryšį). Tuo tarpu neteisėtas praturtėjimas yra nusikalstamos veikos sudėtis (ne sankcija), kuri įgalina taikyti asmeniui baudžiamąją atsakomybę vien už tam tikro turto (pajamų) turėjimą, nors nėra jokių duomenų, kad tai įgyta nusikalstamai. Ir tai Jums tikrai atitinka Konstitucijos dvasią? Aš ją matyt kitaip suprantu.

  5. Įmesiu savo porą centų. Kas liečia tą administratorių skirstymo tvarką ir programą, tai jos abi turi begales minusų, trūkumų, vietomis persipinančių su elementariu durnumu arba tiesiog nesuvokimu darbo specifikos, žodžiu aš net nepradėsiu. Bet kadangi matau pati esate su tuo kažkiek susijusi, tai žinot kaip buvo anksčiau ir, kad taip būti negali, nes čia nu kaip čia pasakyti švelniau, ne afrika. Tai kažkuria prasme gal einama teisingu keliu.

    Kas liečia darbo apmokėjimo reguliavimą, nors pačiam principui aš nepritariu, bet šiai dienai kur ir kaip aš dirbu, tai aš iš to reguliavimo patiriu naudą, rūpesčių mažiau, ginčų dėl darbo apmokėjimo kyla mažiau, sprendžiami jie paprasčiau. Ten gi nustatyti minimalūs rekomenduojami, uždirbti daugiau niekas netrukdo jei yra darbo. Dėl šito reguliavimo kiek pastebėjau pagrinde skundžiasi kolegos, kurie tiesiog skundžiasi, nes taip pratę.

    1. Kas „ne Afrika“? Nelabai suprantu, kuo buvo bloga buvusi tvarka. Dėl galimybės skųsti? Galimybė naudotis apeliacine instancija kaip tik yra sveikos teisinės valstybės požymis. Kuo ir kam ji neįtiko? Jei bėda buvo dėl terminų, tai galima buvo nustatyti trumpesnius terminus išnagrinėti tokius skundus. Jei bėda dėl to, kad vadovai siūlo, tai galima buvo vadovams tokią galimybę riboti (nors tam teisinio pagrindo ir neįžvelgiu), bet tai, kas padaryta, tai pjaunasi tiek su teisine valstybe, tiek su verslo laisve iš esmės (net jei kažkam nuo to ir geriau). Skundžiasi tie, kurie turėjo darbo, kol galėjo dirbti, o dabar 2 mnetai sėdi be darbo. Tai matyt ir Jūs skųstumėtės jų vietoje. Apskritai noras žaisti „nešališkumą“ bankroto procese rodo tokį labai esminį nesupratimą, kas tai yra, nes ten susiję visi – vadovas, darbuotojai, kreditoriai ir pan. Kalbame apie žmones, kurie būna išdirbę kartu ne vienus metus, kurie dažnai žino daugiau už tą administratorių. Ką pakeičia tas tariamas „nešališkumas“ velnias žino. Juolab, kad ne teisminiuose gali administratorių pats vadovas pasirinkti, fizinis asmuo irgi gali pats administratorių pasirinkti… Man tai panašu, kad čia ta sistema buvo sukurta tam, kad daug administratorių pasitrauktų iš rinkos (kai kurie jau traukiasi), o paskui ji bus sėkmingai panaikintas, bet sąlygas jau diktuos keli didieji išlikę rinkoje.

  6. Aš darbo turiu pakankamai, naujo darbo gaunu pastoviai, taip pat iki naujųjų metų planuoju gauti dar darbo, tai nepykit, kad aš nelabai suprantu ir nelabai užjaučiu besiskundžiančių

    Afrika aš vadinu, kai tu bendrovės vadovui padedi suruošti ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau administratorium paskiria kitą, nes jis nunešą kyšį. Čia tikiuosi ne naujiena Jums? Nes man tai yra nuplaukę labai daug darbo taip.

    1. Tai, matote, čia atskiri niuansai, kur gal patys administratoriai prisižaidė, bendydami vieni kitus „aplenkti“. Realiai ne administratoriaus darbas rengti ar padėti tokį ieškinį rengti. O jei jau ryžtatės, tai turite suvokti riziką. Kad gaunate darbo, tai smagu, bet tada klausimas – kaip jo gaunate? Sistema skiria? Tada įdomu, kodėl kitiems neskiria (žinau ne vieną administratorių, kur negavo nei vienos įmonės nuo sistemos veikimo pradžios). O jei ne per sistemą, tai kas – neteisminiai, fiziniai? Ok, jei Jus tenkina, bet tai nekeičia fakto, kad visi turėtų turėti galimybes sąžiningai konkuruoti ne tik dėl šitų, bet apskritai. Kitas dalykas, jei gaunate per sistemą ir dar „planuojate gauti“, tai čia išvis įdomiai, kaip Jums tokios galimybės yra.

  7. Darbas gal ir ne administratoriaus, bet gi žinot kaip būna, prašo tai padedi. O aplenkimu to nepavadinčiau, čia elementari korupcija, kurios ačiū dievui bent šitoje vietoje neliko. Sisteminę korupciją pakeitė sisteminis durnumas.

    Gaunam per sistemą mes to darbo, fiziakų beveik neturim, nepatinka man dirbti su jais. Kaip ir ką tai nepykit, bet nepasakosiu, kol kiti skundėsi ir bliūdeliais skambino mes skyrėm daug laiko, galvojom, darėm bandymus, investavom lėšas, darėm klaidas.

    1. Šiaip net ir iš Jūsų tono matyti didelis pyktis kolegoms. Tai aš manyčiau, kad čia vat yra grynai administratorių specifika – visi vieni su kitais persipjovę, ko pasekoje yra atsidūrę teisine prasme tiesiog apgailėtinoje situacijoje. Ir taip – vieni sukasi geriau, kiti blogiau, bet iš esmės visi „žemiau laiptelio“ – raskite Jūs kitą taip negerbiamą ir taip prastai apmokamą profesiją su tokiu reglamentavimu, kur valstybė tiesiogine to žodžio prasme trukdo uždirbti. Ir kol patys administratoriai nesupras, kad jie visų pirma kolegos, o ne konkurentai, ir kad tik drauge jie gali pasiekti deramo vertinimo ir tinkamo apmokėjimo, tol taip ir bus. Pamenu, viena KT teisėja pasakojo, kad pvz. Vokietijoje bankroto administratoriai yra vieni geriausiai apmokamų specialistų. O kaip yra pas mus? Man tikrai keista, kai šią profesiją atstovaujantis žmogus žiūri taip siaurai ir užuot mąstęs, kaip užsitikrinti padorų statusą ir padorias pajamas, džiaugiasi, kad va, kažkaip pavyko prasisukti, kol kas kaip ir gerai, tai patylėsiu, niekur nesikišiu, gal taip ir liks. Per šitiek metų net nesusiveikti savivaldos organo (vieninteliams iš visų panašių profesijų) yra neįtikėtinas administratorių siauraregiškumo požymis.

  8. Žinot aš viskam pritariu, ką paskutiniam poste surašėt, tik Jūs gana keistas išvadas pasidarėt, kad mes nieko nedarom, darom, darom, kalbam, keliam problemas, net pakeitimus tam tikrus, norėtusi man tikėti, išmušėm. O su kolegom kurie kažką juda kruta tai mes dalinamės, tariamės, diskutuojam.

    Aš tik nematau reikalo dalintis tam tikrais profesiniais niuansais su žmonėm kurie įdėjo 0,0 pastangų perskaityti ir suvokti kaip ta sistema turetų veikti, aš jau nekalbu, kad pasigilinti kaip ji veikia ištikrųjų. Du metai yra labai labai labai daug laiko.

    Žinot, gal kaikuriem toje profesijoje ištikrųju metas rūpintis anūkais ir pomidorais? Ir aš čia nieko tikrai nežeminu.

    Laisva rinka kartais tokia, atsiprašau, sūka būna, ar ne?

    1. Atsiprašau, tik nuėjęs supratau kaip dėl laisvos rinkos nusišnekėjau. Kai sugalvojau skambėjo biškį geriau :).

    2. Jo, dėl laisvos rinkos tai siaubingai 🙂 Bet pliusas, kad supratote ir pripažinote. Nes daug kas atsisako suprasti ir pripažinti, kad klydo. Kad visokių administratorių yra ir kai kuriems tikrai geriau būtų iš tos srities pasitraukti, tai aš nesiginčiju, bet tai ir turėtų išspręsti ar tai laisva rinka, ar tai kažkokie realesni reikalavimai kvalifikacijai (administratoriams nebuvo to pereinamojo laikotarpio, kai turėjo įgyti įstatyme nustatytą kvalifikaciją – tapę administratoriais iki naujo įstatymo įsigaliojimo, jais ir liko), ar dar kažkas, bet ne tokia akivaizdžiai diskriminacinė sistema. Bent jau aš taip suprantu. O kad kažką bandote judinti, tai smagu. Gal išjudinsite. Bet dėl to, kaip veikia ta programa, tai ir STT jau išvadoje parašė, ir pati tarnyba pripažino, kad duomenys suvedami ranka, joks patikimumas ten neužtikrinamas ir todėl nustatyti, kaip ji veikia, nelabai yra galimybių. Pati tarnyba teismui nurodė, kad negali pateikti jokių įrodymų, nes tai būtų tik spausdinti lapai (kažkaip panašiai).

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *