Jau kuris laikas jaučiu kaltę, kad tinklaraštis – tuščias, o įrašai socialiniame tinkle – trumpi. Visgi, turiu tam pateisinamų priežasčių, tropiniai karščiai – viena jų, greičiausiai ne pagrindinė.
Iki šiol ieškodavau savęs bėgdama, garsiai filosofuodama, dalindamasi įžvalgomis. Šiuo metu jaučiu poreikį pabūti ramiau ir atramos ieškoti tyloje, tyvuliuojančiose ežero bangose ar šnarančių medžių lapų paunksnėse.
Vasara – tegul ir per karšta – labai graži, o kaitra iš dalies net maloniai atpalaiduoja protą. Galima pailsėti nuo sunkių minčių, sudėtingos politinės bei socialinės tikrovės.
Aplink matau daug žmonių, kurie ieško psichiatrinės pagalbos. Nieko nuostabaus – paskutiniai pusantrų metų buvo žvėriškai įtempti, o ateitis – neaiški. Visgi, dažnas pamiršta, koks didelis gydytojas yra gamta ir net nepabando šios – dažnai itin efektyvios – terapijos.
Išnaudokite šiltąjį metų laiką kelionėms, poilsiui prie vandens, žaidimams gryname ore. Taip sustiprinsite ir savo kūną, ir psichiką.
Ruduo, kartu su krentančiais lapais, pirmaisiais veidą čaižančiais lietumis ir rytais spaudžiančiu šaltuku, grąžins į problemų kupiną realybę ir nesibaigiančias sprendimų paieškas.
O kol kas… Atsiduokite vasarai – ryškiai, karštai ir nerūpestingai.
*Jei Jums patiko šis tekstas, paremkite jo autorę per Patreon arba PayPal.