Po velnių, koks geras šis rytas! Po velnių. Po velnių. Po velnių.
Iš tikrųjų mane nors kiek pažįstantys žino, kad aš turiu milijoną pomėgių, tame tarpe taupyti ir puošti namus. Daug kam gali atrodyti, kad tai – nesuderinama, nes… Na, juk argi galima papuošti namus pigiai?
Dar ir kaip!
Kas atspės, kiek man kainavo visos (visos!) šios vazos?
Penkis eurus. Ne, ne, aš rimtai, už visas vazas sumokėjau penkis eurus.
Tai turbūt vienas geriausių visų laikų pirkinių, nors… Aš apskritai dažniausiai perku daiktus tokiomis kainomis, kokių kiti neįsivaizduoja, kad yra.
Iš dviejų vazelių padariau štai tokias žvakides:
Manau, kad bus labai jauku pasigrožėti jų liepsna lietingais vasaros vakarais.
Ir man tikrai patinka pirkti pigiai. Kur kas labiau nei pirkti brangiai.
Nors dabar madinga ieškoti kuo brangesnių daiktų ir vėliau girtis, kiek daug tau tai atsiėjo, aš manau, kad kur kas vertingiau įsigyti gerą daiktą pigiai. Ne dėl to, kad nemėgstu turėti pinigų. Priešingai – kuo mažiau išleidi, tuo daugiau turi.
Be abejo, yra daiktų, kurių negalima įsigyti pigiai arba yra daiktų, kuriuos verta pirkti brangiai, nes jų vertė tik augs – nė kiek dėl to nesiginčiju. Bet yra daug daiktų, už kuriuos žmonės linkę permokėti tiesiog todėl, kad… neturi fantazijos.
Arba gėdinasi pirkti iš „antrų rankų”.
Arba yra kamuojami neracionalaus įsitikinimo, kad gražu tik tai, kas madinga.
Turėti gražius namus, išleidžiant juokingai mažai pinigų…. – misija įmanoma. Ir tam užtenka vos kelių nieko nekainuojančių dalykų: Kantrybės ir fantazijos.
Kantrybės todėl, kad rasti gerą daiktą už nedidelę kainą… užtrunka. Tai nėra taip paprasta kaip tiesiog nueiti į IKEA ar „Senukus” ir nusipirkti, ko tau reikia.
Gyvenau be vazonų… Kelis metus. Kol pagaliau radau tokius, kokių noriu, už tokią kainą, kokios man negaila mokėti.
Be proto geras šeštadienis. Bliamba.