XX a. antrąją pusę – XXI a. pradžią pavadinčiau dehumanizmo era, nes būtent šiuo laikotarpiu žmogus prarado bet kokią žmogiškąją vertę, iš asmenybės tapdamas tiesiog mokesčių mokėtoju, darbuotoju, tarnautoju, vartotoju.
Maždaug nuo XX a. antros pusės visas „Vakarų pasaulis” atsisakė žmogaus kaip unikalios vertybių bei mąstymo sistemos sampratos ir perėjo prie gana siauros, primityviai paprastos mokesčių mokėtojo ir vartotojo sampratos.
Naujasis žmogus yra vertingas tiek, kiek dirba, sumoka mokesčių ir… aišku, vartoja. Jo gyvenimas telpa šukyje „Dirbk – pirk – mirk!”. Toks žmogus lengvai ryžtasi palikti gimtinę ir artimuosius, jis gali iki nakties sėdėti darbe, o jo socialiniai ryšiai – tokie siauri, kad niekas jo ir nepasiges, kai numirs.
Jei iki XX a. antros pusės moteris buvo šeimos židinio saugotoja ir jaukumo namuose bastionas, o motinystė ir šeimininkavimas namie savaime laikyta prasmingu gyvenimu, tai jau nuo XX a. antros pusės moteris suvokta tiesiog kaip kitos lyties vartotojas ir mokesčių mokėtojas.
Namuose neliko žmogaus, kuris pagamintų šilto maisto ir paglostytų vaikui galvą. Laikui bėgant namuose ėmė nelikti net ir vaikų. Vis daugiau suaugusių žmonių pasirenka gyventi vieni, nes… „Dirbk – pirk – mirk” rate įsisukęs homo vartotojus neturi tikslo ar energetinio potencialo sukurti gilius šeimos santykius.
Jam reikia laiko dirbti, kad galėtų pirkti. Nepirkdamas nesijaučia pilnaverčiu.
Dehumanizmas vyrauja iš esmės visose gyvenimo sferose – pradedant profesine ir verslo veikla, baigant – architektūra. Šiuo metu Lietuvoje statomos dėžės (įvardinamos naujos statybos namais) iš esmės niekuo nesiskiria nuo tų pilkų sovietinių daugiabučių, o kai kuriais aspektais juos lenkia – šaltos spalvos, griežtos kampuotos formos, nenormaliai maži arba neadekvačiai dideli langai, vielinės tvoros aplink. Būstas tinkamas homo vartotojus, t.y. žmogui, kuris neturi jokios estetinės pajautos ir grįžta tik išsimiegoti.
Ir jei dar buvo viena vienintelė sritis, kur nebuvo prikištos ledinės dehumanizmo letenos, tai ir ši sritis vis labiau ozurpuojama ir paverčiama vienu iš dehumanizmo bastionų.
Vyro ir moters santykiai (na, tegul net ir moters ir moters santykiai) būdavo paremti unikalia tų žmonių pasaulėžiūra, flirto samprata, tam tikra jausmų ekspresijos laisve. Santykio esmė yra… intymumas, atsiskleidžiantis per… pasitikėjimą ir laisvę parodyti tikrąjį save.
Atsižvelgiant į masiškai galvas šienaujančius „seksualinius skandalus”, vyro ir moters santykis palaipsniui turėtų transformuotis į… dviejų vartotojų susitarimą vartoti vienas kitą aptartais būdais.
Kad ir kaip nesuvokiamai šlykščiai skambėtų tokia ateities vizija, bet ji yra reali ir tikėtina, nes lytys kaip tokios paverčiamos priešais, kurie gali užmegzti ryšį, tik iškėlę baltas vėliavas. Nyderlanduose jau sukurta „mylėjimosi legalumą patvirtinanti programėlė„, kuria poros skatinamos naudotis siekiant įrodyti, jog… seksas vyko abipusiu sutarimu.
Kažkokioje šalyje lygtais priimtas teisės aktas, kad prieš seksą moteris privalo patvirtinti sutinkanti mylėtis.
Jei žmonės glamonėjasi, bučiuojasi ir plėšia vienas nuo kito rūbus, tai… vis tiek jiems neaišku, ar kita pusė sutinka?
Scena, kai įžeista moteris trenkia vyriškiui antausį, jau seniai likusi tik romantinių filmų epizodu – realybėje fizinio skausmo sukėlimas (bet koks, net mažiausias fizinis skausmas) yra kriminalizuotas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą. Teko susidurti su byla, kur žmona kaltino vyrą ją… per stipriai užgulus – kažkas tokio. Rimtai. Vos nepasodino, kad ant žmonos per stipriai užsiropštė gyvulys.
Scenos, kai vyras nuplėšia nuo moters rūbus ir jie strimgalviais puola į lovą matyt irgi liks tik romantinių filmų epizodais, nes paprasti mirtingieji prieš tai turės gauti visus reikiamus sutikimus – geriausia raštu.
Įdomu ir tai, kad per pastaruosius kelis dešimtmečius radikaliai pasikeitė požiūris į moters parsidavinėjimą. Jei anksčiau tai laikyta baisia gėda (prisiminkit pvz. Monikos Leviski atvejį), tai dabar ji… tiesiog auka. Gerai pagalvojus tokia transformacija nėra netikėta – kol moteris buvo asmenybė – motina, draugė, partnerė – tol jai buvo keliamas reikalavimas išlaikyti pagarbą sau ir savo šeimai. Dabar gi ji tik vartotoja, darbuotoja, studentė be skrupulų vykdanti gašlaus vadovo, dėstytojo ar… kliento pageidavimus.
Ir ne ji kalta. Ne, ne, ji tik bandė uždirbti – pinigų, pažymį, kailinius ar dar kažką.
Juokinga matyti, kaip šita „emancipuotos” prostitutės teorija pristatoma kaip moters teisių gynimas. Nes dar niekas nebuvo taip pažeminęs normaliai mąstančios moters kaip tie teiginiai neva ji neturinti pasirinkimo – paprašė koks nors ten dėstytojas ar vadovas – ir jau stovi atkišusi pliką pasturgalį. Garbės žodis, maniau, kad taip nutinka tik porno filmuose. Arba labai gūdžiuose kaimuose. Kur nors Sibire.
Man teko girdėti apie prekybą savimi lageriuose, koncentracijose stovyklose. Reichas turėjo prostitutes belaisvių stovyklose. Naudojo jas kaip „paskatinimą”. Moterys, sutikusios teikti tokias paslaugas, gaudavo pagerintą maitinimą, daugiau kažkokių privilegijų. Galima suprasti – aplinkybės nepaliko daug pasirinkimų. Arba taip, arba… mirtis.
Bet gi dabar eilinė dirbanti, pilnametė, sveiko proto moteris sulyginama su ta vargše iš lagerio. Vemti verčia.
Šita prielaida, kad moteris yra tokia silpna, tokia orumo neturinti būtybė, kuri pasikels sijoną prieš bet ką, pamojusį jai kokia privilegija, nuves mus į visuomenę, kur ir paskutinis – meilės bastionas – bus paverstas ne kuo daugiau kaip eiliniu vartotojų sandoriu.
Bandau įsivaizduoti, kaip atrodys pasaulis be meilės. Ir prisimenu filmą „Equals„.
Tikiuos, kad spėsiu iki to laiko numirti.
Viskas bus išspręsta daug paprasčiau – dehumanizuojant visuomenę ir biologinius žmones pakeičiant technogeninias: žmogaus ir roboto hibridais.
Ir tai ne fantastika, o planinga kryptis, kurią žmonijai nubrėžė Globalizatoriai.
Prieš dešimt metų serialas „Laukinis pasaulis” apie pasilinksminimo parką su žmonių pavidalo robotais galėjo atrodyti nepasiekiama utopija, o štai šiandien jau realiai veikia viešnamiai, kuriuose klientai santykiauja su lėlėmis. Jos dar primytyvios – bet su kiekvienu technologiniu žingsniu tik tobulės.
Atkreipkite dėmesį, kaip yra forsuojama ir piarinama „Dirbtinio Intelekto” idėja – total fucking progresas, ant kurio pasirašo visos valdžios ir mokslo institucijos. O kam? Tik tam, kad turėti dar paprasčiau kontroliuojamą visuomenę-kaimenę.
Šeimos-poros santykių perdarymas į komercinį sandėrį, feminoidinė isterija, legalus negimusių vaikų žudymas, legalus sergančių ir negalinčių apsirūpinti savimi žudyams, pederastizacija, lyčių supratimo naikinimas, galiausiai šitas #metoo užvardintas kekčių ir buitinių prostitučių triumfas – visa tai yra vieno ir to paties kelio į daugybinius antiutopijų scenarijus vektoriai.
Jie tapo įmanomi, nes žmonija praktiškai baigia globalizuotis ir ta jėga, kuri primeta savo scenarijų – savo valią, ją primeta jau nebe vienai atskirai valstybei ar visuomenei, bet visam pasauliui.
Daugelis moterų nesupranta, tačiau šiandien vakarų pasaulyje realiai galioja matriarchato taisyklės, kai moterys dominuoja valdydamos visuomenę per seksualinius vyrų instinktus.
Globalizatorių tikslas – atimti iš moterų šį valdymo įrankį, kurio prasmės „durnos bobos” taip ir nesugebėjo suprasti ir naudoja jį ne pagal protą ir poreikį, o kiekviena pagal savo „durnumą” .
Taip kad mielosios – iš tikrųjų, žmonijos ateitis yra JŪSŲ RANKOSE.
Praktiškai, tiesiogine prasme.
Puikus atsakas į straipsnį. Paskleiskit tai plačiau.
Taip, sutinku. Gyvename baisiais laikais. Visomis prasmėmis. Psichologinis klimatas ir brukamos „pažangios vakarų” vertybės gniuždo. Krikščioniui sunku šiaip laikais labiau nei Tarybų Sąjungoje 1953-1989 metais. Neperdedu. Dabar vyrauja kažkokia šizofrenija. Lytinių santykių kultas glorifikuojamas visur (nors tai kas intymu iš principo ir turėtų likti tik šeimoje) ir tuo pačiu stebimasi kaip kas prie ko priekabiavo: ajajai kaip negerai. Delfis kone kasdien publikuoja netoli iki pornografijos tekstus, o po to stebimasi kad Lietuvoje daugėja nėščių nepilnamečių merginų. Tai ko stebėtis? Kažkokia beprotybė.
„Nepirkdamas nesijaučia pilnaverčiu.”
suskambejo kaip bandymas sumenkinti PIRKEJA (VARTOTOJA). juk pirkejo islaidos tai jusu PAJAMOS! s(L)ykstuoliai yra nepilnaverciai ir nevykeliai. tie, kurie sandeliuoja akcijini tualetini popieriu. tie, kurie dziaugiasi tik nemokamomis pramogomis. tie, kurie deda lopa ant prasitrynusiu dzinsu klyno ir tuo didziuojasi. nes jiems MALONU sutaupyti.
Šykštuoliai paprastai taupo tą dalyką, kurio netaupo išlaiduoliai, – laiką. O laiko už jokius pinigus nenusipirksi. Tai kiekvienas renkasi, kas jam svarbiau, – ilgos darbo valandos ir nauji džinsai ar trumpesnės ir džinsai su lopu. O vartotojus aš tikrai vertinu neigiamai. Net ne neigiamai, veikiau… su gailesčiu, nes jie visą gyvenimą pradirba ir miršta taip ir negyvenę. Dėl ko? Dėl naujų džinsų? Dėl mito, kad gyvenimo tikslas – pirkti, pirkti, pirkti? Ne, gyvenimo tikslas tikrai nėra pirkti. Išties siaubinga, kad daugumai žmogus (asmenybė) nusidevelvavo iki vartotojo, perkančio tam, kad uždirbtų kitas vartotojas. Ir čia net neliečiant tos temos, kaip neadekvatus vartojimas veikia aplinką (kalnai šiukšlių, elektronikos atliekų ir pan.).
Visi raso ,problemizuoja,moralizuoja….,o brangieji,koks cia chaosas apie priekabiavima?-kai praeina 20m.,staiga atsimenama,kad buvo taip ar kitaip.Hm,daugelis is musu dar sveika atminti neprarado-reikejo ,mielosios studentes,tuo metu gerai mokytis ir…ir viskas,bet JUS brangiosios meginot gaut iskaitas,gaut geresni egzamino pazymi,kraipet uzpakaliukus pries destytoja,o dabar…spjaudytis uzejo noras.Jei taip,tai kur Jusu savigarba?Manau jei nesiseka kas ,tai neieskokit kaltu,laimingesnes nebusit.
O sie laikai kazkokie jau keisti darosi-meile tampa tik virtuali?!O ka daryt su jausmais,begt paaugliui pas notara ar kur,jei jam pirma meile pasibelde-antraip kvepia kriminalu.
Mieli istatymu leidejai ir ju sargai,pasitelkit sveika prota,nes kyla pavojus ir teatrui,ir kinui,ir viskam kas yra zemiska -ten yra deklaruojami jausmai.
P.S.tikiu,kad dar yra sveikai mastanciu.