PSO, karantinas, medikai, ekonomika ir žmogaus teisės

Nors pasaulyje daugėja skeptiškų nomonių dėl karantino tikslingumo ir naudos  – žalos santykio valstybėms ir žmonių gyvenimams, tačiau Lietuvoje apie tai kalbama itin mažai, o prabilę dažnai apšaukiami sąmokslo teoretikais ar netgi žudikais. Pabandykime nurimti ir paanalizuoti, į kokią padėtį šiuo metu esame papuolę ir kokios tikėtinos perspektyvos, bet prieš pradedant apie pasekmes – apžvelkime priežastis.

Kas sukėlė isteriją? Isteriją sukėlė Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO), kuri nutarė, kad virusas besąs itin pavojingu ir kad vienintelis būdas jį suvaldyti – ne vaistai (simptominis gydymas), ne sveikas gyvenimo būdas (įprastos priemonės), o tik… griežtas karantinas ir vakcina (kraštutinės, istoriškai labai retai naudotos priemonės).

Šiek tiek daugiau žinantiems apie PSO, nebus naujiena, kad ši organizacija nėra be dėmės, o daug PSO teiginių tikriausiai nepriimtini net gydytojams. Būtent PSO nutarė atsieti lytį nuo biologijos, būtent PSO siūlo skaityti nemokantį keturmetį šviesti apie… lytinį gyvenimą.

Įsteigta po Antrojo pasaulinio karo kaip Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) padalinys, PSO yra milijardinį pelną generuojanti ir stipriai politikuojanti organizacija, kurios veiklos tikslai yra daugiau politiniai nei medicininiai. Lygiai kaip ir JTO, PSO naudojasi „švelnaus” spaudimo technika – jie „rekomenduoja”, bet nesilaikantiems „rekomendacijų” JTO taiko sankcijas.

Kas yra karantinas? Karantinas istoriškai naudotas kaip priemonė atskirti sergančius asmenis nuo sveikų, kad šie vieni kitų neapkrėstų. PSO nutarė, kad galima karantinuoti ir sveikus asmenis vien tik darant prielaidą, kad galbūt jie serga nepastebimai. Ir taip milijardai žmonių atsidūrė namų arešte su neaiškia perspektyva, kada bus paleisti. Precedentas yra švelniai tariant pavojingas, nes įgalina be teismo sprendimo ir be jokių akivaizdžių priežasčių neapibrėžtam laikui atimti iš žmonių pilietines, politines bei ekonomines teises, tiesiog gąsdinant, kad jie gali sirgti, arba apsikrėsti, arba abu variantai.

Ką sako medikai? Pasaulyje medikų nuomonės – itin prieštaringos. Vieni teigia esą virusas nepaprastai pavojingas ir dėl to priemonės – adekvačios, kiti tvirtina esą nėra pagrindo laikyti viruso labai pavojingu ir dėl to priemonės visiškai nepriimtinos ir netgi žalingos. Kuriems bebūtume linkę pritarti, turime pastebėti, kad neaiškumų yra per daug – vien mirtingumas nuo viruso, pradžioje įvardytas 10 proc., dabar vertinamas nuo maždaug 0,37 iki 2 proc. (palyginimui, mirtingumas nuo gripo – apie 1 proc.). Medikai taip pat negali pasakyti nei kaip konkrečiai tas virusas plinta, nei kiek laiko išbūna ant paviršių (skirtingi šaltiniai nurodo nuo 2 val. iki 17 dienų). Vokietijos teismo medicinos ekspertas, profesorius Klausas Püschelis, šiuo metu atliekantis skrodimus nuo (spėjamai) koronaviruso mirusiems asmenims, nurodo, kad kol kas nei vieno tirto asmens pagrindine mirties priežastimi nebuvo koronavirusas, ir pabrėžia, kad katastrofą sukels ne virusas, o taikomos priemonės.

Apskritai medicinos istorija yra klaidų istorija. Žmonės ilgai gydyti nuleidinėjant kraują, arsenu ar gyvsidabriu. Vėliau pripažinta, kad juos nužudė ne ligos, o… gydymas. Būtų galima manyti, kad medicina jau „pažengusi” ir taip nebūna, bet kasdien girdime apie žalingais pripažintus ir uždraustus vaistus. O kur dar bylos dėl gydytojų aplaidumo, kyšių ir pan. Iš esmės, jei ūkininkai klystų taip dažnai, kaip tą daro medikai, žmonija būtų išmirusi badu.

Kas nutiks ekonomikai? Taikant tas priemones, kurios yra dabar ir kurias siūloma palikti dar gana ilgam laikui (pagal įvairius šaltinius iki 18 mėn.) ekonomika žlugs ir bus pasiektas tas lygis, kuris buvo Didžiosios Depresijos metais.  Ką tai reiškia? Daug žmonių, šiandien turėjusių normalias pajamas, liks bedarbiais ir benamiais, badaus arba mirs nuo lėtinių ligų, savižudybių. Medicinos sistema irgi žlugs, nes valstybės negalės išlaikyti esamos sveikatos apsaugos sistemos ir ji taps panašiai tokio lygio kaip Afrikoje, kur savamokslis chirurgas operuoja palapinėje. Iš esmės turėsime situaciją kaip po karo ir reikės ne vieno dešimtmečio toms problemoms išspręsti. Kiekviena šeima turės „karantino aukų” – žmonių, kurie bankrutavo ir nusižudė, mirė badu, mirė, negalėdami gauti gydymo, arba tiesiog liko giliame skurde.

Ekonomika yra tik viena medalio pusė. Panašu, kad karo lygis bus pasiektas ne tik ekonomikoje, bet ir teisėje. Žmogaus teisių koncepcija, ilgus metus skatinusi Vakarų pasaulio pažangą, vis labiau nuvertinama ir siūloma taikyti komunistinės Kinijos metodus – visuotinį sekimą, priverstinį gydymą ir pan. Bilas Geitsas – įtakingiausias „pasaulio gydytojas” be diplomo – jau atvirai sako, kad kiekvienas apsikrėtęs asmuo turės būti sekamas. Mokslininkai sako, kad apsikrės visi. Logiškai nesunku implikuoti išvadą, kad sekami būsime visi, dvidešimt keturias valandas per dieną, septynias dienas per savaitę. Iki vakcinos arba… ilgiau.

Besidomintiems istorija, nebus naujiena, kad visi totalitariniai režimai rėmėsi siekiu apsaugoti žmogų – paversdami jį beteisiu subjektu, visapusiškai subordinuotu valstybės valiai. Lygiai kaip dabar siūloma apsaugoti mūsų sveikatą suvarant mus į butus, atimant teisę dirbti, bendrauti, realizuoti politines bei darbo teises (protestai, streikai). Ir viskas dėl viruso, kuris pagal pačias blogiausias prognozes pavojingas… 10 proc. planetos gyventojų. Pagal geriausias – nepavojingas beveik niekam. Asmeniškai bendravau su keliais žmonėmis, kuriems buvo diagnozuotas koronavirusas Jungtinėje Karalystėje. Jie pasveiko tiesiog gerdami karštas arbatas, vartodami medų, vitaminą C, darydamiesi inhaliacijas. Visa tai, ką per amžius naudojame gydyti peršalimo ligoms (ir dažniausiai sėkmingai).

Taigi, kol manome, kad karantinas – tik medicininė priemonė – nors tai apskritai nėra medicininė priemonė – tol galime būti pasyviais ir palikti sprendimus gydytojams. Bet jei suvokiame, kad ši priemonė visų pirma palies ne mūsų sveikatą, o finansinę situaciją, gyvenimo kokybę ir teisės sistemą, tada turime apsvarstyti, ar esame pasirengę rizikuoti savo namais, pajamomis ir pilietinėmis teisėmis dėl to, kad sumažinti (tiksliai nežinomu procentiniu dydžiu) riziką susirgti.

Esame sunkioje kaip niekad situacijoje, bet tik suvokdami visus aspektus galėsime tinkamai tą situaciją įvertinti ir pagal tai reikšti reikalavimus savo Vyriausybei.

*Jei Jums patiko šis tekstas, paremkite jo autorę.