Buvau viena pirmųjų – bent jau Lietuvoje – ėmusi kalbėti, kad koronaviruso isterija yra ne kas kita kaip didžiulė afera. Tuo metu daug kas kaltino kvailumu, neatsakingumu, marginalizmu ir kitokiais – izmais. Šiandien tie patys žmonės „laikina” mano postus ir dalinasi juokeliais apie „baisųjį” virusą, nuo kurio per daugiau nei pusę metų mirė kiek daugiau nei 600 000 žmonių. Pasaulyje dėl įvairių priežasčių tiek miršta per… mažiau nei savaitę. Vien eismo įvykiuose kasmet žūva… bent 1,3 milijono.
Patys naiviausieji ar suinteresuoti vis dar sapa neva nedidelį mirtingumą lėmė „priemonės” – murzinas skuduras ant veido ir 2 m. atstumas, kurio niekas nesilaikė. Juokinga matyti, kaip netgi gydytojai ar vaistininkai vaikšto nusismaukę „apsaugines” kaukes po nosimi ir tuo pačiu postringauja, kaip baisu, kaip pavojinga. Kažin, jei tektų stovėti kad ir šalia sergančio atvira tuberkulioze, jie taip pat laikytų kaukę po nosimi?
Žmonės nėra bepročiai ir tikrą pavojų suvokia, net nematydami. Kai visas pasaulis, apimant medicinos darbuotojus, desperatiškai bando gelbėtis ne nuo viruso, o nuo priemonių, kuriomis „kovojama” su virusu, akivaizdu, kad tikrasis pavojus toli gražu ne medicininis.
Tad koks tas pavojus?
Žmogaus sveikatos nusavinimas. Grubiausia prichvatizacija, kokią esame patyrę. Iki šiol buvo labai ribotas skaičius atvejų, kai žmogų buvo leidžiama tirti ar gydyti be jo sutikimo. Dabar tai tampa norma, kuri labai lengvai gali plėstis, apimdama ne tik koronavirusą. Suteikus įgaliojimus valstybei spręsti dėl gydymo poreikio, nesunku pasiekti kraštutinumų, kai gydytojai be pacientų sutikimo spręs dėl amputacijų, organų transplantacijų ar nėštumo nutraukimo. Galbūt netgi dėl eutanazijos, jei įvertinsime, kad ši idėja taip pat stumiama „su vėjeliu”.
Net keli mano pažįstami gydytojai nurodė, kad jų kolegos pamiršo kūno neliečiamumo principą, kaip vieną esminių medicinos principų, ir su malonumu visus „čipuos”, priverstinai izoliuos, gydys ir pan. Net jei žmogus nejaus jokių „ligos” simptomų.
Žmogaus laisvės nusavinimas. Prisiminkite, kada buvote mažiau laisvu negu šiandien? Kada vien nuvykimas į kitą valstybę, o atskirose valstybėse – net į kitą miestą kėlė tiek sunkumų? Kada negalėjote bet kada susitikti su draugais ar giminėmis, dirbti jums patogiu laiku ir sąlygomis? Savo statusu jūs esate arti vergo. Dėl peršalimo, kaip jie tai aiškina.
Visuomenės išardymas. Masiniai renginiai, išskyrus priimtinus tam tikram politiniam ar ekonominiam elitui, praktiškai uždrausti ir niekas nekalba, kada tai vėl bus leidžiama. Žmonės nebeatpažįsta vieni kitų gatvėse, nebebendrauja. Pokalbis su ledų pardavėju ar šalia sėdinčiu keleiviu iš esmės paversti nelegalia veikla. Uždarumas ir socialinių ryšių vengimas tampa nauja norma.
Smulkaus ir vidutinio verslo žlugdymas, neturtingiausiųjų nuskurdinimas. Verslą ribojančios ir ilgiems bedarbystės mėnesiams pasmerkiančios taisyklės skaudžiausiai atsilieps turintiems mažiausius išteklius, šie žmonės po karantino bus nebekonkurencingi, išstumti į visuomenės užribį. Praras pajamas ir turtą.
Baime grįsto totalitarizmo įvedimas. Iki šiol totalitariniai ar autoritariniai režimai būdavo įvedami prievarta arba rinkimų būdu, šiuo metu matome naują metodą – visuotinę baimę kaip pagrindą iš esmės varžyti pilietines, politines ir ekonomines teises. Neracionaliai, absurdiškai varžyti ir aiškinti neva tai reikalinga dėl saugumo arba dėl baimės susirgti, baimės, kad visi mirs. Totalitarizmas neleidžia užduoti klausimų, valdžios sprendimų teisėtumas grindžiamas ne atitinkamų sprendimų naudingumu, o tuo, kad juos priėmė įgaliojimus turintis subjektas.
Imkime konkretų pavyzdį – antsnukius. Mokslinių ar empirinių žinių, kad antsnukių dėvėjimas nors kiek sumažina sergamumą koronavirusu nėra, šios „priemonės” įvedimas niekaip nekoreliuoja su sergančiųjų skaičiumi, tačiau įvairios valstybės tyčiojasi iš savo piliečių, reikalaudamos apsimuturiuoti lyg arabėms. Klausiant, kam to reikia, pateikiamas ciniškas atsakymas esą nepakenks, nors vis daugiau šaltinių tvirtina pasireiškiant neigiamą ilgalaikio kaukės dėvėjimo įtaką sveikatai, be to, kiek teko bendrauti su žmonėmis, kurie buvo priversti visą dieną nešioti kaukę, visi nurodė patiriantys pastovius galvos skausmus, dalis – ir veido, kaklo bėrimus.
Akivaizdu, kad veido „kaukės” dėvėjimas turi neigiamą įtaką sveikatai (ne tik fizinei, bet ir psichologinei) ir iš esmės jokios teigiamos įtakos koronaviruso plitimui, bet… Esame priversti jas dėvėti. Lyg mūsų veidas būtų tapęs valdžios nuosavybe.
Koronavirusas netapo XXI a. maru, tačiau neabejotinai tapo hidra, ėdančia žmogaus teises ir unikalumą, nutrinančią veidus, atskiriančią tėvus nuo vaikų, atitolinančią valstybes ir miestus, nepaliekančią galimybės priimti sprendimų.
Ir nors žiūrovai skirstosi, bet spektaklis tęsiasi, o blogiausia, kad be aktyvaus visuomenės pasipriešinimo jis nebus nutrauktas.
*Jei Jums patiko šis tekstas, paremkite jo autorę.
Nuožmoka.
Kai susiduriu su sau mažai žinoma sritimi – tada labiau pasitikiu tos srities specialistų nuomone, nei entuziastingų diletantų lozungais.
Sakyčiau, yra net atgaiva dūšiai, kai paklausai, paskaitai kokią paprastą, aiškiai pateiktą, akademišką profesūros poziciją. Ir tokias nuomones sau laikau net nuoširdžiomis (be savigarbos sau, savo profesijai to nepasiekti…) – nuožmumo jose nerandu nė lašelio.
Srities specialistų darbas formuoti patiklių piliečių nuomonę, bet nebūtinai jų skelbiama informacija yra teisinga. Jų darbas tokius patiklius piličiams įteigti tokią informaciją, kuri reikalinga valdžios vykdomai politikai, o jei tu pasikliauji ne kritišku mąstymu, o srities specialistų autoritetu, tai darai esminę logikos (argumentacijos) klaidą.
Apeliavimas į autoritetą (lot. argumentum ad verecundiam), autoriteto argumentas yra viena iš dažniausiai pasitaikančių loginių argumentacijos klaidų. Ji daroma tada, kai teiginio X teisingumą bandoma įrodyti remiantis tuo, jog jo teisingumu tikėjo kažkuris įrodinėtojo autoritetas. (Pvz. Saulė yra planeta, ne žvaigždė. Mano biologijos mokytoja taip sakė.)
Apeliavimas į autoritetą dažniausiai pasitaiko kasdieniniame gyvenime, kartais – politikoje, religijoje ir pseudomoksluose. Taip pat šis argumentas dažnai naudojamas debatuose dėl etinių normų, moralės – kadangi šios sritys yra subjektyvios, ir jų teisingumą ar klaidingumą sunku pagrįsti kitaip, kaip tik apeliavimu į autoritetus ar apeliavimu į tradicijas.
Ši argumentacijos klaida yra vienas iš kilmės klaidos (kuomet apie teiginio teisingumą sprendžiama pagal jo kilmę) variantų.
Žmogaus polinkį kai kada net ir visai negalvojant sekti autoritetu eksperimentiškai parodė Milgramo eksperimentas.
Labai puikūs argumentai. Ačiū! 🙂
Aš apie akėčias, o jūs apie vežėčias.
Aš apie tai, kad tik savo srityje daug pasiekęs specialistas gali geriausiai ir tiksliausiai, paprastai ir aiškiai išdėstyti savo srities medžiagą.
Jūs lyg ir teigiate, kad tokie geriausi specialistai yra sukčiai, parsidavę netikusiai valdžiai ir greičiausiai tikri niekšai. Ir, kad mokslinės paradigmas geriausiai supranta tik masiškasis visuomenės tarpsluoksnis, kuris tik retkarčiais pažvilgčioja į vikipediją.
Atleiskite, bet tokio lygio jūsų kalbų negaliu priimti rimtai.
Spėju, kad jūsų (ar jūsų mąstymo masinių replikų) pasiekimai savo srityje yra šiaip sau, arba jūsų profesinė sritis yra nesietina su mokslu. Kitaip ir kitose srityse profesionaliau atskirtumėte baltą nuo juodo.
Tikėjimas „autoritetu” – tai programos instaliavimas į žmogaus sąmonę. Šios ir panašių programų „motina“ yra kultūra, religija per kurią sąmoningai metodiškai primetinėjama masėms kaip puikus tų masių kontrolės įrankis. Tai būtų verta dėmesio atskira tema „judaizmo – krikščionybės fenomeno analizė“. Dabartinis covidinis farsas labai gražiai iliustruoja šį tikėjimo autoritetu fenomeną. Ir tai bogiausia kas galėjo nutikti šių dienų aktualijų kontekste dabartiniame pasaulyje, nes didžioji dauguma tikinčių į pasakas yra tie sisteminiai inkarai, kurie stabdys, jei toks aplamai įvyks, visuotinį aktyvų protestą prieš šį akivaizdų visos planetos populiacijos genocidą. Nereikia užmiršti, kad „molotovo kokteilių era“ jau praeityje. Į covidinį projektą mestos milžiniškos lėšos, kurių pasaulis dar nematė rengiant revoliucijas – maidanus netolimos istorijos kontekste. Jėgos struktūros pavaldžios projekto kuratoriams neturi jokių šansų atsisakyti nuo rimtos kovos prieš sukilusią liaudį, jiems mokama ypač gerai, kaip ir parsidavusiems politikams, bei medikams… Minėtos aukščiau destrukcinės kultūros – religijos dėka, žmonėse neliko nacionalizmo, patriotizmo, elementarios moralės, sąžinės ir t.t. normų, dėl ko būtų prasmė aukotis kovojant dėl savo vaikų, anūkų ateities. Vienintėlė rimta motyvacija šiame akivaizdžiai gangrenuojančiame monetariniame pasaulyje belikusi – pinigai. Deja…labai perspektyvus artėjantis finito…
Taigi jau visiems žmonėms (apie besmegenius nekalbu) jau seniausiai aišku to koronošou tikslai, tik… visi burnoja ir paklūsta. Klausimas – ką daryti, kad nors pristabtytume ta genocidą?
Lidžita, gal jau laikas pakalbėti, ką kiekvienas pilietis dabar privalo daryti vardan savo ir žmonijos išlikimo?
Medikai be kaukių… Bet kaip durnai atrodo su kaukėmis ir kažkokiu plėveliniu apsiaustu, kai visu savo elgesiu imituoja (o gal tikrai tiki?) to maskarado svarbą ir vertę.
Ką gali padaryti mokiniai ir tėvai, kai mokykla tiesiog uždaroma?
Ką galima padaryti, kad šeima liktų vertybe ir bent vaikai nebūtų legaliai grobiami?
Ką gali padaryti kiekvienas žmogus, kai visos sistemos nukreiptos prieš žmogų?
Bent būtų paprasta internete surasti informaciją, koks konstitucijos straipsnis pažeidžiamas, kaip surašyti skundą , kam ir kaip būtų galima skūsti ministrų neteisėtus veiksmus? (Paduoti į teismą ne kiekvieno kišenei)
🙁
Seniai taip nesijuokiau.
Kaukės aišku ne panacėja, bet jų naudingumas matosi akivaizdžiai. Šalyse kur jos buvo pradėtos naudoti laiku, sergamumas ir mirštamumas žymiai mažesnis , nei tose kur pavėlavo. JAV, JK, Švedija akivaizdus pavyzdys.
Jei kaukės nepadėtų, chirurgai operacijų metu jų nenaudotų. Atnešama kaukių nauda tikrai didesnė, nei žala nuo alerginių reakcijų, kurios greičiausiai nuo netinkamo jų nešiojimo. Man asmeniškai neteko sutikt nei vieno, kam kaukė būtų pridariusi problemų, na gal tik nepatogu.
Karantinas gal ir buvo kiek perdėtas, bet juk niekas nežinojo kaip virusas plis ir kaip pavyks tą plitimą sustabdyt. Nustojus kaukes nešiot vėl matome sergamumo padidėjimą.
Dėl laisvių suvaržymo , žmogaus laisvės baigiasi ten, kur prasideda kito žmogaus teisės. ir jei laisvių suvaržymai gali išgelbėt nors vieno žmogaus gyvybę, jie reikalingi.
Nestabilios psichikos žmonės visada randa dėl ko isterikuot, kaukės ne priežastis , o tik proga . taip pat isterikuojama ir dėl trikojų gatvėse ir dar dėl bet ko kas tik šauna į galvą. Nors aš asmeniškai nepažįstu nei vieno, kam tai būtų smegenis susukę, na nebent tik autorei.
Verslams kurie pagrįsti kontaktu su klijentais aišku nepasisekė, labiausiai nepasisekė tiems kur gyveno ta diena. Mes irgi užsidarėm šešioms savaitėms, aišku tai džiaugsmo neatnešė, bet išgyvenom, išsaugojom visus darbuotojus ir net algų nesumažinom. Kitiems pasisekė ne taip, bet kas norėjo sukosi kaip sugebėjo.
Mane labiausiai prajuokino vienas ale garsus restoranas Vilniuje, kuris dirbo tikrai nemažai metų ir bankrutavo po mėnesio karantino.
Man asmeniškai karantinas buvo atostogos kokių neturėjau daug metų. Apvažinėjau pusę Lietuvos, pamačiau vietas, kurias vargu ar būčiau pamatęs jei ne karantinas. Daug laiko praleidau gamtoj. Bendravimą aišku teko apribot, bet juk yra telefonas, kompiuteris.
Ką ir su kuo Jūs lyginate? Pasiūlymai ateičiai: 1) Pasidomėti, ar chirurgai kaukes naudoja dėl virusų (pasufleruosiu – NE); 2) Pasidomėti, kaip sergamumas keitėsi įvedus kaukes (sumažėjo, padidėjo, liko toks pats), o ne kaip yra skirtingose šalyse, kas su kaukėmis jokio tiesioginio ryšio neturi. „Virusas plinta”… Vau. Keli atvejai per dieną. Tai bent „plitimas”. Pasidomėkite sergamumu kitomis ligomis. Jūsų komentaras – tipiška išgąsdinto lengvatinio klejonė, kur priežastis aiškinama per pasekmę, o ne prešingai. Taigi, pasikeiskite kelnaites ir nebekaltinkite kitų nesveika psichika 😉
1. Chirurgines kaukes naudoja nuo oro lašelinės infekcijos apsaugoti pacientus, virusas irgi plinta oro lašeliniu būdu.
2. Mes taip anksti pradėjom naudoti kaukes, kad lyginti nėra su kuo. Plitimo kaip tik ir nebuvo dėl kaukių ir karantino, ko nepasakysi apie JK ir Švediją.
3. Pagal jus nereikia laikytis ir eismo taisyklių, nes tik kelios avarijos būna per dieną, o apie aviacijos saugumo taisykles net nėra ko šnekėt, lėktuvai vos keli nukrinta per metus.
Jūsų cituoju: „Nustojus kaukes nešiot vėl matome sergamumo padidėjimą”
Taigi, ne mes matome, bet jūs matote. Ir jūs matote tik tai ką transliuoja masmedia tinklai. Deja, nedarote prielaidos, kad tikroji realybė galėtų būti visai kita. Ką matau ir mačiau aš? Per 4 karantino men. Londone. Absoliučiai nė vieno policininko su kauke per visą karantino laiką, tikrinau asmeniškai Londono Chelsea ligoninę, ji beveik tuščia, gyvenu šalia, nebuvo sunku stebėti greitųjjų judėjimo štilį, greitųjų personalas su retomis išimtimis be kaukių, rytų Londone Nightingale
pastatyta 4000 lovų ligoninė priėmė 28 pacientus per visč apribojimų laiką (The Guardian), pesonalas 250 žmonių, buvau nuvykęs žvalgybon prie ligoninės, The Guardian nemelavo. Mano (mūsų) išvyka automobiliu į LT iš UK. Beje, įdomiausia šio komento dalis. Pasak oficialus Gov. UK interneto portal, išvyka iš šalies leidžiama tik esant būtinybei (vaikai, šeima, laidotuvės ir t.t.), buvo būtina išsitraukti iš neto formą, ją užpildyti ir pateikti kertant sieną UK – France Dover’io uoste. Gerus 20 metų kursuoju į EU š UK automobiliu į metus po keletą kartų, tokia atsaini patikra pasienį buvo pirmą kartą niekas net neatvertė pasų, jokių formų nereikalavo, pakako per langą parodyti pasus ir tiek, bilietų registracijos metu mus informavo dėl privalomo kaukių dėvėjimo kelte, pačiame kelte pusė keleivių be kaukių, bet visi linksmi ir šaiposi tiek iš savęs, tiek iš kitų…mes bekaukiai prisijungėme prie “linksmybių”, irgi.
Na, ar savo sąmonę nors trumpam pavyko perkelti iš virtualios į tikrąją realybę?
Labai gera varda sau pasirinkote , Stabdis . Aciu dievui kad tokiu kvailu stabdziu Lietuvoje ne taip jau daug . Uzsimaukslinkite sau kauke ir duskite po ja , plius neskleiskite savo nesveiku minciu kitiems
Kai nėra jokių argumentų, prasideda kabinėjimasis prie vardo, epitetų dalinimas ir kelio rodymas 🙂