O ką manai apie vasarą… bibliotekoje?

Vienas keisčiausių dalykų, kurį pastebiu būdama bibliotekoje yra… Skaitytojai. Tiksliau, jų kiekis. Vis mažiau ir mažiau. Be to, dažniausiai studentai arba pensininkai.

Ar iš dirbančiųjų į biblioteką tebevaikštau tik aš?

Mano mėgiamiausios bibliotekos kiemas. Ramybės oazė mieste.

Išties nemažai žmonių mėgsta skaityti, bet dauguma knygas perka arba skolinasi iš draugų. Ėjimas į biblioteką nebemadingas. Kaip nebemadingi pasimatymai be sekso arba pokalbiai gulint pievoje naktį.

Daugybė gražių ir gerų dalykų tampa nebemadingi, tada nebereikalingi, o galų gale… jų nebelieka.

Nors knygų kainos pasiekusios rekordines aukštumas, retas bent pasvarsto apie nemokamą knygyno alternatyvą. Ar apie tai, kad tik eidami į bibliotekas galime jas išlaikyti.

Kauno apskrities viešoji biblioteka turi knygų namelį, kuriame visados galima rasti unikalių ir dažnai nebeparduodamų knygų. Nemokamai!

Net neabejokite – valdžiažmogiams tai tik papildoma biudžeto eilutė, kurią jie mielai išbrauktų. Perskirstytų kitiems. Kokiems nors baltic galbūt.

Man ėjimas į biblioteką yra šventė. Ne tik todėl, kad ten daug knygų ir jos visos nemokamos.

Net nemoku paaiškinti to jausmo, kai esu ten, kur … prasidėjau. Ne, ne, aš ne apie tą prasidėjimą, žinoma.

Tiesiog mano gyvenimas prasidėjo, kai išmokau skaityti. Ir tai turbūt pats reikšmingiausias dalykas.

Išmokau anksti – ketverių metų.

Pamenu, pirmoje klasėje mano klasiokai mokėsi skiemenuoti, o aš tada skaičiau Astrid Lingren „Mes varnų saloje„. Tada nutariau, kad tapsiu rašytoja. Ir skaičiau tą knygą dar kokius penkis kartus. Manau, kad greitai skaitysiu ją vėl.  Tiesiog kad sau priminčiau, jog galiu ir tapsiu rašytoja.

Bet čia visgi ne apie tai – nuklydau.

Ar Jūs kada uostėte… knygą? Nes man nėra malonesnio už knygos kvapą.

Bibliotekos visada kvepia knygomis. Žiniomis. Žmonėmis, kuriems ne vienodai.

Bibliotekosi geras kvapas, o, be to, jose dažniausiai vėsu net vasarą, tylu net chaotiškiausią dieną.

Buvo daug kartų, kai jausdamasi be galo liūdna nueidavau į biblioteką, pasiimdavau knygą, puodelį kavos (taip, daugelyje bibliotekų galima gauti kavos!) ir įsitaisydavau sėdmaišyje balkone.  Valanda kita ir… ramybė.

Negalima skaityti taip kaip dabar dauguma skaito. Iš plančečių autobusuose. Toks skaitymas malonumo neteikia. Skaityti reikia tikrus žodžius ant tikro popieriaus ir geriausia vienatvėje. Išvalo lyg dėmių valiklis seną kilimą. Grąžina į save, suteikia stiprybės.

Tai… Pabandykite nueiti į biblioteką.

Kai bus liūdna. Arba linksma.

Atraskite vieną geriausių civilizacijos atradimų, kuriuo beveik niekas nebesinaudoja.

Mano „Knygų namelio” atradimas. Niekados neimu knygų, kurių neketinu skaityti. Tad tikrai ją skaitysiu!

2 atsakymai į “O ką manai apie vasarą… bibliotekoje?”

  1. Manau, kad ėjimas į biblioteką turbūt niekada nebuvo madingas.
    Tik laiko leidimui bibliotekoje dirbančiam žmogui laiko nelieka, deja. Nors knygas imu ir skaitau iš bibliotekos.
    Bet ačiū už pasiūlymą, kai bus liūdna 🙂 Būtinai išmėginsiu.

    1. Sovietmečiu buvo madinga skaityti. Ir tą puikiai iliustruoja net knygų tiražai, kurie tada buvo didesni dešimtimis kartų. O kadangi žmonės labai turtingi nebuvo (nors knygos daug nekainavo), tai manau, kad eidavo į bibliotekas kur kas daugiau 🙂

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *