Filmas, kuris nepatiks davatkoms, atsisakančioms pripažinti, kad religija neteisinga. Filmas, kuris nepatiks tiems, kurie myli Dievą labiau negu savo vaikus.
Kažkada girdėjau, kad musulmonai nustos kariauti, kai savo vaikus ims mylėti labiau nei Alachą. Tas pats tinka ne tik musulmonams.
Kiekviena religija perša ydingą mintį, kad kažkokia esencija (Dievas, Alachas, Buda ar pan.) yra svarbiau, nei šalia esantys žmonės, nors tikrasis Dievas… yra žmonės.
Žmogus negali savo elgesio matuoti pagal tai, kas patiks ar nepatiks kažkokiai nepažįstamai substancijai. Tikrasis elgesio matas – pats žmogus. Tai, kas žmogui malonu ir artima, negali būti neteisinga. Tas, kas jam nemalonu ir svetima, negali būti teisinga.
Visgi, katalikybė iki šiol perša mintį, kad teisinga aukotis. O gyventi smagiai esą nuodėmė.
Ir štai filmo epicentre vaikas, kuris tai supranta pažodžiui. Ir vaiko motina, kuriai noras įtikti Dievui, svarbesnis už tą nelaimingą jos įsčių kūrinį.
Filmas, kuriame daug gilumos, daug nutylėjimų ir mažai veiksmo. Visgi, atžiūrėti atgal neįmanoma. Pamiršti irgi.
Liūdesio kupinam vakarui.
Iš tos pačios serijos – http://www.youtube.com/watch?v=3SxnuHsWYwI gal kiek žiauresnis
Labas,
na budizmo statymui greta krikščionybės ir islamo aš nepritariu.
Kodėl? Nes niekaip na nerandu kur Buda būtų svarbiau už kitus ar mane patį. Jei jau taip tai Buda pagal viską buvo žmogus, kuriam nusibodo tai kas vyko aplink jį ir patogus gyvenimas tai išėjo ieškot atsakymų į tai kodėl žmonės kenčia*. Na ir teigiama, kad rado. Rado ir kaip tą asmeninę savo kančią galima užbaigt. Apie tai ir papasakojo kitiems, kurie paskui ir dar tai užrašė.
Kiek skaičiau literatūros, kiek skaičiau ir dabartinių budizmo atstovų knygų niekur neaptikau jokios nuorodos į tai, kad kažkas yra svarbiau.
O jei apie dievą (tiksliau dievus, nes budizme, kur šnekama** tai šnekama apie ne vieną, o daug dievų) tai nieko apie tą dievo būvį gero pasakyti iš esmės nesigauna, nes tai tiesiog tai viena iš šešių gyvybės formų, kuri net yra mažiau palanki užbaigt gimimo/mirimo ciklą lyginant su žmogiškuoju būviu. Jau vien iš to galima sakyti, kad budizme labiau yra vertinamas žmogus, nei kažkoks dievas.
Jei trumpai tai vertinti religiją ne iš jos pozicijos yra klaidinga – kaip ir kitą kultūrą jei nesi bent jau su ja susipažinęs.
* pagal budizmą mes neišvengiamai per savo gyvenimą patiriame šias kančias: gimimą, sirgimą, senatvę ir mirtį.
** labai daug kur budizme apie tokį kaip dievą ar dievus net nešnekama.
Patinka man tavo tekstai, labai dažnai jiems pritariu, bet šiuo atveju dėl budizmo nepritariu 🙂
Ne religija neteisinga, bet žmogus, kuris iškreipia religines (tiksliau, tikėjimo) tiesas, jas paverčia „baubais“ net neperskaitęs Šventojo Rašto – štai kas yra neteisinga… Goja sakė: „Kai protas miega, gimsta pabaisos“. Čia, manau, mintyta Jūsų pagal tą formulę. Ir tegul. Nes niekur nėra parašyta, kad Dievas (substancija) mums neleido džiaugtis gyvenimu. Kai man yra sunku, tai visuomet padeda Jėzaus žodžiai, kad žmogui duota apsčiai gyvenimo – daug ir sodriai jo duota. Bet nenoriu veltis į diskusijas yra Dievas ar Jo nėra. Kam įrodinėti ir svaidytis giliom mintim, kad Jo nėra, jei Jo nėra?? Čia tą patį metodą siūlyčiau jums panaudoti įrodinėjant, kad tikrai nesate prie savo kėdės pririšusi dramblio. Jei ten nėra dramblio ar banginio – kam ta diskusija. Bet…. matyt, pasąmonė jaučia, kad yra kažkas nesuprasto ir diktuojančio į prigimtį tas normas, kurias pažeisdami kenčiame, jaučiame, pergyvename, todėl ir sakome, kad nėra. Pasilikime prie savo tiesų. Jums atrodo, kad tai, kas malonu – yra gerai. Man atrodo, kad gerai yra tai, kas kitam malonu. Kartais tai pasiaukojimas, kartais tikroji meilė. Ir tik žmogus moka aukotis. Neveltui pragyventas ir Motinos Teresės gyvenimas. O tokio mąstymo žmonių, kaip jūs – aš bijau: šaltų, ledinių, pripažįstančių tik savas tiesas. Tokius pažinojau tik sovietiniais laikais. Na, o dabar tai ėjau pro šalį – užsukau netyčia čia. Daugiau nebegrįšiu. Jums to ir nereikia. Taigi, pasilikite džiaugtis gyvenimu ir nesitikėkite, kad kiti teiks jums džiaugsmą. Kas neduoda, tas negauna. Toks dėsnis ir todėl tiek daug šiandien nelaimingų.
Na, smagu, kad taip gerai mane pažįstate ir padarėte tiek daug išvadų, kuriose aš savęs neatpažįstu. Neneigiu Dievo buvimo. Bet netikiu religija. Tai nėra tas pats. Bet plačiau gilintis nematau tikslo, juolab, kad pati pažadėjote daugiau neužsukti. Sėkmės.