Taigi, balsadėžės oficialiai uždarytos. Ir kas gi keisis po to?
Manau, kad niekas. Kaip gyvenome valstybėje be strategijos, taip ir gyvensime. Kaip nesupratome, kur einame, taip ir nesuprasime.
Ir 121, ar 141, su viena, ar su dviem pilietybėmis – detalės, bet ne esmė.
Aš pati asmeniškai manau, kad 141 kišeninis politikas yra mažiau blogai nei 121, o žmogus su viena pilietybe bent kažkiek nuoseklesnis nei žmogus su dviem. Taip ir balsavau.
Bet išties nemanau, kad šių balsavimų rezultatai galėtų turėti bent kiek esmingesnės įtakos Lietuvos raidai.
Prezidento rinkimai… Galbūt. Bet matyt tik tuo atveju, jei tarp kandidatų būtų tikrų ir labai tvirtų asmenybių. Aš tokių nemačiau. Glamūrinių, aprengtų brangiais mėlynais kostiumėliais (žanro klasika!) turėjome, o autentiškų, moralių, užsispyrusių ir einančių nuveikti konkrečių darbų ir bent pabandyti pasiekti konkrečių tikslų, o ne „laimėti, kad laimėtumėte jūs visi” – ne, tokių nebuvo.
Kaip aš sakau, bus kiek ironiška, jei dar penkis metus turėsime senmergę mėlynu kostiumėliu. Kita vertus, bent jau čia kažkoks stabilumas. O visa kita – chaosas – tiek piliečių galvose, tiek kandidatų programose, tiek Respublikoje, tokioje panašioje į Bananų.
„Turime valdžią, kokios nusipelnėme,” – šiandien pasakė dėdė.
Linkiu mums visiems nusipelnyti kažko geriau nei esame nusipelnę šiemet. Galbūt tada rinkimai nebeatrodys kaip pasirinkimas tarp fekalijų ar vėmalų valgymo.
Ramaus laukimo vakaro. O geriausia – eikite miegoti.
Nes, sakau Jums, niekas nepasikeis.
