Kai tik kas nors užsimena, kad TSRS paskutiniais dešimtmečiais nebadavo, niekas nebevežė žmonių į Sibirą ir dauguma turėjo namuose šaldytuvą, televizorių ir netgi lygintuvą, oponentai išganingai klausia:
Tai kodėl žlugo TSRS (SSRS)?
Ir čia dauguma, ypač mažiau išsilavinusių ir ne itin mokančių manevruoti žodžiais žmonių sutrinka.
Taip, jie žino, kad TSRS ekonomine prasme gyventi buvo pakenčiama, bet tiesiog nežino, kaip atsakyti į tą klausimą, kodėl žlugo TSRS.
Ir nieko čia keisto, nes to atsakymo niekas iki šiol nepateikė, o aš taip pat pasidalinsiu ne galutine išvada, bet savo interpretacija, paremta visumos duomenų analize:
TSRS (greičiausiai) žlugo dėl to, kad pralaimėjo Šaltąjį karą su JAV.
Taip, taip, labai ne herojiška išvada, stipriai nublankinanti Sąjūdį ir mitologizuotą lietuvių patriotizmą (bent jau tiems, kurie patriotizmą vertina kaip Šventosios dvasios apsireiškimą, paskatinusį siekti Nepriklausomybės).
O realybėje gyveno žmonės, kurie turėjo valgyti, turėjo darbus, gimdė vaikus, šventė šventes, bet… norėjo gyventi geriau. Kaip žmogiška, ar ne?
Matant dabartinį lietuvių abejingumą politiniams įvykiams, stipriai suabejočiau, kad pagrindinis motyvas buvo politinės bei žodžio laisvės nebuvimas (nes iš esmės to ir dabar nėra – niekas nesiskundžia).
Greičiausiai motyvas buvo ekonominis: Amerika daug kam atrodė kaip pertekliaus valstybė, kuri asocijavosi su gražiais automobiliais, džinsais, kramtomają guma, dailiomis moterims TV ekranuose ir taip – iš esmės galimybe daug ir neribotai vartoti.
O kas nenori daug ir neribotai vartoti? Žmonės to nori šiandien. Greičiausiai to paties norėjo ir prieš trisdešimt metų.
TSRS šiuo klausimu nebuvo patogi – dauguma prekių pagal „talonus„, pasirinkimas – menkas. Aišku, įmanoma „kombinuotis” ir pan., tačiau žmonės nenorėjo „kombinuotis”. Jie norėjo uždirbti orią algą, nueiti į ryškų prekybos centrą ir prisipirkti daug daiktų. Rinktis ne iš dviejų, o iš dešimties šaldytuvų modelių, magnetofonų ir t.t. ir pan.
Žmonės norėjo to paties kaip ir šiandien – pirkti.
Paradoksas tik tas, kad iširus TSRS daugumos galimybės pirkti… nepadidėjo. Taip, taip, daugybė namų ūkių turi tas senas sovietines sekcijas (su „adidasinėm” juostomis krašteliuose), senus faniera padengtus stalus virtuvėse, taburetes ir netgi… Šaldytuvus! Burzgiančius, vos veikiančius, bet… Nepakeičiamus. Tiesiog todėl, kad nėra už ką keisti.
Lietuva netapo Amerika, o ir Amerikoje didelė dalis žmonių gyvena labai skurdžiai.
Dėl to tiems, kurių gyvenimas išties pagerėjo ir kurie nenori, kad gyvenimas pagerėtų ir likusiai visuomenės daliai, nes tik taip supranta kapitalizmą – kaip silpnesniųjų engimą, reikėjo naujos pasakos.
Ir štai gimė pasaka apie tai kaip neva sovietmečiu šaudė prie sienos (tuos vargšus, kurie ryždavosi bėgti), kaip žmonės neturėjo valgyti, neturėjo šaldytuvų, neturėjo visiškai nieko ir dėl to jie… Nutarė tapti nepriklausomais!
Neneigiant fakto, kad TSRS nebuvo ekonomiškai klestinti valstybė ir kad ūkis nebuvo valdomas racionaliai, begėdiška sakyti, kad tai kažkuo iš esmės skyrėsi nuo šiandienos.
Atmetus natūralią technikos pažangą (kuri būtų palietusi ir TSRS – kaip gerokai po jos griuvimo palietė visą pasaulį) ir žmones, kurie iš tikrųjų nebūtinai sąžinigais būdais prasigyveno, nemažos dalies žmonių gerbūvis liko toks pats arba netgi… sumenko.
Dauguma ir šiandien renkasi tik iš vienos prekės – tos, kuri pigiausia.
„neturėjo ko valgyti”
Didžiuosiusoe miestuose,Baltijos resublikose parduotuvėse maisto pakakdavo nors ir ne itin įvairaus.Rusijos,pietų respublikų provincijose gal ir ne taip gerai buvo.
Iš esmės sudėtingi reiškiniai,kaip monstriškų imperijų žlugimas vargu bau gali būti aprašomi keliomis pastraipomis.
Tikėtina,kad 1939 metų tipo susitarimai(įtakų dalijimasis su žemėlapiu ant stalo) nebuvo unikalūs istorijoje.
Tai ir neaprašomi jie keliomis pastraipomis 🙂 Čia tik opozicija tam populiariam, bet neįtikinančiam naratyvui, kad SSRS subyrėjo dėl baisaus skurdo… 🙂
Niekad nebuvau didele patriote, pragyvenau tsrs 15 metu ir galiu nuosirdziai pasakyti – kol man sajudis etc nepasake kad yra blogai – man asmeniskai nebuvo blogai. Valgyti uzteko ( aciu tevams inzinieriams ir seneliams kaime – ir tetai pardavejai uz deficita), valdzia svariai plove smegenis, as asmeniskai buciau ir toliau sekmingai gyvenus ‘prie ruso’ ir nesijautus skriaudziama.
O dabar, jei TS-LKD nepasakytų, kaip gerai Jūs gyvenate… turbūt irgi nesuprastumėte? 🙂
Gimiau 1964 ir visiškai pritariu !
TSRS žlugo todėl, kad gerai išstudijavę šiuolaikinį kapitalizmą rusai nusprendė eiti va bank. Palaikyti socializmo griūties norinčius amerikonus ir su jų pagalba išgrūsti ekonominės naudos neduodančius pakraščius iš valstybės tikintis susigrąžinti teritorijas per gyventojų migraciją. Socializmo griūtis prasidėjo nuo abiejų Vokietijų susivienijimo, o tai įvyko žymiai anksčiau, nei LTSR dainuojanti revoliucija.
Su ta nuotrauka straipsnyje tai geras išdūrimas – kai iš pradžių pamačiau neperskaitęs nuotraukos aprašymo, tikrai pagalvojau kad tai tarybinių laikų nuotrauka iš kurios nors TSRS valstybės gyventojo buities. Stiklinis pieno butelis, neemaliuoti puodai, lentynos uždengtos su plastikine staltiese, baltos plytelės prie dujinės viryklės virtuvėje – viskas kažkur jau taip matyta ir pažįstama.
O dėl TSRS žlugimo – daug jau valstybių žlugo, kurios buvo suformuotos dirbtinai ar per prievartą ir tų valstybių žmonės dar prisimena praeitį, tai yra dar nepraėjęs kritinis laikas nuo tų dirbtinių valstybių atsiradimo. Šia galim prisimint Jugoslaviją, Airijos Respublikonų Armiją, Baskų ETA bei TSRS. Kad dirbtinė valstybė žlugtų, matyt turi būti tam tikras procentas žmonių, nepatenkintų nauja sukurta valstybe. Kai toji dalis natūraliai numiršta, pasipriešinimo nebelieka. Lietuva pirma atsiskyrė nuo TSRS, nes žmonių atminty dar buvo likę įvykiai apie trėmimus, partizaninį karą. Manau kad dar po 50 mętų jau nebebūtų likę tos kritinės masės žmonių kurie norėjo išeit iš TSRS sudėties.
Jūs teisus, jei laikyti, kad pasipriešinimą lėmė nepasitenkinimas okupacine valdžia. Kaip galima suprasti iš įrašo, aš pati kiek kitokios nuomonės.
Nei airių respublikonų armija, t.y. IRA, nei ETA nebuvo valstybės. Neverskite visko į krūvą. IRA ir ETA yra visuotinai pripažintos teroristinės organizacijos. Neabejoju kad ir lietuviški miškiniai jei būtų išsilaikę ilgiau būtų buvę pripažinti lygiai tokiomis pat teroristinėmis organizacijomis, tuo labiau kad tokie ir buvo. Faktas, lietuviški miškiniai (jie galėjo save vadinti bet kaip, kad ir „laisvės kovotojais”, bet žmonėse taip ir liko atminty kaip miškiniai), nužudė daugiau taikių civilių nei kombatantų. Čia dabartinės Lietuvos bėda kad garbinami visiškai nepelnyti žmonės. Pas Lidžitą jau buvo diskusija šiuo klausimu.
Trėmimų atmintis buvo stipresnė: puikiai prisimenu, kaip parsiveždavo karstus iš Sibiro, bet vėlgi ištremtųjų buvo mažuma lyginant su visais Lietuvos gyventojais. Iliuzijos apie „gerą gyvenimą” buvo itin svarbus motyvas. Girdi tarpukariu Lietuvoje gyveno itin gerai (realiai taip nebuvo), tad jei Lietuva atsiskirs nuo TSRS vėl gyvensime kaip… rojuje!
Cit.: „TSRS (greičiausiai) žlugo dėl to, kad pralaimėjo Šaltąjį karą su JAV.”
Žinote, čia, mano nuomone, būtų galima kelti klausimą, kodėl SSRS pralaimėjo Šaltąjį karą. Vienas iš galimų atsakymų yra tas, kad SSRS ekonomika buvo prastai valdoma, ir buvo didelis technologinis atsilikimas nuo NATO valstybių. Čia vėl galima būtų kelti klausimą, kodėl SSRS ekonomika buvo prastai valdoma. Ir vėl atsakymas būtų, kad kalta netikusi ideologinė sistema, kuria vadovavosi SSRS viršūnės. Vėlgi kyla klausimas, o kodėl SSRS ideologinė sistema buvo netikusi. Ir jau nuo čia prasideda visa kita, t.y., ir Dievas, ir Sąjūdis, ir (ginkluota bei neginkluota) rezistencija, ir istorinė atmintis, ir t.t. ir pan.
Pradedate lyg ir teisingai, bet baigdamas painiojate daug dalykų, tame tarpe, prielaidas su faktais. Baisus technologinis atsilikimas? Ar tikrai? Ką turėjo Jūsų vadinamos „NATO valstybės”, ko neturėjo SSRS? Problemų buvo, bet šiaip buitinis aprūpinimas labai stipriai nesiskyrė nei nuo JAV, nei nuo Vakarų Europos. O mitų, kad labai skiriasi, buvo daug ir tas, aišku, skatino nepasitenkinimą. Reikėtų prisiminti, kad Šaltojo karo esminis ginklas buvo propaganda. Vakarietiškas gyvenimas buvo nušviečiamas šviesiausiomis spalvomis.
Netgi stodami į ES dar naiviai manėme, kad ten pieno upės teka… 🙂 O ideologinė sistema buvo ta pati kaip dabar, tik formalus resursų valdytojas skyrėsi. SSRS buvo vyriausybė, o dabar – oligarchai. Bet iš esmės tai yra tas pats.
Kompiuterius modernesnius maždaug 20-30 metų…
Iš kur tokia išvada? Kas 1989 m. turėjo 2009 – 2019 m. lygio PC? Kokios valstybės?
Cit.: „Problemų buvo, bet šiaip buitinis aprūpinimas labai stipriai nesiskyrė nei nuo JAV, nei nuo Vakarų Europos.”
Tai kad kalba ne apie buitinį aprūpinimą eina, o apie pastangas apsirūpinti, darbą ir visą kitą.
1) Pastangos apsirūpinti.Kad SSRS egzistavo šešėlinė ekonomika, tai čia mes visi žinom. Apie spec. parduotuves, skirtas (vien tik) Komunistų partijos elitui, ir paprastas parduotuves, skirtas visiems kitiems, kažkaip pamiršote paminėti. Aš tais laikais dar buvau mokinys, tai puikiai prisimenu, kiek mes lakstydavome po parduotuves, ieškodami mano dydžio mokyklinės uniformos, o saliamiui (čia tokia dešros rūšis) išvis reikėjo blatą turėti, kitaip jos negaudavai. Tai vadinasi pastangomis apsirūpinti. O Vakaruose tas pats išvis buvo be jokių pastangų, tiesiog nuėjai į parduotuvę ir nusipirkai.
2) Darbas. Čia jau man mama pasakojo. Vogimas iš darboviečių buvo masinis, tai vadinosi kombinavimu. Jokios įmonės normaliai negalėjo dirbti, net ir tos, kurios priklausė karinei pramonei. Tiekimo sutrikimai buvo tokie dažni, kad priverstinių pravaikštų būdavo daugiau nei Vakaruose. Pagal viską sprendžiant, SSRS su tokiu darbu turėjo subankrutuoti jau seniai, tačiau išgelbėdavo gamtos turtai ir naudingos iškasenos, pvz., auksas, nafta, dujos ir pan.
Cit.: „O ideologinė sistema buvo ta pati kaip dabar, tik formalus resursų valdytojas skyrėsi. SSRS buvo vyriausybė, o dabar – oligarchai. Bet iš esmės tai yra tas pats.”
ir šitas skirtumas (nors Jums atrodo ir formalus) iš tikrųjų yra labai svarbus. Nes oligarchai tai reiškia privačią nuosavybę, tai reiškia darbuotojų darbą, o ne vogimą, galiausiai tai reiškia tikrą konkurenciją (o ne soc.lenktynes, kaip būdavo sovietmečiu) tarp oligarchų dėl dominavimo rinkoje. O tikra konkurencija savo ruožtu reiškia ir atitinkamas kainas, ir technologijų pažangą ir pan.
Mano patirtis priešinga. Uniformų problemos man nebuvo. Netoliese esančioje parduotuvėje pavadinimu „Aidas” būdavo laisvai parduodamos uniformos. Vėliau būdavo prekiaujama miesto centre mokykloje. Niekur lakstyti nereikėjo. Tačiau sutinku, kad iš vaiko pozicijų galėjo susidaryti įspūdis, kad reikia kažkur važiuoti, ar kai visi prieš rugsėjo 1 sulekia į parduotuvę tai chaosas.
Saliamį ir pieniškas dešreles nusipirkdavome be jokio blato. Ir ne manau kad esu kažkoks išskirtinis. Bet būdavo eilės, kas savo ruožti liudija, kad kai visi turi darbą, ir kai visi po darbo sueina į parduouves, tai be jokios abejones kai kam prieš nosį tai ką norėjo nusipirkti pritrūkdavo.
Vogimo būta, bet tai tikrai buvo ne masinis reiškinys – mano tėvai nevogė. Gi vogdavo mėsą, tas kas dirbdavo mėsos kombinatuose, vogdavo siūlus kas dirbo tekstilės įmonėse (pogrindžio fabrikėliai jau veikė), bet ir tai neabejoju būta ir ten sąžiningų žmonių. Bet kur padėsi pavogtą tarkime lėktuvo juodąją dėžę (Lietuvoje buvo gaminamos), tuo labiau kad va už tokių prekių vogimą, kas galėtų būtų susijęs su paslaptimis buvo baudžiama. Žiūrėkite valdžia buvo nekvaila ir reidus po turgus laiks nuo laiko atlikdavo ir baudavo „už socialistinio turto grobstymą” – tokia formuluotė.
Dar būdavo dolerinės parduotuvės, bei parduotuvės jūrininkams už tokį sutartinį vienetą bonus. Bet ką tai keičia? Taip, dabar jei turi pinigų gali nusipirkti net Dom Perignon, tačiau tuo pačiu metu nemaža dalis žmonių perka nukainuotus arba pačius pigiausius maisto produktus.
Cit.: „Gi vogdavo mėsą, tas kas dirbdavo mėsos kombinatuose, vogdavo siūlus kas dirbo tekstilės įmonėse (pogrindžio fabrikėliai jau veikė), bet ir tai neabejoju būta ir ten sąžiningų žmonių.”
Dar statybines medžiagas pamiršote paminėti. O kad ten būta sąžiningų žmonių, niekas dėl šito nesiginčija. Kiek pamenu, tie žmonės buvo vadinami „nemokančiais gyventi” ir todėl atitinkamai ujami artimųjų (sutuoktinių, giminaičių).
Cit.: „Bet kur padėsi pavogtą tarkime lėktuvo juodąją dėžę (Lietuvoje buvo gaminamos),..”
Pačios juodosios dėžės vogti nebuvo būtina, bet atskiras detales, iš kurių montuodavo tas juodąsias dėžes, vogdavo sėkmingai, nes jas buvo galima parduoti elektrotechnikos mėgėjams, kurie darydavosi kažką sau ar draugams.
Cit.: „Dar būdavo dolerinės parduotuvės, bei parduotuvės jūrininkams už tokį sutartinį vienetą bonus. Bet ką tai keičia?”
Viską keičia. Iš pagrindų. Todėl, kad dolerinėse parduotuvėse už rublius nieko negalėjo nusipirkti, o parduotuvėse jūrininkams panašu, kad galėjo pirkti tik jūrininkai.
Cit.: „tačiau tuo pačiu metu nemaža dalis žmonių perka nukainuotus arba pačius pigiausius maisto produktus.”
Taip, Mariau, čia sutinku su Jumis. Skurdas Lietuvoje nemažas. 🙁 Bet tai nereiškia, kad žmogus negali imtis iniciatyvos ir pradėti nuosavą verslą. SSRS laikais tokio dalyko nebuvo galima daryti iš viso. Beje, tai ir buvo vienas iš ideologinių trūkumų, dėl kurių buksavo SSRS ekonomika.
Marius, labai teisingai. Kas pasikeitė FAKTIŠKAI? Niekas. Tada reikėjo PAŽINČIŲ, kad nusipirkti, dabar reikia PINIGŲ… O kad turėti pinigų, reikia pažinčių 🙂 Ir žiūri, kad… tas pats ant to paties gaunasi 🙂
Klystate 🙂 Buitinis aprūpinimas yra ŽMOGAUS GYVENIMO SĄLYGOS. Tipškas TSRS pilietis namie turėjo daugmaž tai, ką ir vakarietis, o ir alkanas irgi nebuvo. Skyrėsi gal šaldytuvas, maisto produktai ar pan., bet šiaip – radikalių pragyvenimo lygių skirtumų nebuvo.
Dėl oligarchų – būtumėte teisus, jei būtų toks dalykas kaip „laisva rinka” ir ji veiktų. To nebuvo TSRS, nėra ir dabar. Plačiai nuskambėjusi MG Baltic didžiąją dalį pajamų gaudavo iš… biudžeto. Taip, taip. Ir jie ne išimtis, o taisyklė. Dauguma oligarchų šiais laikais siurbia biudžetą – per viešuosius pirkimus ir pan. O kaip juos laimi ir kas juos laimi, manau, visi žinome 😉 Dabar mistinė „kokybė”. Baisios sovietinės kokybės sekcijos stovi iki šiol, o „vakarietiškos” kokybės IKEA sulūžta per… 4 – 5 m. Brokas… Mano metų laiko šaldytuvą taisė jau du kartus garantinis. Kelių tiesimas, statybos… IŠTISINIS BROKAS. Įmonės „faniksai” pridaro broko, bankrutuoja, nuneša skolas ir vėl iš naujo. Net pavadinimai pvz: „Nuova „, „Nuova 1”, „Nuova 2” ir pan. Verslininkai tai vadina… skolų nusirašymu 🙂 Tokia va turizmo agentūra neseniai irgi nusirašė skolas – aš likau be 900 Eur, o agentūros vadovas jau vadovauja kitai agentūrai ir vėl „kombinuoja”, kaip nusirašys skolas 🙂 Kas žino – gal dabar Jūsų eilė 😉 Meilė kapitalizmui kaip taisyklė remiasi neracionalia prielaida, kad verslas veikia ir konkuruoja sąžiningai… NE. Realybėje tai yra lygiai ta pati tvarka, kokia ir buvo, – mažuma tarpsta, dauguma vargsta. Tik tada ta dauguma vadinosi valdžia, o dabar ji vadinasi… STAMBIUOJU KAPITALU 🙂 Čia net neliečiant tos temos, kad bent Lietuvoje tas „stambusis kapitalas” realiai… pusvelčiui privatizavo visų turtą.
Dėl dabartinės Lietuvos padėties iš dalies Jūs teisi. Bet netgi nepaisant visų sunkumų ir korupcijos, dabartinė Lietuvos padėtis yra nepalyginamai geresnė nei buvo pačiais geriausiais LSSR laikais.
O dėl kokybės, tai aš turiu nepriklausomos Lietuvos gamybos sekciją, ir ji iki šiol stovi be jokių lūžių. Brokuotų dalykų irgi yra, pvz., laikrodis, bet tai kinų gamybos brokas, o ne Lietuvos ar Vakarų įmonių.
Cit.: „Tokia va turizmo agentūra neseniai irgi nusirašė skolas – aš likau be 900 Eur, o agentūros vadovas jau vadovauja kitai agentūrai ir vėl „kombinuoja“, kaip nusirašys skolas ? Kas žino – gal dabar Jūsų eilė .”
Užjaučiu Jus dėl patekimo į sukčių rankas, bet manyti, kad sovietmečiu Lietuvoje nebuvo sukčių yra daugiau nei naivu.
Cit.: „Meilė kapitalizmui kaip taisyklė remiasi neracionalia prielaida, kad verslas veikia ir konkuruoja sąžiningai… NE. Realybėje tai yra lygiai ta pati tvarka, kokia ir buvo, – mažuma tarpsta, dauguma vargsta. ”
Taip, taip… Tik ta mažuma irgi vargsta, nes išlaikyti turimą rinkos dalį yra sunku ir be sunkaus darbo neįmanoma. Ir aš nesu liberalios rinkos šalininkas, aš esu socialinės rinkos ekonomikos šalininkas. Bet aš teigiu, kad liberali rinka yra geriau nei komunistinė planinė ekonomika, kuri buvo SSRS laikais.
P.S. Cit.: „Įmonės „faniksai“ pridaro broko, bankrutuoja, nuneša skolas ir vėl iš naujo.”
Atsiprašau, kas tie „faniksai”? Gal kartais turėjot minty „feniksus”?
Dėl „feniksų” – žinoma, rašybos klaida. Komunizmo Lietuvoje niekados nebuvo ir tai net nebuvo vadinama komunizmu. Buvo SOCIALIZMAS. Komunizmas laikytas siekiamybe. Taigi, darote esminę klaidą TSRS rinką įvardydamas KOMUNISTINE 😉 Dėl padėties gerumo – kaip kam. Jums geresnė, o kai kam ir daug blogesnė. Žinoma, yra daugiau ir geresnių daiktų, bet ne visi juos gali įpirkti. Plius, ar daiktai gyvenimo variklis? Ne. Politine, bendruomenine prasme išgyvename PRAGARĄ, nesiskiriantį nuo TSRS. Dėl „rinkos dalies” išlaikymo, tai patikėkite – tai neįtikėtinai lengvai, kai valdai stambų kapitalą 😉 Nuėjai, nunešei, padavei, pagrasinai – tavo. Užimti rinkos dalį yra KUR KAS SUNKIAU 😉 Dėl ko ir matome vis tuos pat veidus turtingiausiųjų sąrašuose 🙂
Cit.: ” Politine, bendruomenine prasme išgyvename PRAGARĄ, nesiskiriantį nuo TSRS. ”
Dėl šito sutinku su Jumis. Dabar Lietuvoje vyrauja tas pats materializmas, koks buvo ir SSRS laikais. Vienintelis skirtumas nuo SSRS laikų yra tas, kad nebūtinai turi likti materialistinė pasaulėžiūra, t.y., gali laisvai eiti ir į Bažnyčią, ir į kitas religines bendruomenes.
Cit.: „Dėl „rinkos dalies“ išlaikymo, tai patikėkite – tai neįtikėtinai lengvai, kai valdai stambų kapitalą ? Nuėjai, nunešei, padavei, pagrasinai – tavo. ”
Ne iki galo mano. 🙂 Oligarchai nuolat turi budėti, kad kitas oligarchas neužimtų, nepaveržtų jo rinkos dalies.
Cit.: „Užimti rinkos dalį yra KUR KAS SUNKIAU ? Dėl ko ir matome vis tuos pat veidus turtingiausiųjų sąrašuose ?”
Dėl šito sutinku, bet manau, kad Lietuvoje vyrauja taikus rinkos segmentų pasidalijimas. Todėl tikros konkurencijos tarp „oligarchų” Lietuvoje ir nėra – Lietuvos oligarchai yra pseudooligarchai.
Na, Jūs ir vėl kai ką vertinate per daug optimistiškai 🙂 Tarkim, oligarchų kova dėl įtakos Jums atrodo vertybė, nors… TSRS dėl įtakos kaudavosi paskirti politikai pvz. Kuo tai blogiau? Toliau – „pseudooligarchų” nėra, nes oligarchas – asmuo, valdantis itin stambų turtą. Kova su kitais arbe nekovojimas statuso nekeičia. Aš pati manau, kad oligarchai apskritai gana vieningi, kai prastuomenė „skalbiasi ir skalbiasi”. Pažiūrėkit į žydus pvz. Ar tikrai atsitiktinumas, kad lojaliausia ir įtakingiausia tauta pasaulyje yra… ta pati? Materializmas, kova „visi prieš visus” ir pan. būdinga ne tik Lietuvai. Tai – visos vakarų visuomenės „vertybė”. Mes tik sekame madas 😉
Šiaip sutinku su Jumis dėl to, kad oligarchai yra itin stambaus kapitalo savininkai. Visgi tikrojoje oligopolinėje rinkoje vyksta tikra konkurencija tarp oligarchų, o Lietuvoje tos konkurencijos nematyti, todėl, mano manymu, Lietuvoje iš tikrųjų veikia kažkoks (labai tikėtina, kad nerašytas) monopolinis susitarimas ne tik tarp pačių oligarchų, bet taip pat ir tarp politinės valdžios ir oligarchų. Ir tas nerašytas susitarimas daug ką leidžia paprasčiausiai imituoti, pvz., imituojama konkurencija tarp „sisteminių” partijų Seimo ir Prezidento rinkimuose, dėl to nematome naujų veidų Seime anei naujų idėjų, imituojama kainų konkurencija, dėl to išlaikomos aukštos kainos prekybos centruose, viešųjų pirkimų konkursai laimimi vis tų pačių veikėjų ir t.t., ir pan.
Beje, jei jau prakalbome apie Lietuvą ir oligarchus, tai puikus Lino V.Medelio straipsnis, iki šiol nepraradęs savo aktualumo:
http://www.propatria.lt/2018/06/linas-v-medelis-beveik-rimtai-titanu.html
Visame pasaulyje oligarchai yra tie patys (dinastijos). Ir net ne 30 m. kaip Lietuvoje, o 600 ir daugiau metų :)))))) Iš esmės, turtingieji yra tos pačios giminės dar nuo viduramžių. Ir jei „įšoka” į šitą traukinį vienas kitas šviežias veidas (kas nutinka labai retai), tai dažniausiai vėlgi su tų pačių jau esamų oligarchų pagalba ir pritarimu 🙂 Tai pakartosiu – kova „visi prieš visus” nėra tinkama strategija klestėjimui ir oligarchai ją matyt praktikuoja kur kas mažiau nei eiliniai būrai.
Pagrindinė TSRS žlugimo priežastis buvo ta, kad daugeliui tai buvo visiškai svetima valstybė. Svetima etniškai (ypač tai buvo aktualu Pabaltijo respublikoms, taip pat Lietuvai) ir ideologiškai (o tą svetimumą jautė net daugelis rusų).
Ekonominė padėtis buvo sunki, bet ji, kaip žlugimo faktorius, buvo antraeilis. Talonai buvo tik po karo, Stalino laikais ir pačioje pabaigoje, kai jau buvo Sąjūdis (galiausiai vietoj talonų konkretiems produktams buvo įvesti „bendrieji talonai”, kuriuos pridėjus prie rublių, galima buvo pirkti deficitinę rekę, ir iš to išsivystė pirmasis Lietuvos Respublikos piniginis vienetas – talonas, buvęs betarpiškai prieš lito įvedimą). O šiaip sovietmečiu daugelio prekių nebuvo iš viso, arba būdavo retai (tokiais atvejais, prekei pasirodžius, nusidriekdavo eilės iki gatvės, ir tada jau griebdavo jas visi – ir kam reikia, ir kam nereikia; tuo, beje, paaiškinami ir įspūdingi kai kurių neideologinių knygų tiražai). Maisto produktų tarpe deficitu galėjo būti bet kas, išskyrus nebent duoną (mėsos produktai – pastoviai, bent tam tikrais laikotarpiais). Tačiau kokių nors produktų, be duonos, vis dėlto būdavo, tik ne visko vienu metu. Nauji automobiliai būdavo parduodami tik pagal paskyras, kurių laukti reikėdavo metų metais. Kitas būdas įsigyti automobilį buvo pirkti panaudotą, kas lėmė paradoksalią situaciją, kai panaudotas automobilis būdavo gerokai brangesnis už naują (perkamą pagal paskyrą). Daug metų reikėdavo laukti ir eilėje telefono įvedimui. Buvo įprasta paskambinti eiti pas kaimyną, kuris telefoną turėjo.
Bloga ekonominė padėtis kėlė ne pasipiktinusių masių aktyvumą, o daugiau pasireiškė tuo, kad davė postūmį Gorbačiovui imtis reformų, kurių tikslas buvo suteikti daugiau laisvės ekonominėje srityje, o su tuo susijęs ir ideologinių varžtų apskritai atpalaidavimas. Ekonominis Sovietų Sąjungos krachas kažkiek susijęs ir su pralaimėjimu šaltajame kare: ji ekonomiškai nebepajėgė dalyvauti ginklavimosi varžybose. Be abejo, ekonomikos silpnumas buvo ir vienas iš motyvų versti sivietų valdžią, bet jis buvo antraeilis ideologinių motyvų atžvilgiu. Tiesiog jis jiems neprieštaravo, o tik padėjo, vadinasi, irgi tiko.
Žodžio laisvė sovietmečiu apsiribojo galimybe sukritikuoti kokią nors komunalinio ūkio ar pan. tarnybą, blogai atliekančia kokią nors ūkinę funkciją. Politiniais-ideologiniais klausimais viešai reikšti kokią nors nuomonę, nors nežymia smulkmena besiskiriančią nuo oficialios, buvo absoliutus tabu. Žmonės, kurie šito nepaisė, dabar vadinami disidentais, juos galima suskaičiuoti ant pirštų ir šiandien daugelį jų žinome vardais (Antanas Terleckas, Nijolė Sadūnaitė, Alfonsas Svarinskas ir keli kiti). Protarpiais jie už tai sėdėdavo kalėjimuose (Baudžiamąjame kodekse buvo straipsnis už „žinomai melagingų žinių” apie tarybų valdžią skleidimą). Tad lyginti su šiuolaikine situacija, tiesą sakant, nėra ko.
Situacija su žodžio laisve pradėjo keistis apie 1987 m., bet tai dar anaiptol ne visi pastebėjo, o tik tie, kas sekė sąjunginę saudą (ten laisvės apraiškos apsireiškė anksčiau) ir, kas atkreipė dėmesį į tai, kad nuožmiai smerkiami 1987 m. rugpjūčio 23 d. Molotovo-Ribentropo paktą viešai paminėję disidentai vis dėlto nebuvo pasodinti. Aiškesnis lūžis įvyko tik 1988 m. vasarą, kai pradidėjo Sąjūdis ir staiga (kelių mėnesių bėgyje) tapo įmanoma pareikšti faktiškai bet kokią nuomonę.
Ačiū, Tomai, už aiškiai sudėliotas mintis ir taškus ant „i”. Puikus Jūsų komentaras.
Kas iš tos žodžio laisvės benamiui dabartyje? Faktas: Tarybų Lietuvoje (o kaip buvo Tarybų Rusijoje manęs nedomina) benamių nebuvo. Dabar daug kas meluoja girdi buvo ir kaip argumentą pateikia pavyzdį žodį „bomžas”, tai akronimas iš rusų kalbos bomž iš B.O.M.Ž, bet realybė ta kad šis žodis įėjo į lietuvių kalbą tik 90-ųjų vidury, va tą atsimenu. Antra, dabartyje net nėra žodžio laisvės, prisiminkite blogerio pasirašinėjusio pseudonimu Kantas istoriją arba Giedriaus Šarkano atvejus. Trečia, net tarus kad dabartinėje Lietuvoje yra žodžio laisvė ką tai keičia? Kiek straipsnių, tv laidų, net knygų prirašyta apie negeroves Lietuvoje ir ką? Ką pakeitė? Ogi nieko.
Labai plati tema, tamsta Lidžita. Reiktų atskirti apie ką diskutuojame ir nagrinėjame: ar apie politines TSRS žlugimo priežastis, ar apie žmonių iliuzijas? Tai visgi skirtingi dalykai. Kiek skaitau apie paskutinius TSRS metų įvykius: straipsnius, tv laidas, knygas, pvz. Gorbačiovo „Vienui vienas”(knyga išversta į lietuvių kalbą); dar esu pradėjęs skaityti rimto rusų istoriko Češko „Raspad SSSR” (yra laisvai internete), tai visur be abejonės TSRS išsiskirstymą – realiai gi išsisikirstė, bet ne žlugo t.y. ne chaotiškai žlugo, o skirstėsi priimdami nutarimus, kartais net nesuvokdami kur tai veda – be jokios abejonės lėmė įvykiai Maskvoje, Gorbačiovo ir Jelcino varžymasis, pačio Gorbačiovo nenoras imtis karinių veiksmų buvo esminiai faktoriai lėmę TSRS subyrėjimą. Čia tik iš Lietuvos veikėjų provincialumo sudaromas įspūdis, girdi Sąjūdis lėmė Lietuvos nepriklausomybės atsiradimą ar girdi išvis TSRS subyrėjimą. Sąjūdžio lyderiai galėjo iš pasiutimo net pridaryti į kelnes ir tai būtų nieko nepakeitę. Tuo labiau, kad panašu jog Sąjūdžio lyderiai, bent dalis tai be jokios abejonės, buvo patys KGB infiltruoti į patį Sąjūdį – netokiems griauti.
Dėl žmonių iliuzijų. Tai taip, buvo tokios. Lietuvoje atsirado va toks teiginys: po 10 metų, na po 15, po 20 metų tai neabejotinai gyvensime kaip Švedijoje! Puikiai atsimenu kaip tada apie 1989-90 buvo metamas toks koziris, girdi Švedijoje kaliniai net gauna 1000 rublių kas mėnesį… Net žinau iš kur tokios legendos atkeliavo, 1989 metais lietuvių delegacija lankėsi Švedijoje, ir taip patiko, kad va iš kur atsirado Švedija. Tačiau Lietuva ir lietuviai ne originalūs ir čia. To meto Ukrainoje sklandė iliuzijos girdi jei ne TSRS tai gyventume kaip Prancūzijoje (mačiau tokias idėjas reklamuojantį atsišaukimą). Rusijoje taip pat, jei nereiktų išlaikyti sąjunginių respublikų, tai ko gero gyventume kaip Amerikoje. Neabejoju, kad panašios legendos vyravo ir kitur, na gal kokioje vidurinėje Azijoje kur žmonių mentalitetas kitoks vyko kitokie procesai, pvz., sugrįžti prie islamiškų šaknų.
Ar to „gero gyvenimo kaip [įrašyti šalį]” sulaukėme? Kai kurie – taip, ten emigravę… Nemaža dalis, galbūt net dauguma, be jokios abejonės – ne. Nebijau prisipažinti bet TSRS laikais gyvenau gerai, tėtis – aukščiausios kategorijos elektrikas, mama – inžinierius technologas. Ir butą nusipirko už savo pinigus, be jokių ten kreditų. Abu net nepartiniai, bet nuo 1985 kiekvienais metais vasarą praleisdavome Nidoje, gamykla net dalį apmokėdavo atostogų. Ir viskas oficialiai, nes gamykla neturėjo poilsio namų. Šiais laikas atostogauti Nidoje nei aš, nei tėvai neturime galimybių – per brangu. O dabar pagalvokime Lietuvoje buvo 200 tūkstančių komunistų partijos narių, su šeimos nariais – milijonas. Jie tai tikrai nevargo. Mano dėdė (vėlgi joks partinis) dirbo kolūkyje ir kolūkis apmokėjo dalį namo statybos – parodykite nors vieną įmonę, tebūnie žemės ūkio bendrovę, Lietuvoje kuri apmokėtų namo statybą savo darbuotojui dabar. Kur tokia? Taip, atsilikimo būta, bet tai nebuvo katastrofinis atsilikimas, nuo 7 iki 15 metų, bet tokius skaičius aptinku skaitydamas. Jūs teisingai pastebite, tas technologinis progresas būtų pasiekęs ir Tarybų Sąjungą. Juk ir šiandienos Kinija yra… komunistinė valstybė. Tad nenuostabu, kad ir Lietuvoje yra žmonių visiškai pagrįstai sakančių tiesą kad tada, kad „prie ruso”(čia jau klaidinga frazė, TSRS nebuvo Rusija) buvo geriau. Ir tuo senu šaldytuvu kuriam tada turėjo pinigų, o dabar neturi, nes vis dar nepasikeičia, kaip ir senu virtuvės baldų komplektu (tokio vargingo kaip pas Polą Makkartnį nesu matęs nei pas vieną giminaitį) vis dar tebesinaudoja…
P.S. Tėvų „Snaigė -117” (berods) ilgokai tvarkingai veikė iki 2007 metų, dabartinis Electrolux linkęs manyti kad 20 metų neištemps.
P.PS. Tai be jokios abejonės nepaneigia ir vidinių TSRS problemų, per didelių išlaidų kariuomenei ir pan. Tačiau kaip pastebi Češko, TSRS turėjo pinigų ir resursų net beprotiškams vadų įgeidžiams: užsodinti kukurūzais ar pakreipti Sibiro upes į pietus. Ir tai neliečia Stalino represijų laikus, kuomet žmones per prievartą versdavo dirbti. Ekonomika buvo svarbi, bet ne esminis faktorius, turbūt, iliuzijos apie „gerą gyvenimą” apie nesibaigiantį vartojimą (neaišku kuom pagrįstą) buvo svarbiau. Šiuo atveju su jumis linkęs sutikti. Cha, pagavau save kad suvedžiau į vieną politines priežastis ir žmonių iliuzijas! Taip, jūs užčiuopiate tą teisingą giją, Lidžita! Nagrinėkite toliau.
P.P.P.S. Atsirašau, daug prirašiau 🙂
Ir vėl mano gramatinė klaida. Turėjo būti ne „atsirašau”, o atsiprašau 🙂
Ačiū, kad parašėte 🙂 Buvo labai įdomu, mieliau paskaityčiau ir dažniau 🙂 Pats pastebėjote, kad… aha, tai susiveda į vieną 😉 Aš neneigiu TSRS agresijos, neneigiu, kad buvo problemų, NETGI NESAKAU, kad „prie ruso buvo geriau” 😉 Aš tik konstatuoju faktą, kad užaugo karta, kuri TSRS nematė ir… Jai plaunamos smegenys, kaip ten buvo baisu. Ir baisu neva net ne iš politinės pusės (šitą matyt baisu liesti – per daug panašumų), bet būtent iš BUITINIO APRŪPINIMO. Oi, žmonės neturėjo valgyti, neturėjo šaldytuvų, neturėjo nieko… Vai vai. O tada realiai keli faktus, kaip paskutiniais (būtent – paskutiniais!) dešimtmečiais gyveno TSRS pilietis ir koks pvz. amerikietis ar anglas… Kažkokios labai esminės takoskyros nebuvo. Tos iliuzijos, kad žmonės gyvena LABAI VARGINGAI, kilo iš… propagandos, kad neva kitur gyvena labai gerai 🙂 Kitur gali visko nusipirkti 🙂 Pamirštant faktą, kad tam, jog nusipirkti… reikia pinigų. O Vakaruose jie ateina kur kas sunkesniu keliu nei TSRS 🙂 Aš manau, kad dauguma tiesiog nesuprato, kaip bus SUNKU UŽDIRBTI, kad kažką nusipirkti. Nes manė, kad pinigus gaus panašiai kaip TSRS, bet… Prekių bus pilnos lentynos 🙂 Ir, o paradokse 🙂 Lentynos tai pilnos, bet… Kišenės – tuščios 🙂
Visi valgyti turėjo, niekas nebadavo, visi turėjo darbą. 😀 😀 😀 Auksiniai vatos argumentai.
Ir autorė net gi parodo Lenono foto Londone prie studentiškos buities ir pateikia tai kaip vakarietiška prastą gyvenimą, kai realiai taip gyveno VISI sovietų sąjungoje (dažnai ir po 5 tokioje virtuvejė). :))) Atkreipkite dėmesį – Britanijoje studentas gyveno taip, kaip visi SSRS (kur gerbūvis buvo net gi geresnis nei dabar) 😀
O dabar rimtai apie autorės vėmimus apie tai, kaip niekas nieko nešaudė prie sienos kas bėgo iš sovietų sąjungos. Čia norėčiau jums už tokius žodžius gerai skelti per kramę. Ir tiesiogine prasme. Pasakysiu atvirai – šitokio vėmalo nesitikėjau iš jūsų. Maniau jūs esate tik šiaip… tokia „pasiilgusi lagerio”. Bet pasirodo jūs esate ant tiek vata (senai tai buvo įtariama, bet jau šį kartą atsiskleidėte visu gražumu), kad sugebate aiškinti, jog TSRS laikais nebuvo geležinės uždangos ir blet visi galėjo važiuoti kur tik nori! Tik man įdomu kodėl jūs nepasidalinote vienu labai nedideliu niuansu, kad žmonės galėjo išvažiuoti „pabūti” tuo atveju, jei šalyje lieka tavo žmona/vyras, vaikai, artimieji?
Ir paskutinis jūsų sakinys, tai grynai vergo mentaliteto spindesys. Iš to jūsų sakinio spindi visu savo švytėjimo, vergo protelis: Dauguma ir šiandien renkasi tik iš vienos prekės – tos, kuri pigiausia. Ir paryškinate žodį „pigiausia”. Pamirštate tik vieną, kad jūsų sakinyje yra turbūt 1000 kartų svarbesnis žodis – RENKASI. Tai yra priežastis dėl TSRS subyrėjo. Bet ne vatinei smegeninei tai suprasti. 🙂
Ir dar labai siūlau susirasti kitą vietą isterijoms, nes „visi galėjo važiuoti kur nori” ir „šaudė prie sienos” NĖRA TAS PATS. Ne, važiuoti negalėjo, BET pasakykite pavardę bent vieno, kurį nušovė. Dėl „rinkimosi” – „rinkimasis” IŠ VIENO NĖRA IR NEGALI BŪTI RINKIMASIS. Ir reikia būti visiškai neprotingu, kad to nesuprasti. Visa kita yra Jūsų isterijos bei interpretacijos, į kurias gilintis man elementariai gaila laiko.
Tipškas TSRS pilietis namie turėjo daugmaž tai, ką ir vakarietis…
Tipinis SSRS pilietis tempė iš vakarų skarbonkes nuo gėrimų ir jas kolekcionavo. Bet trumpas vatos protas jau to nebepamena. Pamena tik tai, kad „nu niekas nebadavo”.
Į Palangą du kartus per 10 metų būdavo galimybė nuvažiuoti. Nes visą kitą laiką reikėdavo skirti tam, kad „nebadauti”.
Tipiški žmonės ir dabar kolekcionuoja keistus dalykus. Ką tai įrodo? Toliau – žinau daug žmonių, kurie prie jūros atostogaudavo kiekvieną vasarą. O jau apie „persidirbimus”, tai laba diena… Girtus ir tuos kažkaip ant kojų pastatydavo ir į darbą nuvesdavo. Kadangi iš darbų niekas nemėtė, tai ir persidirbt nereikėjo. Išsikrapštykite tą vatą sau iš ausų. Mąstyti Jums trukdo.