Kaip tik šiuo metu Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas, koalicija „Galiu gyventi” ir Lietuvos žmogaus teisių centras renka parašus peticijai dėl iš skolininkų išieškomų sumų sumažinimo.
Šiuo metu įstatymai leidžia išieškoti 50 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios MMA, ir 70 proc. nuo dalies viršijančios MMA. Taigi, jei žmogus uždirba 600 Eur, tai jam po išskaitų liks… 260 Eur.
Jei žmogus uždirba minimalų darbo užmokestį, jam liks apie 200 Eur.
Nepriklausomai nuo to, kiek kainuoja jo buto nuoma, nuvažiavimas į darbą, maistas ir pan.
Taigi, faktiškai skolininkas tampa vergu: jo gaunamos pajamos nėra pakankamos tenkinti elementariausius poreikius ir jis būna priverstas arba slėpti pajamas, arba… lįsti į dar didesnes skolas.
Nors faktas, kad Lietuvoje pragyventi iš 200 Eur/mėn. nėra įmanoma, akivaizdus, tačiau išieškomos sumos nėra koreguojamos eilę metų. Tam itin priešinasi antstoliai, padedami neoficialaus ambasadoriaus prof. V. Nekrošiaus, primityviai demonizuojančio visus skolininkus ir pristatančio juos kaip neatsakingus, piktybinius, skolų „už bilietėlius” nemokančius alkoholikus, ramstančius jo gimtojo kaimo „načnyko” sienas, nors aš labai gerai žinau, kad daugiausiai skolų turi ne jokie „zuikiai” ir juolab ne alkoholikai (kuriems niekas elementariai neskolina!), o paskolų nesugebėję išmokėti jaunos šeimos, žlugę verslininkai bei… pensininkai, nebeišgalintys iš savo „orių” pensijų sumokėti komunalinių patarnavimų.
Pasak peticijos iniciatorių, šiuo metu Lietuvoje yra apie 250 tūkst. antstolių „klientų”, t.y. apie 12 proc. šalies gyventojų turi skolų, kurių nesugeba padengti.
Įvertinant, kad šalies gyventojais laikomi ir nepilnamečiai, galima teigti, kad bent kas ketvirtas namų ūkis turi pradelstų skolų.
Dalis šių žmonių išlips iš duobės, išmokės skolas ir gyvens toliau, bet… Dažniausiai tai bus tie, kurių skolos gana nedidelės. Turintieji didesnes skolas dažniausiai arba pradeda slėpti pajamas, arba… emigruoja. Žinau ne vieną, kuris nuo skolų tiesiogine to žodžio prasme „pabėgo” į užsienį. Ne iš piktos valios, labiau iš nevilties ir suvokimo, kad nėra jokių galimybių atsiskaityti kreditoriams.
Esama tvarka, kai skolininkas paverčiamas baudžiauninku, naudinga tik… bankams ir antstoliams. Vieni skolas atgauna iš įkeisto turto bei visokių palūkanų (t.y. išieškojimas jiems dažniausiai tik „papildomos pajamos”), kiti – iš kosminių honorarų.
Tuo tarpu visi kiti kenčia, netgi eiliniai kreditoriai, kurie dažniausiai neatgauna skolų, kai viltį praradęs skolininkas ima slėpti pajamas.
Neįtikėtina, bet iš 250 tūkst. skolininkų peticiją pasirašė tik…. kiek daugiau nei 1000.
Bankai ir antstoliai eilinį kartą turės gerą argumentą, kad patys skolininkai tokia tvarka nė nesiskundžia. Ir bus teisūs.
O gal mes galime pagaliau susivienyti ir garsiai ištarti „ne” žmones išnaudojančiai tvarkai?
Pasirašykite. Dėl savo artimųjų, kurie negali išmokėti skolų. Ir dėl savęs. Nes ubago lazdos atsižadėti negalima.
Taip, viskas būtent taip. Ir situacija yra baisi. Puikus įrodymas koks mešlas yra Lietuva, kas čia per valstybė. Taip, aš nebijau šitų žodžių. Visokiausi demagogai ir lobistai priena prie seimūnų ir šitie mulkiai ir parsidavėliai – na netikiu, kad nesuvokia ką daro ir kokius įstatymus patys priiminėja kurie yra naudingi suinteresuotoms verslo grupėms. Na taip nebūna, aš aišku žinau kad nemaža dalis seimo mulkių priiminėja įstatymus net neskaitę (taip!), bet, na, vis tiek na negali būti taip kad nors keli nesuvoktų ką jie patys priima. Seimūnus galima nupirkti, o kaip tada su prezidentu? Ir čia iškyla ir šventosios Dalyyytės vaidmuo, ši kvaila moteris (taip!) tokius įstatymus… pasirašo… Kaip beje tapkinis prezidentas Adamkus, kuris net neturėjo teisės būti prezidentu. O žmonėms, net politologams jie visa dar išmintingi politikai vedę ir vedantys Lietuvą į… neiašku kur.
Protingesnis išvadins žmones runkeliais, gi ko tylite, tačiau taip nėra. Aš žinau kodėl žmonės nepasirašo tokių peticijų. Gi tokie skolininkai aria juodai darbuose. Net iki 12 valandų per parą, arba naktinėje pamainoje – manote yra noro ir laiko dar naršyti po internetą? Antra, ne visi ir turi tą internetą. Trečia, jei ir turi, tai masinės informacijos priemonės per 20 metų sukūrė deja tik hedonistinį pasaulio pajautimo vaizdą, žmonės sėdi feisbukuose, čatuose, kovoja delfiuose, ir žiūri pornografiją. Gi kuriama tokia žmogaus paskirtis: Work hard – play hard. Dirbk ir linksminkis.
Tas „work hard – play hard” man kelia pasibjaurėjimą. O populiarėja siaubingai.
Man šitoks gyvenimo būdas yra siaubingas. Šita gyvenimo būdo propaganda labai „gražiai” (juk išties nieko gražaus čia nėra) įsipaišo į šitą skolininkų problemą. Ką siūlo reklama: Neturi pinigų? Reikia vartojimo kredito? Noriu naujo telefono? Naujo televizoriaus? Išeitis yra! Pasiskolink iš mūsų! Bankai, sms paskolos, „bobutės” paskolos tau padės. Ir žmonės skolinasi ir grimsta toliau į šitą finansinę bedugnę. Valstybė kuriai rupėtų žmonių ir finasinė sveikata, turėtų uždrausti reklamuotis kedito įstaigoms. Kaip kad yra uždrausti reklamuoti vaistai (deja ne Lietuvoje) ir alkoholis.
Labai taiklus Jūsų pastebėjimas. Žmogui diegiamas visiškai pražūtingas gyvenimo būdas, tada jis už tai lupamas. Deja, aš nemanau, kad čia netyčia taip.
Na visuotinio sąmokslo teorijų nenoriu brukti, girdi, visur yra taip sustyguota ir sutarta tarp kredito įstaigų, reklamuotojų ir antstolių, tačiau linkęs manyti kad tai yra na va šio mūsų laikmečio gyvenimo būdas, laikmečio stilius, būdas ir šūkis: „gyvenk kreditan!”
Aišku atėjęs iš vakarų. Šitoks gyvenimo būdas yra neįprastas lietuviams, visada buvo neįprastas, tą liudija lietuviški priežodžiai ir patarlės: „skola ne rona – neužgis”, „jei su banku prasidėsi tai tikrai bėdos turėsi” ir pan. Kaip elgtis tokioje situacijoje gi nemokino nei tėvai, nei mokykla. Tad užliuliuoti reklamos žmonės pakliūva į finansinius spąstus.
P.S. Beje ačiū už nuorodą. Pasirašiau. Niekada nesiskolinau, bet priešingai nei absoliuti dauguma lietuvių turiu empatijos jausmą ir suvokiu (ir turiu pažįstamą kuris yra paskendęs skolose) kokioje nepavydėtinoje situacijoje yra skolininkai. Šito nesupranta net profesorius Nekrošius. Tad tokie ir įstatymai.
Profesorius Nekrošius atstovauja tai pusei, kuri iš to pyragus valgo. Viską jis supranta. Tiesiog jam malonesnė mokesnė pusė.
Kartais stebinti Lietuvos teisinkų kalbas man susidaro įspūdis kad šneka fanatikai, apsėsti teisės idėjų fanatikai. Tad nemanau kad visada jie yra parsidavėliai ir lobistai. Greičiau jau demagogai, kas ko gero yra pavojingiau. Ką šneka Nekrošius? Paima kažkokius absoliučiai kraštutinius pavyzdžius: „visi kas norėjo važinėjo be bilietų” – niekada nesu važiavęs be bilieto. Girdi Molėtuose nuo 10 iki 13 dienos, suprask, asocialūs asmenys (ar kiti bėdžiai, kaip suprantu iš konteksto) lėbauja. Na tegul lėbauja. Gi net jei bėdžius turi skolų, tai iš jo atlyginimo dalies anstoliams skolos dalis yra pervedama. Žiūrėkite, juk kalba vyksta ne apie skolų nurašymą, o apie išieškomų skolų dydžio sumažinimą, taip kad būtų atskaitoma 10 -20% mėnesio pajamų nuo minimumo. Skola kaip buvo taip ir liks, tik jos padengimas išsitęstų ilgesniam laikotarpiui. Jeigu Nekrošiaus kalba yra būtent iš šios problemos ir jei kalba nėra ištraukta iš konteksto tai žmogus nesupranta. Na kaip kitaip paaiškinti?