Ko nežinote apie… Lietuvą?

Ne taip seniai vienas pažįstamas pasakė: „Lidžita, tu nepatikėsi, ko žmonės dažniausiai ieško Vikipedijoje.”

Pasirodo, jis beveik metus kasdien stebi, koks dažniausias paieškos žodis šioje sistemoje, ir beveik kasdien į TOP5 patenka… Lietuva. Lietuva. Ne Lithuania. Kas reiškia, kad patys lietuviai, o ne užsieniečiai kasdien skaito apie Lietuvą… Vikipedijoje.

Ką jie tikisi ten rasti? Ko jie nežino apie valstybę, kurioje gimė ir gyvena?

Žinoma, aš suprantu, kad kartais (kartais!) žmogų gali dominti tam tikri istoriniai, geografiniai ar politiniai faktai ir nebūtų keista, jei jis nutartų apie tai paskaityti Vikipedijoje, bet… Kasdien? Metus laiko?!

„Tai yra totalus [pyp]. Aš buvau apakęs,” – paaiškino bičiulis, rodydamas ekranvaizdžio nuotraukas. „Antras pagal populiarumą paieškos žodis – zodiakas,” – dar pridėjo. – „Lietuva ir zodiakas. Dažniausi paieškos žodžiai lietuviškoje Vikipedijoje,” – aiškino, demonstruodamas „įkalčius”.

„Šitai valstybei tikrai šakės,” – nusivylus atsidusau, nes… Kas per psichozė turi apimti tautą, kad ji ieškotų atsakymų apie valstybę, kurioje gyvena… internete? Kaip labai mes esame sutrikę, neinformuoti ir paveikti baimės, jei desperatiškai ieškome informacijos apie tai, ką logiškai turėtume žinoti iš savo gyvenimiško patyrimo?

Be Lietuvos, Zodiako ir Hario Poterio (taip, tai irgi vienas iš TOP’ų), dominuoja ir daugiau „įdomių” žodžių, bylojančių apie tautos savimonę – Rusija ir Antrasis pasaulinis karas. Prieš valstybines šventes ir per jas visiškais topais tampa tokie paieškos žodžiai kaip „Sausio 13 – oji”, „Sausio 13 – osios aukos”, „Nepriklausomybė”, „Vasario 16 – oji”, „Nepriklausomybės atkūrimo aktas” ir t.t.

Iš esmės dažniausiai žmonės skaito apie tai, ką dievagojasi prisimenantys „tarsi vakar būtų buvę” ar ką „seneliai kasdien pasakodavo”.

Įdomu ir tai, kad nė karto tarp populiariausių paieškos žodžių nebuvo „ES” ar „Europos Sąjunga”, „mažumų teisės”, „genderizmas” ir kiti šiuo metu išskirtinę svarbą turintys klausimai.

Susidaro vaizdas, kad lietuviai apskritai nemąsto apie Lietuvą kaip apie ES dalį, jie taip pat nemąsto apie ES „nuleistas” „vertybes”, pagal kurias auklėjami jų vaikai. Vietoj to esminis dėmesys sutelktas į istorinius įvykius, Rusiją, valstybę kaip tokią.  Deja, vien jau tai, kad šių duomenų ieškoma Vikipedijoje, patvirtina, jog daugumos žinios yra itin paviršutiniškos, galbūt pakankamos demonstruoti tariamą erudiciją  bei patriotizmą viešose diskusijose, tačiau aiškiai ne pakankamos pasiekti kokių nors išvadų, suvokti tuos procesus bei jų svarbą.

Tai taip pat puikiai paneigia mitą apie „istorinę atmintį”, kuria ypač linkę didžiuotis po 1990 – ųjų gimę jaunuoliai, kurių „istorinę atmintį” išties formuoja ne deklaruojami tėvų ir senelių pasakojimai, o… Vikipedija.

Interneto karta. Internete įdiegta „istorine atmintimi”.