Laužas švietimo sistemai: Siekiamybė, būtinybė ar… sąmokslas?

Ko gero, dar niekados mokytojo institutas nebuvo taip devalvavuotas kaip pastaruosius metus.

Kas keli mėnesiai vis nuskamba koks nors skandalas, kaip kokia nors netikusi mokytoja ar direktorė užrūstino mokinius. Po to seka gėdingas viešas atleidimas ir kalbos apie tai, kad švietimo sistema valosi, kad tokie žmonės negali toliau dirbti.

O kas po to?

Po to seka naujas skandalas.

Ir atrodytų, kad tai tik – nevykę atsitiktinumai, patvirtinantys prastą švietimo sistemos darbą, bet… Negi tie marginalizuojami ir smerkiami mokytojai nedirbo dešimt ar dvidešimt metų iki tol?

Kas taip labai pasikeitė, kad jų dėstomos pamokos tapo pajuokos ir patyčių objektu?

Neigiamas požiūris į mokytojus formuojamas bent dešimt metų, tačiau paskutiniu metu tos tendencijos ypač aštrios. Vien ko vertas Algio Ramanausko – Greitai „Išgyvenimo vadovas moksleiviui“, kuriame atvirai raginta mokytojus… užmušti.

Pažymėtina, kad šis straipsnis jokio rimtesnio pasipiktinimo visuomenėje nesukėlė, nors jo turinys buvo kur kas labiau šokiruojantis nei tikybos mokytojos skaidrės, kuriose kalbama apie homoseksualių asmenų padarytas nusikalstamas veikas.

Kas nutiko, kad mokytojas iš gerbiamo specialisto tampa patyčių ir neapykantos objektu?

Kuo toliau, tuo labiau linkstu galvoti, kad nutiko labai paprastas, bet kartu labai sudėtingas dalykas – pasaulis perkuriamas iš naujo, tai, kas buvo laikyta tiesa, tampa melu, ir atvirkščiai. Mokytojai moko tiesų, kurios šiandien nebepopuliarios, nebepriimtinos ir ne politkorektiškos.

Tokias tiesas dėstantys asmenys turi būti pašalinti, kad juos pakeistų nauji – idėjiškai teisingi sistemos samdiniai, kurie sakys tai, ką reikia. Tai, kas atitinka šiuolaikinę viešąją nuomonę.

Ar pastebėjote, kad bene pagrindinis argumentas buvo tas, kad… tikybos mokytoja dėstė… faktais nepatvirtintą informaciją?

Faktų knyga.

Pirma, šios disciplinos pavadinimas bet kuriam sveikam žmogui suponuoja tai, kad tai nėra faktais paremtas dalykas.

Antra, mokytojos į skaidres įkelti teiginiai buvo išdėstyti tam tikrame leidinyje. Net jei jie neteisingi, naivu būtų tikėtis, kad mokytojas privalo tikrinti kiekvieną šaltinį. Kur tikrinti, kiek tikrinti?

Trečia, ne mažiau dėmesio kreipta ir į tai, kad tokia informacija galėjo sukelti kokius nors neigiamus jausmus homoseksualiems jaunuoliams, bet visiškai nevertinta, kad ji galėjo sukelti neigiamus jausmus ir heteroseksualiems jaunuoliams (juk pagal skaidres net daugiau nusikalstamų veikų padaro būtent heteroseksualai).

Ketvirta, bet kokia informacija gali sukelti neigiamų jausmų tam tikroms asmenų grupėms.

Na, ir penkta, bet svarbiausia – tikyba nėra mokslas apie Jėzų Kristų, tai – tam tikra pasaulėžiūros sistema, kurioje homoseksualizmas vis dar vertinamas neigiamai (nors vis tyliau ir tyliau).

Taigi, kaip teisingai mokytoja turėjo dėstyti dalyką, paremtą ne mokslu, bet Bažnyčios mokymu ir Bažnyčios pasaulėžiūros sistema? Kodėl ji turėjo laikyti leidinį, dalintą Bažnyčioje, netinkamu savo vedamai pamokai?

Todėl, kad pasaulis perkuriamas iš naujo. Tai, kas buvo tiesa, tampa melu.

Sistemai nereikia mokytojo, kuris net ir netiesiogiai leistų suprasti, kad homoseksualizmas nėra priimtinas krikščioniškoje bendruomenėje. Sistemai reikia tokio mokytojo, kuris papasakotų. kad Dievas, kurdamas žmones, nenusprendė dėl jų lyties galutinai, taigi, jie patys gali ją pasikeisti, jei tik mato tam poreikį.

Tačiau mokinių tik mažėja, mokyklos uždarinėjamos ir tam, kad galėtų pradėti dirbti tokie mokytojai, pirmiausia reikia atleisti jų pirmtakus.

Kaip manote, ar lengva bus tikybos mokytojai rasti mokytojo etatą Telšiuose? Ypač po tokio masto skandalo? Nemanau. Greičiausiai jos laukia Maximos kasa. Ir ji nebedarys „žalingos“ įtakos besiformuojančiam protui, kuriam nebekeliamas tikslas išmokti kritinio mąstymo. Keliamas kitas tikslas – tikėti tuo, kas sakoma.

Išties žingeidus dešimtokas yra pakankamai brandus tokius duomenis patikrinti ir padaryti savitas išvadas. Jau pats faktas, kad apie dešimtoką kalbama ne kaip apie tyrinėtoją, o kaip apie meiteliuką, kuriam įdiegiamas tam tikras požiūris, rodo, kad mokyklose nebeugdomos asmenybės. Ugdomi darbuotojai. Siaurą sritį išmanantys, nekritiško mąstymo, klusnūs vienetai.

Tokį požiūrį į švietimo tikslus išduoda ir kartojimas, kad neva mokytoja privalėjo pateikti tik mokslu pagrįstą informaciją, nors visais laikais mokykla buvo ne tik žinių, bet ir tam tikro požiūrio, idėjų, vertybių kalvė.

Absoliučiai natūralu per tokias pamokas kaip tikyba, etika ar politikos mokslai aptarinėti ne tik mokslu pagrįstus faktus, bet dalintis mintimis, požiūriais, kurti teorijas.

Klausant šiuo metu vyraujančios retorikos galima pamanyti, kad visi svarbiausi atradimai pasaulyje jau padaryti, taigi, žmonių, kurie gebėtų savarankiškai mąstyti, nebereikia ir juos turi pakeisti faktų „prifarširuoti“ biorobotai, kurie neturi jokios individualios vertybių sistemos ar kritinio mąstymo. Tokie, kurie dirbs, dirbs, dirbs ir klausys valdžios.

Nes niekam daugiau jiems neužteks proto.

Ką aš pamenu iš savo mokyklos, tai to, kad mus mokė tikėti žodžio laisve, skatino mąstyti, diskutuoti, ieškoti priežastinių ryšių. Taip, to mokė tie patys netikę, „idiotai“ sovietiniai mokytojai!

Mokytojai, kurie gal dar ir patys tikėjo, kad nepriklausomoje Lietuvoje gali laisvai dėstyti savo pažiūras.

Koks mokytojas galėtų sau leisti tokią prabangą po paskutiniu metu vis nuskambančių skandalų? Koks mokytojas drįstų garsiai suabejoti visuotinai priimtinomis tiesomis, pakviesti diskusijai?

Tik tas, kuris nebijo netekti darbo. O tokių, ypač mažuose miestuose, mažėjant gyventojų ir mokinių, nėra daug.

Taigi mokykla pamažu taps profesine mokykle – darbo rinkai ruošiančia įstaiga, kuri mokys to, ką jai nurodys valstybės valdžia. Kad vyras gali būti moterimi. Moteris – vyru. Kad galima būti ir abiejais iš karto (jei tik nori). Kad pasaulyje nėra jokios racijos, o vien tik iracionalūs vertinimai, kuriais reikia tikėti, nes taip liepė kokie nors protingi dėdės.

O blogiausia, kad šis absurdas – šis mokymo įstaigų devalvavimo procesas – nesulaukia jokio rimtesnio dėmesio ar pasipriešinimo.

Politkorektiškai cenzūrai, pereinančiai į inkviziciją, nesipriešina net universitetai, kurie sutinka išimti iš lentynų knygas, neva nepagrįstai teigiančias, kad homoseksualizmas yra sutrikimas.

Galite tuo patikėti? Bus naikinamos knygos, kuriose rašoma tai, kas nebeatitinka dabartinės viešosios nuomonės.

Barbarizmas.

Ir tuomet visa mūsų istorija, visas mūsų požiūris, visa to požiūrio evoliucija bus nebeatkuriami.

Man, kaip žmogui ir kaip pilietei, nėra didesnės nuodėmės už knygos sunaikinimą. Visiškai nepriklausomai nuo to, kas toje knygoje rašoma.

Knygos turi išlikti ir liudyti mūsų praeitį. Jos yra didysis pasaulio stebuklas, fiksuojantis, kaip viskas keičiasi. Bet mes, kaip ir visi barbarai, jas naikiname, jei jose rašoma tai, kas turi būti nebeprieinama.

Greitai net tas faktas, kad homoseksualizmas laikytas sutrikimu, bus nebeprieinamas visuomenei. Visuomenė galvos, kad homoseksualizmas visados buvo priimtinas ir toleruojamas. Tačiau kodėl? Kodėl reikia… ištrinti mūsų atmintį? Koks naujas pasaulis kuriamas mūsų vaikams ir anūkams?

Pasaulis be neapykantos ar pasaulis be… nuomonės?

Nes vis panašiau į tai, kad tai, kas vyksta, yra ne dėl neapykantos, o dėl naujos, kažkam patogesnės pasaulio tvarkos sukūrimo.

O visuotinė cencūra ir tolerancija yra puikiausias žaboklis maištingai žmogaus dvasiai.

Aš nemanau, kad gėjai yra blogi. Aš manau, kad jų tariamos problemos naudojamos blogiems tikslams pasiekti ir pateisinti, tame tarpe, įvesti cencūrą, uždrausti nuomonės laisvę, pakeisti švietimo sistemą.

Tam tikros žmonių grupės (iš esmės mažumos) pasirenkamos kaip tikslas ir priedanga… engti daugumas. Drausti žmonėms jiems įprastą mąstymą, posakius, vertinimus. Drausti individualų mąstymą kaip tokį.

Teigti, kad tas, kuris mąsto kritiškai, kuris kam nors nepritaria, yra marginalas ir nusipelno pasmerkimo. Bet… Pasaulį valdo būtent marginalai.  Joks politikas, joks magnatas nėra toks nuosaikus avinėlis kokiais skatinama pavirsti visuomenė!

Tas, kuris eina nuleidęs galvą su banda, dažniausiai kartu su ja nuvaromas į skerdyklą. O tas, kuris bandą varo, neina nuleidęs galvos ir nemekena kartu.

Pasaulį kuria tie, kurie nebijo būti netolerantiškais, kritiškais, marginalais.

Ir priešingai – tie, kurie to bijo – yra kaip tos avys, kurias nuvarys ten, kur tik kerdžiui reikės.

Man panašu, kad švietimo sistema „laužiama“ ugdyti avis.

Ar mes padėsime jai nepalūžti, ar stovėsime nuošalėje ir žiūrėsime, kaip mūsų vaikai ima mekenti lengva ristele keliaudami ant kaladės?

Nekritiškas visuomenės narys.

24 atsakymai į “Laužas švietimo sistemai: Siekiamybė, būtinybė ar… sąmokslas?”

  1. Pritariu, aš pastebėjau didžiulį supriešinimą tarp mokytojo ir visuomenės. Kelių klausimą, kam to reikia, kas už viso to stovi?

  2. Ačiū, Lidžita!
    Džiugu, kad daliniesi kritiškais pamąstymais apie mokytojų darbą.
    Realybė mokykloje tikrai kitokia nei buvo prieš 20 metų.

  3. Dešimtokas gali atsirinkti kas teisinga, o kas ne. Jis privalo turėti kritinį mąstymą, bet mokytojai tai neprivaloma. Ar gerai supratau? Mokyto specialybė jau senai devalvuota, bet tik dabar skinam to vaisius.

      1. Prie ko čia mąstymas? Juk rašėte, kad dešimtokas ne meiteliukas gali atsirinkti informaciją kas tiesa kas ne, o mokyta, tai kas, kad jai galima nesugebėti atrinkti teisingos informacijos? Teisinga turiu omenyje, kad faktai yra tikri, o ne klaidingi.

        1. Ne, Jūs elementariai nesuvokiate. Mąstymas NĖRA faktai. Mąstymas yra VERTINIMAI. Objektyvių faktų kaip tokių pasaulyje labai mažai, jei išvis yra. Visa kita yra VERTINIMAI. Jūs bandote mąstymą susiaurinti iki gebėjimo „žinoti faktus“ (pvz. kad Lietuva yra ES), bet iš tiesų mąstymas yra gebėjimas SISTEMINTI ir VERTINTI faktus (t.y. spręsti, ar tai Lietuvai naudinga, ar ne, kokia to prasmė, perspektyvos ir pan.). Mokytoja gali faktus vertinti vienaip, mokinys – kitaip. Ir tame jokios problemos nėra. Ir tie faktai nebūtinai turi būti šimtu procentų teisingi, nes šimtu procentų teisingų faktų apskritai yra labai mažai (jei išvis yra). Tai, kas XVI a. buvo „faktas“, šiandien kelia juoką. Tai, kas šiandien yra „faktas“, gali kelti juoką XXII a. Mąstykite.

          1. >Objektyvių faktų kaip tokių pasaulyje labai mažai, >>> jei išvis yra <<< (!).

            Atomų egzistavimo faktas irgi nėra objektyvus?

            Toliau – mokantis vertinti, pradžiai derėtų pateikti faktus, artimesnius realybei.

          2. Apie atomų egzistavimą pasisakyti negaliu, nes turiu per mažai informacijos šiuo klausimu. Tai – faktas, kurį teigia mokslas, ar jis teisingas – nežinau. Pasaulyje eilė atvejų, kai mokslas klydo. Ir pakartosiu – Jūsų požiūris į mokymąsi yra per siauras, nes kur kas reikšmingiau ne „faktai“, kurių tikrumas dažniausiai patvirtinamas tik mokslininkų autoritetu, o gebėjimas mąstyti. Kalbėjimas apie „faktus“ gebėjimo mąstyti neskatina, diskusijos – dar ir kaip. O kas yra ta „realybė“, tai labai gerai atsako filosofijos mokslas – nė velnio neaišku. Galime tik spėlioti. Vat ir „faktas, artimas realybei“.

        2. Mokymosi procesas toli gražu nėra vien faktai. Viduramžiais mokymosi pagrindas buvo kalimas mintinai. Šiais laikais mokymosi pagrindas yra informacijos ANALIZĖ. Žmonės gali skirtingai interpretuoti įvairius duomenis ir tame jokios tragedijos nėra.

          1. Kaip jau sakiau, mokantis analizuoti, pirmiausia reikia pradėti nuo realesnių faktų pateikimo.

  4. O kokios Jusu nuomone yra tos „tariamos“geju problemos, naudojamos tiems blogiems tikslams pasiekti?

    1. Tariamas homoseksualaus jaunuolio liūdesys kad kažkoks jam nepažįstamas gėjus kažką suvalgė. Tai čia kaip pvz. Realiai labai daug tokių pavyzdžių galima rasti – tariama teisė eiti į kitos lyties tualetus, tariama teisė negirdėti neigiamos nuomonės apie save, tariama teisė būti labiau saugomu ne kiti žmonės ir pan. Homoseksualams, žydams, transeksualams nėra taikomi tie pat apsaugos standartai kaip kitiems žmonėms. Jiems taikomos IŠ ESMĖS skirtingi (tariami) standartai.

  5. Na nori valgyti turi paklusti valstybės formuojamai „tiesai“. Nieko čia naujo tas pats š. Korėjoje , Lietuvoje ir visame pasaulyje. Pačią „tiesą“ formuoja aišku ne Lietuva o tie kas skolina ar duoda pinigus Lietuvai. Pasaulį visuomet valdė pinigai ir niekas nepasikeitė. Kokius tikslus turi „tiesos“ užsakytojai čia jau tik jiems žinoti. Bet pvz gėjų propagavimas skatina žmonijos fizinį nykimą. Matyt jų toks tikslas. Be to dosniai finansuojamos ale gamtosauginės organizacijos kurioms koks vabaliukas kur kas svarbiau nei badaujantis žmogus. Šiaip visiškai pagrįstai kyla mintis kad žmonių žemėje turtingiems žemės valdytojams per daug. O tas per daug dviems aspektais tai kaip valgytojų ir kaip per didelis skaičius valdymui. Iš to ir visos keistenybės. Viskas lyg ir sąmokslo teorija bet konkretūs veiksmai atrodo visiškai realūs ir prasmingi.

    Kas liečia švietimo sistemą tai skelbia valstybines „tiesas“. Na o valstybė tas „tiesas“ gauna iš dar aukščiau. Iš tų kas valdo pinigus ir užsakinėja kas ir kaip turi būti padaryta. Aišku iš šono kalbos apie žodžio laisvę atrodo labai juokingai. Pvz gejai turi žodžio laisvę o ne gejai jos jau neturi. Nors natūralioje gamtoje tokie keistos pakraipos padarai pasmerkti išnykti ir yra akivaizdus gamtos „nesusipratimas“. Gyvūnų fermose kažkodėl lyties nekeičiam. Pageidautina kad viskas būtų noemaliai 🙂

    1. Man neskamba kaip sąmokslo teorija, nes aš pati jau kurį laiką nedrąsiai pagalvoju, kad tikslas yra sumažinti populiaciją. Kitaip sunku paaiškinti tą absurdišką iškėlimą tų asmenų, kurie giminės pratęsimo prasme yra visiškai neperspektyvūs.

        1. Autorei yra absurdiškas ne vėjas kuriuo vėjuoja mokytoja (mokytoja nekalta, ji neprivalo tikrinti kokią trydą leidžia iš skylės kuri kažkodėl vadinama burna) per pamokas, o kažkoks mistinis homoseksualių asmenų iškėlimas. :)))

          1. Aš tai linkiu, kad ir Jus viešai išjuoktų ir atleistų už kokią neesminę klaidą darbe.

          1. Kai nukvaksiu visiškai ir protelis suskystės, gal taip ir atsitiks. O jei ir atsitiks, vadinasi bus laikas keliauti ten, kur tokiems vieta – seneliu namai, ar šiaip globos tarnyba kokia. kuri rūpinasi žmonėmis kurie jau patys savimi negali pasirūpinti. :))) Bet tikrai manęs darbdavys neprileis atlikinėti atsakingo darbo, kai matys, kad pas mane galvoje ne smegenys, o kažkokie drebučiai nuo acto garinimo.
            Kitą kartą tegu pasitikrina savo teiginių tikrumą prieš pasakojant tai mokiniams. O jei jau prisidirbo, išlindo toks dalykas į viešumą tai bent jau viešai tegu paatgailauja (vis tik tikybos mokytoja – turėtų tai mokėti), kad nusišnekėjo, o ne savo „patikimus šaltinius“ toliau gina ir mūru už juos stoja. :))))
            Ir galiausia, kur JŪS FUCKING radote info, kad ją atleido iš darbo? :)))) Biškį kas, tuoj mojuojate atleidimo iš darbo verksmingumu, net nesigilinant ar atleista ta mokytoja ar ne.

            P.S. Labai patiko tas „baisus“ dalykas kaip oralinio sekso metu paima į burną ir dar pusė nuryja. :)))))) Nesvarbu, kad tuo užsiima turbūt kokie net ne pusė, o 70% heteroseksualių porų. 😀

  6. Kaip sakoma: „geriau vėliau negu niekada“ bet, mano nuomone, mokyklų „degradacija“ prasidėjo įvedus „krepšelių sistemą“ ir tuoj po to ėmus akcentuoti moksleivių teises, visiškai pamirštant apie jų pareigas. Kaip pasekmė – masinė jaunimo emigracija. Iš emigrantų apklausų aiškėja, kad nemažai įtakos jų apsisprendimui turėjo socialiniai santykiai (darbdavių požiūris i darbuotojus, valstybės požiūris į smulkiuosius verslininkus, galų gale „visų požiūris į visus“). Bet ar nekyla klausimas: kodėl jaunas žmogus nebandė nieko keisti, kodėl jis norėjo viską gauti „gatavą“, nepajudinęs nė piršto? Kur ta jaunoji karta, kuri turėjo pakeisti „sovietinio mąstymo“ senius ir vesti Lietuvą pirmyn? Kai išgirdau „žaliųjų valstiečių“ ketinimus reformuoti švietimo sistemą, buvau beapsidžiaugęs, bet pasirodo Lietuvos moksleiviams trūksta ne ryžto dirbti tėvynės labui, ne meilės savo tėvynei, netgi ne meilės savo artimui, o fizikos ir matematikos! Taigi Lietuvos švietimo „laukai“ dailai išvagoti, nupurkšti herbicidais ir ten gali būti auginamos tik tam tikrų veislių daržovės… Bėda tik ta, kad retkarčiais tuose laukuose pakelia galvą, anot laukų prižiūrėtojų, kokia užsislaptinusi „piktžolė“. Ją reikia rauti parodomuoju rovimu ir dar daug, daug herbicidų užpilti, kad kitos „piktžolės“ nekeltų galvų. Štai viena „piktžolė“ sugalvojo pateikti diskusijoje statistiką apie naujuosius „šventuosius“, homoseksualus, gal netrukus atsiras „piktžolė“, kuri diskusijoje pateiks statistiką apie seksualinės revoliucijos įtaką tradicinių šeimų nykimui? Po to gali atsirasti kokia „piktžolė“ pasiūlyti padiskutuoti apie nacionalinės valstybės išsaugojimo svarbą. Netvarka! Gali pradėti daugėti jaunų žmonių turinčių nepriklausomą mąstymą, vertinančių tradicines šeimas, norinčių turėti nacionalinę valstybę ir t.t. Bet juk tokių žmonių „daržo“ prižiūrėtojams nereikia…

  7. Gal atsimenate sęną posakį „monkurtai“? Tokius mus visus nori padaryti. Juk nereikalingi žmonės su kritiniu mąstymu.
    Kaip baisu žiūrėti į žmogų kuris nesusitaiko su duotybe, būti vyru būti moterimi. Aišku, kiekviena lytis turi privalumų ir sunkumų, bet dėl to, kad turime skirtumus pasaulis dar gyvuoja.
    Liūdna matyti ir klausyti tokias situacijas.
    Bet jau visur mus laiko nieko nesuprantančiais. Jau nemokame valgyti, nemokame linksmintis, nemokame auklėti vaikų, iš viso nemokame gyventi. Nori mums surašyti instrukcijas visiems gyvenimo atvejams. Kas toliau?
    Gal pats laikas sustabdyti tuos marazmus?
    Yra posakis : pasisodinai ant kelių, ant sprando pati užlips. Šiuo atveju nekalbu apie moteris. Kalbu apie valdininkus. Pasipurtykime, gal nudribs?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *