Visas pasaulis susirūpinęs plaučių ligomis, tiksliau, viena jų – koronavirusu, bet retas žino, kad plaučių ligos – tarp dažniausių mirties priežasčių pasaulyje, o dar mažiau skaitė The Guardian, kur parašyta, kad apie 80 proc. žmonių nuo koronaviruso mirė labiausiai užterštose teritorijose kaip pvz. Šiaurės Italija, kurioje oro tarša – didžiausia Europoje.
Plaučių ligomis daugiau serga miesto gyventojai, tačiau baudžiame už šuns kakutį, o ne iki kamieno nugenėtus medžius ar žalias vejas keičiančias betono alėjas, nors, patikėkite, šuns kakutis jūsų plaučiams nekenkia, o štai nukirstas medis ar užbetonuota veja – net labai.
Kaip taip nutiko, kad architektai pamiršo, jog miestas turi ne tik fasadą, bet ir funkciją, o žmonės ėmė bodėtis nukritusiais lapais, bet ne stagarais paverstais medžiais?
Išties pastebiu tam tikrą sąsąją su vadinamąja koronaviruso terapija, kurią kritikuoja nebe tik sveiko proto nepraradę piliečiai, bet ir mokslininkai – neva siekant išvengti plaučių ligos reikia vengti gryno oro, kai medicina šimtus metų žinojo priešingai. Džiovininkai, astmininkai nuo seno vykdavo prie jūros, į pušynus, ten, kur oras – gryniausias. Švarus oras duodavo didesnę terapinę naudą nei visos medicinos procedūros kartu sudėjus.
Tačiau šiandien žmonės kalba apie skiepus, socialinę izoliaciją, išdraskytus ofisus ir namuose uždarytus vaikus, kvėpavimą apsunkinančias kaukes ir odai kenkiančias gumines pirštines, bet ne apie… miestą, kuriame būtų lengva kvėpuoti. Miestą, kuris veiktų kaip gydytojas, o ne ligos sukėlėjas.
Kalbant apie Lietuvą, mūsų miestai būtų puikūs, išskyrus kelis „bet”: masiškai naikinamą miesto augaliją ir tragišką lengvųjų automobilių srautą, kurį lemia netinkamai plėtojama infrastruktūra. Net ir koronaviruso pandemijos metu į renginius reikalaujama atvykti automobiliais („drive-in renginiai”). Kokia puiki plaučių terapija – asfaltas ir išmetamosios dujos!
O juk, jei norime sumažinti sergančiųjų skaičių, tai visų pirma turime siekti sveikos, harmoningos aplinkos ir aktyvaus gyvenimo būdo. Miestą turime planuoti taip, kad jame būtų kuo daugiau didelių, lapingų medžių, žalių zonų, parkų ir… kuo mažiau automobilių.
Tai yra tikroji visų pirma plaučių, bet iš esmės ir kitų lėtinių ligų prevencija.
Ar ir tu nori gyventi žaliame mieste?
*Jei Jums patiko šis tekstas, paremkite jo autorę.