Prieš rinkimus – „tu privalai balsuoti“, po rinkimų – „juk patys taip išsirinkote“: užburtas ratas ar demokratijos imitacija?

Ar pastebėjote, kas nutinka žmonėms, kurie ilgai ignoruoja savo ligą? Tikrai taip – jie suserga dar labiau!

Lygiai tas pats yra su Lietuva, desperatiškai neigiančia savo sovietinę praeitį ir besistengiančia apsimesti, kad per daugiau nei 50 m. suformuoti įpročiai išnyko per vieną naktį, pasirašius Nepriklausomybės atkūrimo aktą.

Iš tikrųjų kaip buvome, taip ir likome homo sovieticus – su dviguba morale, „valdišku“ požiūriu į darbą, griežtos rankos politika ir įvairiausia cenzūra. Tik dabar tai, kas mums patinka, vadiname „vakarietišku mąstymu„, o tai, kas ne, kildiname iš sovietmečio. Ir šiuo atveju visiškai nesvarbu, kiek toks vertinimas atitinka realybę.

Vienas puikių pavyzdžių – rinkimai arba tiksliau rinkiminė propaganda, kurios esmė tokia, kad, jei nesi valstybės raidai abejingas anarchistas arba idiotas, tai būtinai turi balsuoti. Privalai tiesiog. Nes tai – pilietiška.

Ir jei tu nežinai, už ką balsuoti, tai tau gali pasakyti A. Tapinas arba R. Savukynas. Arba šiaip koks dėdė. Tiesiog tu privalai nueiti, pažymėti (kokį nors) langelį ir įmesti biuletenį į urną.

O po rinkimų tas pats A. Tapinas arba R. Savukynas sarkastiškai mestels, kad esi pats kaltas, nes „taip išsirinkai„.

Iš tikrųjų pilietiškumas yra veikimas savo valstybės naudai. Tai gali apimti balsavimą rinkimuose, bet gali ir neapimti. Mano supratimu, tikras pilietis niekados nedarys to, kas nenaudinga jo valstybei. Ir todėl jis nebalsuos už kandidatą, kuriuo netiki. Geriau nebalsuos visai negu balsuos už tuos, kurie alins jo šalį. Logiška.

Bet juk visi sako kitaip, ar ne? Juk spauda, televizija, politikai ir net kaimynas aiškina, kad balsuoti privaloma, net jei tau nepatinka nei vienas iš kandidatų. Tokiu atveju tu turi pasirinkti mažesnę blogybę. Nesigilinant į tai, kas yra mažesnė blogybė – kokia nors pitrėnienė ar kokia nors vėsaitė, aš turiu pastebėti, kad tikrai demokratiškose valstybėse pasirinkti dažniausiai nėra reikalaujama.

Pasirinkti“ reikalaujama kaip tik tokiose valstybėse, kuriose to pasirinkimo nelabai yra. Tarkim, toje pačioje Sovietų Sąjungoje balsuodavo labai didelis skaičius rinkėjų. Berods virš 90 proc. rinkdavosi iš… vienos partijos.

Ir štai, Lietuvoje, aš matau tą pačią propagandą – tu turi pasirinkti, nors ir nėra iš ko rinktis. O kai tu pasirinksi, tai tau drąsiai tėkš į veidą, kad esi pats kaltas – ką išsirinkai, tas tave ir atstovauja. Ar reikia atskirai pastebėti, ką tai primena? Aha, Sovietų Sąjungą. Nes ten irgi išsirinkdavo. Metai iš metų. Virš 90 proc. rinkėjų.

Taigi, ar tikrai rinktis, neturint pasirinkimo, yra pilietiškumas? O gal tai kaip tik sovietinė atgyvena, leidžianti valdančiąjai daugumai tėkšti į veidą tą populiarų argumentą, kad „juk patys už mus balsavote, glušiai„?

Ir ne, aš neagituoju nebalsuoti. Aš agituoju balsuoti, jei to norite. Ir nebalsuoti, jei nenorite. Aš agituoju spręsti savo galva. Ir netikėti, kad privalai pasirinkti. Nes ten, kur yra „privalai„, iš tikrųjų nėra pasirinkimo.

tovote

 

 

10 atsakymų į “Prieš rinkimus – „tu privalai balsuoti“, po rinkimų – „juk patys taip išsirinkote“: užburtas ratas ar demokratijos imitacija?”

  1. Kita vertus jeigu neini balsuot nes nera uz ka – nesiskusk kad valdzioje aparatai ir pitrenienes kuriuos ir isrenka toe homo sovieticus atvesti prie balsadeziu

  2. Palyginimas su Sovietų Sąjunga neadekvatus. Tada viskas buvo absoliuti fikcija, tikrindavo ar atėjai pvz. buvo dedami spaudai į pasą. Dabar laisvas pasirinkimas yra. Gali eiti, gali neiti. Tapino ar Rokiškio raginimas nėra prievarta. Problema, kad jeigu tu neisi , valdžia vis tiek bus išrinkta. Bet ją išrinksi ne tu nes esi per daug protingas ir sakantis, kad nėra už ką, bet kalinimo įstaigų gyventojai ar autobusais suvežti kaimų alkoholikai. Gyvenime visada turi rinktis mažesnę blogybę. Absoliučios tiesos, absoliutaus gėrio, idealių politikų nėra. Antras svarbus principas yra tau demokratijos (beje, per sukilimus ir revoliucijas) suteikta rotacijos teisė. SSRS visą laiką į valdžią ateidavo tie patys. Dabar tu juos gali rotuoti, paeiliui duoti vieniems botago ir kitiems pyrago.Tada jie neužsisėdės ir liaudiškai tariant neišpyzdės. Norėdami grįžti į valdžią turės atsižvelgti į piliečių lūkesčius.

    1. Rimtai tuo tikite? Net įvertinant, kad dauguma politikų Seime sėdi 4 – 5 kadencijas, o po praėjusių rinkimų pasikeitė mažiau nei trečdalis Seimo narių?

      1. Taip tikiu ir matau, kad į politiką laipsniškai ateina nauji žmonės praskiesdami seną kartą. Tai natūralus, nuolatinis procesas., evoliucija , o ne revoliucija. Prieš sugadindama biuletenį pagalvokite, kiek žmonių, tame tarpe ir Lietuvos gyventojų dėl laisvės ir teisės balsuoti (pasirinkti) yra praradę gyvybių, kad moterys, jaunimas tą teisę iškovojo palyginti tik visai neseniai ir tada matysite pozityvą, o ne prievartą.

  3. Na, o aš siūlau vis vien balsuoti 🙂
    Tik jei nėra už ką balsuoti iš knygelių tai balsuokite už tai kas jums atrodo tinkamiausia.
    Keli man asmeniškai mieli variantai (pagalvokite, o kokie mieli variantai jums): Mikė Pukuotukas, Katinas Leopoldas (nesvarbu, kad tai ne žmonės), Andrius Mamontovas, Algimantas Čekuolis, Leonidas Donskis (nesvarbu, kad jo nebėra), Belgų aviganis Ramzis. Variantų daug 🙂

  4. Balsuoti yra piliečio pareiga. Atlikti ją ar ne, kiekvieno asmeninis sąžinės reikalas. Ir niekas neverčia rinktis. Sugadinti biuletenį – ne(pa/iš)sirinkimo alternatyva

  5. Aš vis gi manyčiau, kad rinktis mažesnę blogybę iš esančių, net jei ir nėra už ką balsuoti, yra pilietiška, skirtingai nei išvis nebalsuoti ar gadinti biuletenį. Nebalsavimas/gadinimas kažkokią prasmę turėtų jei būtų minimalus barjeras balsų skaičiaus, nuo kurio rinkimai būtų pavykę. Dabar tokiu pasirinkimu niekam įspūdžio nepavyks padaryti ir niekas už tai medalio neįteiks, ir nieko nekeis, ir dar priešingai, sugadintas/praleistas balsas už „normalesnį“ kandidatą ar šviežią veidą, atveria galimybę vėl kokiai Vėsaitei patekt, daugmaž gaunasi jei nėra už ką balsuoti tai realiai dzin kas valdys tą šalį, kas neturėtų taip būti pilietiškam žmogui. Žiūrint per ilgalaikę prizmę, veidų atšviežinimas ir atjauninimas seime, kad ir visiškai nematytų leistų pasireikšti ir galbūt turėti pasirinkimą kitiems rinkimams. Deja nebalsuojant tas įmanoma tik kai anie – „blogieji“ politikai išmirs arba bus nepajėgūs dalyvauti seime, turim galimybę išmest tuos kurie, kaip jūs sakote, alina šalį, tai kvaila būtų ja nepasinaudoti, nuo naujų vėjų blogiau nebus. Tad tą agitaciją atiduoti balsą vertinu labai teigiamai, jei norim vystytis kaip valstybė, tik reikia suprasti kad efektas ne per vienus rinkimus įvyks.

    1. Matau labai daug optimistų, kad „atšviežinus“ Seimą bus geriau. Na, tikiuos, kad Jūs – teisus.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *