(Ne)padorių masažų alchemija ir kitos dviprasmybės

Jordan B. Peterson savo knygoje „12 gyvenimo taisyklių. Priešnuodis chaosui” aprašė situaciją, kai pas jį apsilankiusi moteris nebuvo tikra, ar jos neišprievartavo, penkis kartus. Jūs, aišku, iškart pagalvojote, kad ji turbūt buvo pamišusi, bet, kaip teisingai pastebėjo knygos autorius, tokios situacijos dažnai nėra aiškios.

Suprantate, moteris ėjo į viengungių klubus, girtuokliavo, o tada maloniai palydėdavo juos namo. Rytais ji nebūdavo tikra, ar to norėjo ir ar tai vyko jos sutikimu. Kas gi išties galėtų pasakyti?

Tai yra viena daugybės gyvenimo situacijų, kai objektyvaus vertinimo nėra, tik subjektyvus.

Moteris turėjo galimybę traktuoti įvykius dvejopai: Sumenkinti savo neatsakingumą, perkelti atsakomybę tiems vyrams ir tada skųstis policijai arba pripažinti savo paties elgesio ydingumą ir tokiu atveju atsisakyti aukos statuso bei „kaltųjų” paieškų.

Išties pati ne taip seniai susidūriau su situacija, kuri – kad ir ne tiek drastiška, bet privertė dar kartą prisiminti šį pasakojimą.

Užsisakiau viename žinomame salone atpalaiduojantį viso kūno masažą. Paprašiau, kad jį darytų vyras. Ir tai nebuvo nei pirmas masažas apskritai, nei pirmas masažas, kurį man darė vyras. Įprastai jausdavausi jaukiai, tačiau šįkart gana greitai pajutau… neįprastus masažui pojūčius. Masažistas – galbūt visiškai netyčia – elgėsi pernelyg intymiai: didžiąją laiko dalį buvo masažuojamos per daug privačios kūno vietos, o ir aš pati kaip reikiant apnuoginta. Žinoma, apsinuoginimas masažo metu nėra neįprasta, tačiau kai gana ilgą laiką guli ant nugaros nuoga krūtine, o tau tuo metu masažuoja vidines šlaunų puses, tai jausmas, sakykim, dviprasmiškas. Kažkuriuo metu net ėmiau svarstyti, ar tai nėra erotinis masažas, nors žinojau, kad ne  – prieš tai tokį pat masažą man darė kitas darbuotojas ir jokios privatumo ribos nebuvo peržengtos – neskaitant to, kad krūtinė buvo pridengta rankšluosčiu, o specialisto dėmesys sutelktas tikrai ne į vidines šlaunų puses, tai ir pats bendravimas, prisilietimai,  pokalbis – viskas atitiko sveiko, relaksuojančio bendravimo normas.

Šiuo atveju aš išties drovėjausi, nes mano sąmonėje grūmėsi dvi mintys: viena, kad aš pati kažkaip per daug asmeniškai priimu tai, kas daroma, ir kita – kad tai neturėtų būti daroma. Kas be ko, abi šios versijos trikdė – viena dėl savo paties netinkamų reakcijų, kita – dėl netinkamo požiūrio į mane.

Žinoma, galėjau jį sustabdyti, paprašyti neliesti kai kurių vietų, tačiau, nebūdama tikra, kuris iš mūsų esame neteisus, rizikavau apsijuokti ir pasirodyti davatka.

Man regis, kad, nebūdamas visiškai tikras, kaip reikėtų elgtis, žmogus dažnai pasirenka neveikimą – būtent taip ir padariau. Iškentėjau pusantros valandos masažą ir išėjau jausdama iš esmės tik tuos raumenis, kurie lyg ir neturėjo būti masažuojami.

Trumpai svarsčiau pakalbėti su registratore, tačiau kaip turėjau paaiškinti tai, ko pati nesupratau? Žinoma, visados yra būdas perkelti atsakomybę kitam, tačiau – sąžiningai – aš jo niekaip neinformavau, kad nesijaučiu patogiai. Galų gale nutariau, kad dalykai, kurie man pačiai nėra aiškūs, neturi tapti problema kitiems. Nors, žinoma, galėjau nuspręsti ir priešingai.

Tačiau, ar tai taip jau neįprasta? Gyvenimas pilnas tokių situacijų, kuriose sunku gerai suprasti ne tik kitą, bet ir save. Retas įvykis kelia aiškias ir vienareikšmes emocijas. Tarkim, ties privatumo ribomis balansuojantis masažas privertė jausti ne tik gėdą, bet ir… susijaudinimą. Net jei sąmoningai nesinorėtų ir būtų kur kas įprasčiau to nepripažinti.

Lygiai taip artimojo sėkmė gali sukelti ne tik džiaugsmą, bet ir pavydą, nusivylimą savimi, o nelaimė – tylų pasitenkinimą savo gyvenimu. Iš esmės visi mūsų gyvenimo faktai vienaip ar kitaip neaiškūs, o tai, kaip juos suprantame ir perteikiame, daugeliu atveju yra nulemta subjektyvaus savęs ir tikrovės vertinimo. Net jei nesaugu tai pripažinti. Ir būtent todėl bet koks bandymas tipizuoti žmonių elgesį, uždrausti žmonėms vieni kitiems kelti blogas emocijas ar bet kokį bendravimo incidentą traktuoti kaip pažeidžiantį kieno nors teises daugeliu atveju reikš didesnes ar mažesnes, bet tikrai neišvengiamas katastrofas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *