Aš visados stebėjausi (ir, ką čia slėpti, – stebiuosi iki šiol) žmonių mąstymo siauraregiškumu.
Tarsi kiekvieno jų gyvenimas užsibaigtų ties nuosavu kiemu, vaikais ir darbu. Lyg pasaulyje vykstantys procesai niekaip neįtakotų jų ir jų vaikų padėties.
Aš manau, kad daug engiamų grupių galėjo išvengti engimo, jei būtų pasiryžusios išeiti už savo virtuvės ribų. Tačiau, būkime atviri, net ir vadinami intelektualai dažnai palaimingai nesikiša į „ne savo reikalus”. O kas yra „ne tavo reikalas” šiame globaliame pasaulyje?
Bėda ta, kad tų „ne savo reikalų”, t.y. reikalų, kurie niekaip neįtakotų tavo ir tavo vaikų perspektyvų, nėra tiek jau daug.
Mokesčiai, teisinė sistema, biurokratinis apataras, politika, žmogaus teisės – atrodytų tokie tolimi, menkai aktualūs, tačiau realiai kiekvieną paliesiantys dalykai. Jei ne šiandien, tai rytoj.
Pvz. šiuo metu esanti mokestinė ir monetarinė politikos realiai varo žmones į skurdą. Ne vieną – daugybę žmonių. Ir visi jie tyliai eina, kiekvienas kuisdamasis savo virtuvėje. Galvodamas, kaip išmokėti savo paskolas.
Nes už tai, ką mūsų tėvai gaudavo už dyką, mes mokame 30 m. O mūsų vaikai galimai mokės 60 m. Arba gyvens kartoninėse dėžėse kaip kokioje Afrikoje.
Nes jokios gyvenimo gerėjimo tendencijos nėra. Iš esmės tendencija – priešinga. Tarkim, prieš keturis metus ieškojome būsto nuomai. Tai tuo metu buto nuomos kaina buvo panaši kaip dabar kambario. O kieno pajamos pasikeitė labai ženkliai? Tikrai ne daugumos.
Prieš tuos pačius keturis metus Kaune apskritai beveik nebuvo nuomojamų kambarių, tik Vilniuje. Dabar ir Kaune – daugybė nuomojamų kambarių. Ir juos nuomajasi ne tik žalias jaunimėlis, bet ir… Jauni, dirbantys žmonės.
Žmogaus darbo 40 val. per savaitę nebeužtenka išsinuomoti atskirą būstą. Tokia va „gyvenimo gerėjimo” tendencija.
Ir aš nematau jokių prošvaisčių, kad artimiausiu metu kažkas imtų gerėti, nes visuotinė tendencija yra koncentracija, konkrečiai – galios koncentracija vienose rankose.
Smulkusis verslas daužomas lazdomis ir kirviais, jo vietą užima praktiškai vien didžiulės kompanijos, dažnai net tarptautinės. Smulkiąjam verslininkui dar leidžiama įkišti koją ten, kur didiesiems nėra įdomu (kavinės, kioskeliai, turgus), tačiau ateis laikas ir šiose srityse bus padarytos reformos, kad negalės bet kas gauti patento ar atsidaryti kavinukės.
Valstybių valdymas taip pat perkeliamas, tiesiog atskiriamas nuo tautos. Tarkim, Lietuvai didesnę reikšmę turi Briuselio nei Vilniaus sprendimai. Kuo tai skiriasi nuo tada, kai mums nurodinėdavo iš Maskvos?
Bet nepaisant akivaizdžios globalizacijos, integracijos ir monopolizacijos įtakos kiekvieno iš mūsų – ir ypač mūsų vaikų – ateičiai, niekas tuo nesirūpina.
Mūsų negąsdina, kad prarandame teisę tvarkytis savo gyvenimą ir, kad nepaisant to, ką išsirinksime į Seimą, bus kaip nuspręs Europos Sąjunga (ar nieko neprimena?).
Mūsų negąsdina, kad mes net neberaginame savo vaikų būti nepriklausomais ir turėti savo verslą (nes suprantame, kad tas beveik neįmanoma), o mokome gerai baigti mokslus ir būti klusniais tarnautojais.
Vienas žmogus, kurį labai gerbiu, yra pasakęs, kad „Prisitaikymas – sveikos psichikos požymis”, bet tai vienas tų atvejų, kai niekaip negaliu su juo sutikti. Juk visi blogiausi dalykai pasaulio istorijoje nutinka kaip tik dėl prisitaikymo – dėl to, kad žmonės, net jausdamiesi blogai ir suprasdami, kad situacija yra bloga, veikiau ignoruos faktus nei bandys juos keisti.
Galios koncentravimo tendencija neišvengiamai veda į tai, kad didžiuma pasaulio (bent jau Vakarų valstybių) gyventojų taps dar labiau pažeidžiami ir dar lengviau valdomi.
Jau dabar vis dažniau pastebiu žmonių baimę kalbėti – po nuoširdesnio pokalbio bevik visados seka prašymas jo neviešinti. Problemos slepiamos visur – valstybiniame sektoriuje ypač. Net jei visa institucija žino, kad kažkas vyksta blogai, vis tiek visi išsijuosę meluos, kad viskas taip, kaip turi būti.
Nes iškėlus kažkokį nepatogų klausimą galima susilaukti visokiausių neigiamų pasekmių.
Išties man atrodo, kad tas žmogaus pasodinimas ant „vartojimo adatos”, tas neadekvatus būstų išbranginimas, tie brangūs, bet trumpai tarnaujantys daiktai yra elementarus kontrolės įrankis.
Žmogus priverstas susitaikyti su bet kokia neteisybe, kad tik jis pats ir jo šeima turėtų valgyti ir stogą virš galvos.
Taip, šiuolaikinio europiečio nebeplaka botagu. Jį plaka paskolomis ir mokesčiais. Jis – toks pats silpnas kaip ir jo pirmtakai, kurie arė ponui dirvą iš baimės gauti botagu į kuprą.
Tik ne botago jis bijo. O skurdo.
Tačiau kuo mažiau nuo žmogaus priklauso, tuo didesnė skurdo rizika.
O nuo šiuolaikinio žmogaus nebepriklauso beveik niekas, kadangi valdžia – kažkur ten Briuselyje (net neaišku, kaip su ja susikalbėti), darbo vietos – tik pas ponus, savai kokiai veiklai, kad ir duodančiai minimalias pajamas, beveik nėra galimybių – licencijos, mokesčiai, reikalavimai. Ir, aišku, visa tai tauškiant apie kažkokią „laisvą rinką”, kurios niekas nematęs.
Taigi, didžiausia šių laikų problema yra ne skurdas, ne socialinė atskirtis ir net ne kainos. Didžiausia problema yra galios koncentracija vienose rankose, nes būtent dėl to atsiranda kiti jau minėtieji reiškiniai – skurdas, socialinė atskirtis, nedarbas, aukštos kainos ir pan.
Tačiau ar girdėjote, kad kas nors bent jau įvardytų šią problemą? Nekalbant apie mėginimus ją spręsti?
Ne!
Žmonės kaip tik kvailinami apie „globalios ekonomikos” naudą, verslo milžinų kuriamas darbo vietas ir poreikį dar labiau viską globalizuoti bei monopolizuoti, t.y. dar padidinti galios koncentraciją.
Logiškai seka išvada, kad daugumos žmonių ekonominės bei socialinės galimybės, o atitinkamai ir jų balso teisė sumažės iki nykstamai mažo dydžio. Tokio mažo, kad Sovietų Sąjungos planinė ekonomika ir „vadovaujantis partijos vaidmuo” atrodys kaip gero gyvenimo ir laisvo žodžio etalonas.
Vėl tas pats autorės žodinis viduriavimas apie tai, kaip dabar viskas blogai, ir kaip tuoj, tuoj, tuoj sovietmetis bus palyginti rojus su tuo kas yra dabar… :))))
Leiskite gerbiamoji sužinoti Jūsų amžių, kad jau taip gerai žinote, kaip gerai buvo sovietmečiu palyginus su 26 metais nepriklausomybės?
Rūpus miltai, „Sandman KFMF”, jūs ką ne Lietuvoje gyvenate? Pasižiūrėkite kas dedasi ne Vilniuje, ne Kaune, ir ne Klaipėdoje: Lietuva tuštėja. Minus vienas milijonas gyventojų nuo 1989 metų. Bent kiek turinčiam smegenų yra aišku kad toks valstybės modelis kuris Lietuvoje yra paskutinius 20-25 metus tiesiog žlugdo lietuvių tautą.
Mariau, Lietuvoje labai daug žmonių, kurie ne tai, kad nesupranta, bet jiems patogu „nesuprasti”. Nesakau, kad Sandman^KFMF būtinai iš šitų, bet būtų logiška.
Man labai patinka kai žmonės manipuliuoja skaičiais. Pvz. iš 400 000 padaromas milijonas. Na kad gražiau skambėtu. Tada ir visas komentaras įgauna daugiau dramatizmo ir skausmo.
Sakote valstybės modelis žlugdo lietuvių tautą? Hmm… tai matau, kad žinote, tą TIKRĄJĮ valstybės modelį, kurio net autorė nežino. Gal paskelbsite savo tiesą?
Autorė teisi. Yra vienas aštrus straipsnis su Vytautu Rubavičiumi – Lietuvos poetu, publicistu, kultūros kritiku, žurnalistu, vertėju. Perskaičius yra daug vietos pamąstymui, kaip iš tautos išlaisvintojų kartos išaugo naujoji nomenklatūra ir pasirodė, jog ji – dar žiauresnė už buvusiąją.
http://www.ve.lt/naujienos/visuomene/zmones/lietuviu-tauta-nebenori-savo-valstybes-1568560/
Tikrai puikus straipsnis. Esu jį skaičiusi.
Jūs nesupratote teksto visiškai. Tai amžius nepadės jo suprasti.
Labai puikus ir drąsus Lidžitos straipsnis, tik reikėjo tiesiai parašyti, kad jei būtume dirbę tuos 27 metus taip, kaip dirbome tarybiniais laikais, tai dabar sienas pinigais, o ne tapetais klijuotume, nes buvo begalės darbo, dirbom net trijomis pamainomis fabrikuose, dirbo žemdirbiai kone visą parą, kad pripiltų pilnus aruodus, kurių turėjo užtekti ne tik Lietuvai, bet ir sąjungai ir niekas po šiukšlynuose nesirausė, niekas nebadavo, o visi dirbo!!!!!, mokėsi, gimdė vaikus, puoselėjo Lietuvybę, vienas kitą gerbė, nes skaitėme, kad Lietuvis yra didis žmogus ir turi būti garbingas, nevokti, nelatravoti ir t.t., o ir latravoti nebuvo nei kada, nes reikėjo dirbti, o ir po darbo buvo užimtumas – žmonės lankė saviveiklą – kas grojo orkestre, kas dainavo chore, kas šoko ir t.t. ir t.t., tad gyvenimas virė ir niekas nesižudė iš nevilties, ar kt. kaip yra dabar. Taigi gal reiktų nustoti koneveikti kas buvo gerai ir nustoti džiaugtis, kad tapome ubagai, savižudžiai, parsidavėliai už duonos plutą ir t.t. Visais laikais turi būti visko viršūnė – sąžinė, o šmeižti ką mes tarybiniais laikais sukūrėm, kaip gyvenom ir yra begalinis šmeižtas, kad įtikti naujiems ponams ir tai žema
Tikrai taip. Žmogaus vertė nuo santvarkos nesikeičia. Bet kai žmogus ima koneveikti visus, gyvenusius tam tikroje santvarkoje, tai jis elementarus melagis.
Taip visi stengėsi, taip viskas gražu buvo, bet nu jprst… viskas ėmė ir žlugo su trenksmu, kai baigėsi katino dienos ir nebeliko pinigų už naftą? :)))) Kaži kodėl toks nuostabus gyvenimas baigėsi? Aš pastoviai užduodu šį klausimą tokiems kaip Jūs, kurie tiesiog romantikos pritvinkę tiems laikams rašo čia apie šviesias TSRS Lietuvos diena. Deja, į jį niekada negaunu atsakymo. Aš suprantu, gėda prisipažinti, kad Jūs jaučiate tiems laikams džiugesį dėl elementarios priežasties. Tuo metu, pas Jus tiesiog gerai stovėjo. O ne taip kaip dabar. Tuo metu buvo jūsų piko valanda, Jūs buvote jaunas, nuostabus (pats sau ir kažkam), o dabar Jūsų dienos praeityje. Jūs likote tik savo praeities piktas ir nepatenkintas šešėlis kuris neįdomus niekam kitam, tik pats sau. :))) Vat ir ilgitės to meto kai žolė buvo žalesnė ir saulė kažkaip gražiau švietė.
Panašu kad ir pats negyvenai anoje sistemoje ir kartoji propagandinę nesąmonę apie TSRS žlugimą dėl ekonominių priežasčių. Kadangi man 59m tai supranti kad tikrai realiai gyvenau anoje sistemoje ir natūroje žinau kaip ten buvo o ne kaip viską pasakoja naujieji propagandistai. TSRS žlugo dėl labai elementarios problemos – žmonių tiksliau anuometinio elito gobšumo. Problema tame kad anuometinis elitas negalėjo turėti privačios nuosavybės kaip jų kolegos vakaruose ir būti milijonieriais. Atitinkamai nieko negalėjo palikti savo vaikams. Kol tarnauji valstybei pagal rangą gauni kas priklauso, o tarnybai pasibaigus esi eilinis žmogesis tik su asmenine nuosavybe t.y. namas arba butas ir automobilis bei buitiniai rakandai. Viskas. Jokio kitokio turto. Kaip bežiūrėsi socialiai teisinga visuomenė lyginant su dabar. Bet norinčiam bet negalinčiam elitui būti milijonieriais kilo idėja sugriauti tokią „neteisingą sistemą”. Procesas ilgalaikis bet paskutinį vinį į šį procesą įkalė Gorbačiovas kada visai sąmoningai leido atsirasti privačiai nuosavybei. Ir valstybinė nuosavybė pradėjo plūsti į privačias rankas ko pasekoje prasidėjo iš tikro ekonominis chaosas. Nors iki tol realus gyvenimas nors lėtai bet tik gerėjo. Viską patyriau savo kailiu ir mačiu gyvai kaip tai vyksta. Rezultate gavom socialiai neteisingą visuomenę ir juokingą valdžios aimanavimą dėl to. Bet juk to ir siekėte ponai. Iš anos sistemos dauguma išėjo su bent stogu virš galvos ir jokių skolų. Tiek valstybė be skolų, tiek žmonės. Dabar eiliniam žmogui įsigyti stogą virš galvos misija neįmanoma arba amžina tarnystė bankui, na o valstybė su 17 milijardų skola. Tai toks visų sėdimas į tokią finansinę duobę kažkokia pažanga? Gyvenant anoje sistemoje ją keikėm, bet pasirodo užsišokom dar ant geresnės. Tiesa, tėvai, matę smetoninę Lietuvą, sakė kad bus blogai. Bet aišku visi gyvenome iliuzijoje kad vakarai gėris. Pasirodo visiškas puvėkas be jokių perspektyvų. 🙂
Ir dar kas liečia už naftą gautus fantastinius pinigus. Jie taip niekaip ir nepasiekė vidinės rinkos jokias pavidalais. Kas praktikoje ir jautėsi. Praktiškai jokių importinių prekių viskas vietinės gamybos. O tokie pinigai turėjo tiesiog paskandinti importe. Anuometinis elitas „pasilaikė” sau iki TSRS griūties kad dabar jais galėtų normaliai naudotis asmeniškai. Aišku Lietuvos elitas prie to tikėtina nepriėjo. Per žemas lygis. 🙂 Nors ką gali žinoti už ką Brazauskas pirko viešbutį. :)Toks tų naftos pinigų likimas neturėjęs TSRS jokios reikšmės nes jie tiesiog tarsi neegzistavo.
Perskaičiau ir nuoširdžiai nesupratau straipsnio tikslo. Ką skaitytojas iš jo gauna? Nėra nei jokių išeičių ar sprendimo būdų pateikta, išsamprotauta. Nėra ir jokio pagrindimo faktais. Tai imkit, parašykit, ką čia tiksliai išstūmė didžiosios koorporacijos, ar pateikit pavyzdį, kas kaip yra pasipriešinęs galios koncentracijai pasaulyje. Leiskit sužinoti ką nors naujo – tada žmonės skaitys, kalbės, dalinsis informacija ir patikės.
Jūs tikrai turite naivumo manyti, kad aš viena galiu imti kažką ir pakeisti? Nežinau sprendimų. Šiai dienai aš jų nežinau. Bet kai žmonės bent supras, kas vyksta, tai galės ir galvoti išeitis. O ką išstūmė? Daug ką. Parduotuvės geriausias pvz. Miestai užkišti prekybos centrais. Vaistinių tinklus turime gal keturis – pavienės vaistinės nebeišsilaiko. Pasidairykit, ką mes dar turim iš smulkiojo verslo.
Jūs nematote smulkiojo verslo??? Tai čia yra JŪSŲ problema, kad JŪS to nematote. Kad aplink Jūms tik Maxima matosi su vaistinėmis, tai yra JŪSŲ problema nes panašu, kad tik ten Jūs tik ir einate. Ar jūs bandėte ieškoti kokių nors „egzotiškų” dalykų? Aiškinate, kad nieko viena negalite pakeisti ir grąžote rankas? Tai gal pats laikas nustoti myžti į batą (ta žinome, kad gerai mokate) ir vieną kartą nueiti į turgų ir nusipirkti daržovių ir šiaip maisto prekių iš ūkininkų. Ir tą apsipirkimą padaryti tradiciniu, kad pardavėjai jau jus pažinotu ir sveikintusi iš toli? Pats laikas pradėti vaikščioti į aplink esančius bariukus ar kavines, kad tas smulkus verslas suklestėtų. Bent jau sušiktą picą/kebabą ar bet ką užsisakykite į namus iš šalia esančios, ne tinklinės picerijos ir pasijuskite, kad nors taip remiate smulkų verslą. O ne daužykitės sau į krutinę, kad jūs nieko negalite padaryti.
Tokie kaip Liudas, garantuotai valina kas dieną į tą pačią Maksimą, ieško kokio pigesnio alaus savaitgaliui, o gavę daugiau grąžos iš kasininkės daugiau negu priklauso, jaučiasi apgavę megą korporaciją kuriuos dėl savo seno kirpimo vadina – PONAIS. prieš kuriuos jis nesižemina.
Jūs labai stipriai linkęs spėlioti, ką aš darau.
Dėl sprendimų nežinojimo.
Įdomu kaip pažiūrėtumėte į tokios prasmės sprendimų vizijas:
http://www.technologijos.lt/diskusijos/viewtopic.php?p=484951#p484951
Čia reikėtų pridėti ir eurozonoje įstatymai įteisintą valstybių prievolę vykdyti austerity politiką, kurie tiesiogiai reiškia piliečių nuskurdinimą.
Nes – valstybės išlaidos, tai piliečių (o taip pat ir verslo) pajamos.
Mažindami valstybės išlaidas – mažiname pajamas.
Tūlui Sandman^KFMF
paprieštaraudamas, galiu pasakyti, kad neidelizavome sovietinio jungo, sovietinės tvarkos, bet tai ką išvydome dabar , anksčiau idealizuodami būsimą Lietuvos valstybę- skiriasi kaip diena nuo nakties. Menu , tuomet beveik visuose kolektyvuose vykusiuose disputuose apie būsimą gyvenimą nepriklausomoje Lietuvoje gynėme tą būsimą tvarką panašiai: baigsis vogimai, baigsis sukčiavimai, žmonės dirbs sau kaip pašėlę, bus sąžiningi ir t.t. na panašioai apibūdina šią situaciją autorė. Tačiau tai iki ko prisigyvenome – tai trūksta žodžių; didžiausi vagys, vaikšto laisvėje, kaip kokie Masiuliai.vištvagiai sėdi kalėjimuose, jų sėdėjimą apmokame mes.. valdininkas , kuris po keliadešimties metų atsainaus darbo , prisidirbęs kaip reikiant, vogdamas oficialai įteisintu būd- pvz, tiesdamas asfaltą ‘ pagal ‘ normatyvą ” sumažino dangos storį , sutaupytus susižėrė į savo it kontrolierių kišenes ir be jokios atsakomybės išleidžiamas ilsėtis, arba randa užuovėją kitame valstybinio barako gale. Ar yra pagrindo džiaugtis esama padėtimi.? Arba priklausai tam plonam eltiniam turtingesniujų sluoksniui ir bijodamas užrūstint valdžią , kuri gali pasiųsti tau įkandina šimtą kontrolierių tavo verslui sužlugdyti, pataikauji sakydamas tai , kas patogu jai arba kalbi negalvodmas , nematydamas aplinkui tų žmonių, kuriuos esama situacija daro nelaimėliais bėgančiais iš šalies , bankrutuojančiais, pasenusiais pensininkais, kurie kaip velniaus kryžiaus bijo to gyvenimo tarpsnio, kuriam be senatvės dar būdingas ir ligų , negalių pagausėjimas.
Negalvoju kad popiežius Jonas buvo tarybinės santvarkos gerbėjas , bet ir jis yra pasakęs , kad socialaizmas yra kai kuriuos socialinius reikalus išsprendęs geriau nei šitas tai anksčiau išgirtas kapitalizmas.
Ačiū autorei , kad išdrįsta pasakyti kas yra kas, kad karalius nuogas ir jokie jo gynėjai neįrodys , kad dabartinis karalius nuogas nuogutėlis…