Po kiek vienas… lietuvis?

Neseniai paskelbau įrašą apie tautą. Apie tai, kas yra tauta ir kodėl ji svarbi – ne tik emociškai, bet visų pirma politiškai.

Deja, visuomenėje, kurioje tautiškumas tampa atgyvena, dauguma savęs nebesuvokia kaip tautos dalies. Suvokia save kaip paskirą asmenį, ieškantį palankesnio režimo įsikurti.

Pigus toks asmuo. Ne pigiau grybo, bet arti to.

Taigi… Po kiek vienas lietuvis?

Išties – po nedaug. Drąsiai galite jį įsigyti už 1000 Eur/mėn. O daugeliu atveju užteks ir mažiau.

Manote, juokauju?

Nei kiek.

Išties jau kuris laikas stebiu liūdną „prekybos protais” tendenciją – kai tik koks žmogus – protingas ir (iš pažiūros) padorus ima kelti teisingus, bet nepatogius klausimus, jis… greitai nutyla.

Arba ima kalbėti abstrakčiomis frazėmis „Problemų, žinoma, yra, tačiau negalima teigti, kad už jas atsakinga (kokios nors biurokratinės irštvos pavadinimas)”. Na, ir galų gale visados priduriama, kad bet kokiu atveju gyvenimas Lietuvoje gerėja, ekonomika kyla, įsisavinama vis daugiau ES lėšų ir pan.

Panaršai Googlėje ir sužinai, kad jis jau sėkmingai kur nors įdarbintas – kokiu nors Vyresniuoju ar Vyriausiuoju specialistu, Departamento vadovu, Patarėju, Projektų  vadovu ar pan. Kokioje nors biurokratinėje ar pseudo-biurokratinėje irštvoje.

Ir maždaug nuo tada, kai jis ten įdarbintas, jo požiūris tapo itin optimistišku, tiesiog net hyper-optimistišku – viskas sprendžiasi, viskas gerėja. „Viskas bus gerai!” – kaip pasakytų vieno didelio miesto meras.

Dažniausiai stebuklų ten, aišku, nemoka – 600, 700 Eur (po mokesčių), kartais net koks tūkstantukas. Labai plačiai gyventi, savaime suprantama, negali, bet va – jau bankas derasi dėl paskolytės procentukų pirmąjam būstui kur nors užmiestyje arba pseudo-mieste, va jau gali ir į CoffeInn’ą dažniau užsukti, pirmasis geresnis kostiumas – tavo spintoje… Pasijautei žmogumi. Tokiu pilnu optimizmo dėl savo ateities.

Ramini sąžinę, kad nieko tu nepardavei ir niekam neparsidavei. Daug dirbai, daug stengeisi, baigei ten kokius atseit sudėtingus mokslus ir užsitarnavai to pseudo-gero gyvenimo. Na, ir, aišku, kad visi taip gali – visi pensininkai, visi neįgalieji, visos vienišos motinos ir, aišku, šiaip tie, kurie, deja, objektyviai mažiau protingi ir turi mažiau miklų liežuvį.

Iš kitos pusės tu labai aiškiai jauti, kad tos tavo pareigos, ta tavo pseudo-padori alga ir visas tas gerėjantis gyvenimas nėra visiškas atsitiktinumas ir kad turi kalbėti… nuosaikiai. Nes tos problemos, kurios yra, matyt, niekur nedings, o paskolą išmokėti tai norisi.

Kažkurį laiką man būdavo labai liūdna. Ir pastebėjusi bent kokį potencialą vis laukdavau, kol žmogų užčiaups kokia ten vidutiniška – šiek tiek didesne už vidutinišką alga.

Paskutiniu metu įpratau prie to kaip prie kasdienybės.

Dauguma lietuvių nesijaučia esantys tautos dalimi, jie apskritai nesijaučia kokios nors bendruomenės dalimi.

Galima įtarti, kad dauguma nebesijaučia net savo pačių šeimos ar giminės dalimi, nes juk parduoda ne ką kitą, o visų pirma savo vaikų, savo brolių vaikų ateitį.

Žmogus, kuris mato save tik kaip pavienį individą, ieškantį palankesnio režimo apsistoti, o ne kaip tam tikro sociumo dalį, yra labai pigus. Pasaulio galingiesiems tiesiog nepaprastai pigiai įperkamas.

Tai tokia ta lietuvio kaina – 1000 Eur/mėn. tikrai užteks.

12 atsakymų į “Po kiek vienas… lietuvis?”

  1. Lietuviai yra žymiai pigesni. Lietuvių orumo kaina yra 66 eurocentai už kilogramą bananų. Tai galėjome įsitikinti pernai metais kai buvo atidaromas „Lidl”: žmonės dėl šitų pigesnių bananų stovėjo kelias valandas eilėse per karšius, alpo, bet stovėjo… Gi Sabonio kartoninis atvaizdas kvietė. Sabooonis kviečia! Ehe!

  2. Na čia kaip visuomet. Nori neturėti problemų pūsk valdžios dūdelę. 🙂 Ir anuomet buvo lygiai tas pats. Tik anuomet šiuo požiūriu eilinis dirbantis dar galėjo ir pakritikuoti nes bedarbiu netapsi niekaip. Dabar tai nusileido iki kiekvieno žmogaus. Savininkui nepatiks tavo požiūris ir išmes iš darbo. 🙂 Šiokią tokią laisvę turi jei valdai milijonus. Bet tų milijonų įgijimas tiesiogiai susijęs su lojalumu sistemai. Nebent laimi loterijoje tuomet tikrai visus gali pasiųsti kur toliau. Bet ir tai saugumas suras kaip prisiknisti. 🙂

  3. Niekas nedraudžia pačiam pradėti uždirbinėti pinigus ir tapti tuo – geruoju savininku. Kuris nemes iš darbo už kritiką. :)))
    Ar per silpni viduriai tam?

    1. Žinok patikėjęs propaganda dar 1995m bandžiau būti savininku. Rezultatas reketas iškepė kaip šašlyką t.y. elementariai sudegino. Nuostolis -80000 lt. Na pasodino jos 6m. Vienas neišlaikė kalėjime pasikorė. Bet esu dėkingas reketininkams kad viskas taip baigėsi, nes bandydamas dirbti sąžiningai 24 valandas per parą ir 7 dienas per savaitę seniai būčiau lavonas. O turtingu taip ir netapčiau, nes sąžiningo verslo tiesiog negali būti fiziškai. Tai tiesus kelias į bankrotą. Turi apgaudinėti tiek klientus, tiek valstybę, tiek savo darbuotojus. Būti sąžiningu žmogumi dėl savęs man kur kas svarbiau nei būti turtingu.

      Na o kad Lietuva žlunga tai rodo statistika ir skola 17 milijardų €. Skola kaip pradėjo didėti taip ir negali sustoti. Šiaip tai 1000€ gauna mažuma. Bent 70 % tik apie 400€. 🙂 Pats gyvenu iš tokio atlyginimo. Kelionė į darbą iš tos sumos 100€. Jei naudočiausi viešuoju transportu tai kainuotų netoli 200€. Gan sudėtinga suktis nors neturiu absoliučiai jokių žalingų įpročių, nevalgu mėsos o tik kruopas nes pigiau. 🙂 Aišku pasiūlysi susirasti geriau apmokamą darbą. Įmanoma. Bet sveikata brangiau, nes kai dėl juodo arimo be darbo valandų ir naktinėmis pamainomis atsisakys sveikata darbdavys išmes kaip musę iš barščių ir dvėsk badu. 🙂 Turiu sočiai aplinkui tokių „susidėvėjusių”. gaila žiūrėti į jų egzistenciją. Žmogus tik darbo įrankis. Sugedo metam lauk. 🙂

      1. Kažką jau žmogau tu čia spangsti, suki bei mali 🙂
        Aš tau pasakysiu paprastai ir trumpai.
        Mano tėvas, jokių ypatingų mokslų nebaigęs, jau keli metai kaip pensijoje, bet dar dirba. Ką dirbą? Fizinį darbą, nes kaip sakiau, jokių mokslų nebaigęs. Per mėnesį gauna daugiau negu 800 eurų ir darbdavys labai nenori jo išleisti su viskam į pensiją, nes žino, kad kitą tokį labai sunkiai ras. Sako tu geriau paimk atostogų pailsėti 3 mėnesius, bet rudenį vėl grįžk.
        Kaip čia taip išeina? Ne visi vagys ir plėšikai o ir ne visi susidėvi ir tikrai badu nedvesia?

        1. Apie atskirus egzotinius atvejus gal nekalbėsim. Pvz pusbrolio sūnus suvirintojas Baltarusijoje uždirbo 1500€ . Maistas ir gyvenamas plotas firmos. Dabar Lietuvoje uždirba iki 800€. Plius važinėjimas ir šūdeliavimas darbo po visą Lietuvą. Darbe susilaužė ranką įformino kaip ale ėjimo į darbą metu. Darbo saugumo reikalavimai nulinio lygio. Suvirintojo licencija ir darbo priemonės tavo asmeninis reikalas ir išlaidos. Be to po oficialaus darbo dar ieškosi nelegalaus kad išgyventi. Ir čia ne savęs žudymas? Pažįstamas be žalingų įpročių bandė įsidarbini vienoje stambių kelininkų įmonių. Pradžiai pasiūlė pačiam susiremontuoti techniką. Vėliau pasirodė kad šioks toks atlyginimų mokėjimas prasideda tik po 3 mėn. Žmogus spjovė ir išėjo. Vėl kokiai kaimo bobutei eina skaldyti malkų. Pasirodo stabilesnės pajamos. 🙂 Beja delfyje išlindo straipsnis kad jau trūksta mokytojų. Aišku visus labai sužavėjo mokytojų vidutinis atlyginimas 400€ iki mokesčių. Taip kad vienetai uždirba normaliai, o didžioji visuma sėdi su minimumais. Ir mokytojų į pensiją taip pat nenori išleisti. Reikia kad kažkas dirbtų beveik dykai. 🙂 Valstybė nespaustų mokėti minimumo niekas ir nemokėtų. Beja vietiniam mažam bet didelio prekybos centro filiale matau kaip aria kasininkės. Jos ir krovikės, ir valytojos, ir apsauginės, ir iš viso viskas kas įmanoma. Kadrų kaita akivaizdžiai beprotiška. Atlyginimas taip pat aiškus standartinis minimumas. Dar ir pavogtas prekes dengi iš savo kišenės. Ir po kokio 10m jos dar bus darbingos? Bus eiliniai invalidai. Užsienio akcininkas svarbu tik pelnas ir nieko daugiau. Absoliučiai jokio socialinio atsakingumo. Taip kad bent aplinkui uždirbantys iki 1000€ labai jau egzotiški variantai. Normaliai iki 500€ ir iš darbo savu auto iki kurio dar šiaip taip atšliaužti. Namuose jau namiškiai turi išimti. 🙂 Labai logiška kad invalidų tik daugės. 🙂

  4. Beje, autorė kaip suprantu, siūlo tam „parsidavėliui lietuviui” išdidžiai (geriau, kad dar užvažiuotu per nosį siūlančiam) atsisakyti
    to niekingo 1000 eurų ir toliau daryti tai, ką Jūs darote? Vyrkauti apie neteisybę ir žlugusią Lietuvą?

    1. O ka gi tu, „Sandman” (cia bene taip pasivadinai, nes galvoje vietoj smegenu smelis? :DDDD) darai kad Lietuvoje normalesnis gyvenimas butu? Daukantynes aiksteje tapkino uzsakytus „baudziauninku pietus” lietuje suryji ir tau tai dienai uztenka, o paskui vel kas nors kur nors uz kokia akcija uzmokes arba bent pamaitins? Padoriam dirbanciam zmogui Lietuvoje nera gerai, o tu cia bandai springdamas irodineti atvirksciai. Daukantynes akcijoms nuomojamas berniukas, ar tik siaip tevu islaikomas parazitas, kuriam visada viskas gerai, kol paciam nereikia uzpakalio pajudinti ir mokesciu moketi?

  5. Vajė, kažkoks nuopisa pasirodo apie mane žino kas aš esu ir ką ir kur valgau? 😀 Tavo žiniai, dirbu aš daug. Ir nustebinsiu – legaliai, be jokių vokelių. Kartais norisi staugti vilku į mėnulį, kaip užknisa tas nesibaigiantis darbo srautas. Bet tuo pačiu suprantu, kad tai, kaip aš gyvenu ir yra rezultatas to, kiek daug tenka pavargti. Matyt iš tėvo pusės paveldėjau tą suknistą arimo geną. :))) Tik gal kiek pataisytą, dirbti aš labiau linkęs ne dėl darbo, o dėl rezultato. Taip, kad aš tai ne tu, ne vatos akcijos stiliaus.

    1. nei tu dirbi, nei ka, smelinismegeni:))) Juk tavo paties pavyzdys, kaip Lietuvoje gera gyventi, buvo tas faktas, kad tavo senam tevukui „pasiseke” dirbti be atostogu garbiame amziuje ir, be abejo, tave serti. Apie save nieko teigiamo neturejai pasakyti…. Aisku, dabar pulsi meluoti, kad turbut kur nors ministerijoje dideliu patareju dirbi -tik is kuklumo nenorejai girtis- bet su tavim cia jau viskas aisku. Tokiems kaip tu didziausias geroves rodiklis – tai nusenes tevukas visa gyvenima tave ant kupros velkantis, o kai jis nebegali – gal tapkinis sunu baliui i daukantynes aikste pakvies, nemokamai pasers lietuje suslapusiomis picomis kaip alkana suni. Didysis darbininkas , atsiprasant, nebent liezuviu? Tikrai ne del darbo, o del rezultato – kad per galvele patapsnotu ir per kita akcija prisimintu:)))

      1. Debilo galva pašalpine, kuri tik svajoja apie paskyra butui. Ką tu čia svaigsti?

        1. Smeliosmegeni , akivaizdu, kad net nesupranti apie ka kalbama:)) Ogi apie tave – debiliuka , parazituojanti seno tevo saskaita ir pezanti apie tai, kaip gera gyventi…Nevargink savo smelio pripiltos galveles skaitydamas ir komentuodamas , vistiek nieko nesupranti ir tavo komentaru lygis ta aiskiai rodo -nesibaigiantis luzerio inkstimas ir putojimasis. Lidzitos blogas skirtas suaugusiems, o ne mazvaikiams debilams, tad kai suaugsi, susirasi darba, pagyvensi ant savo uzpakalio – tada ir bandyk pasamprotauti apie gyvenima, gal ka nors idomaus ir naudingo ir turesi papasakoti. Ar vaikysteje sunkia smegenu liga persirgai ir todel tave tevukas vis dar maitina? Nei jam pensijos nusimato, nei tu kada suaugsi..DDDD

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *