Paskutiniu metu net keli pagyvenę žmonės kreipėsi su klausimu, kaip jiems teisiškai suforminti tokį patvarkymą, kad jie palieka savo turtą mainais į tai, kad gautų reikalingą pagalbą iki mirties (nukaršinimą).
Ši dilema mažiau sunki, kai turtas paliekamas artimiesiems (vaikams ar anūkams), bet daug opesnė, kai toks susitarimas sudaromas su tolimesniu giminaičiu arba kai kuriais atvejais netgi svetimu žmogumi.
Vis dar gaji nuomonė, kad turtą reikia padovanoti arba parašyti testamentą, nors išties nei vienas šių variantų nėra tinkamas, siekiant garantijų, kad abi šalys gaus, kas sutarta: turto savininkas – pagalbą ir (ar) išlaikymą, o turto gavėjas – jam pažadėtus materialius dalykus.
Jei turtas dovanojamas, tai jis atitenka dovanos gavėjui iškart po dovanojimo sutarties sudarymo ir jau toliau dovanos gavėjas sprendžia, ar rūpintis jį apdovanojusiu asmeniu, ar ne. Dovanotojas neturi jokių garantijų, kad dovaną priėmęs asmuo vykdys susitarimą, t.y. didelė rizika, kad žmogus neteks jam svarbaus turto ir vis tiek negaus taip reikalingos pagalbos senatvėje. Nors dovanojimo sutartis teismo būdu galima ginčyti, bet tai – ilgas ir gana brangus procesas, tad geriau iškart susitvarkyti reikalus taip, jog neprireiktų bylinėtis.
Renkantis testamentą, labiau apsaugomas testatoriaus (senolio) interesas, nes testamentą galima bet kada vienašališkai panaikinti ar pakeisti (pvz. negaunant reikalingos pagalbos), tačiau tokiu atveju kita pusė lieka be garantijų, kad tikrai gaus sutartą turtą ir gali nenoriai vykdyti savo pareigas.
Tuo atveju, jei abi šalys tvirtai sutarę, kad tam tikras turtas (nebūtinai visas turimas turtas) bus paliekamas mainais į pagalbą ir (ar) išlaikymą, geriausia sudaryti notarinę išlaikymo iki gyvos galvos (rentos) sutartį ir joje išsamiai aptarti sąlygas, koks turtas ir mainais už ką (tam tikrą išlaikymo dydį, tam tikrą konkrečią pagalbą buityje ar pan.) bus paliekamas. Įprastai tokia sutartis reiškia, kad išlaikymą teikiantis asmuo turės aprūpinti gyvenamąja patalpa, drabužiais bei kitokia apranga, maitinti, o jeigu to reikalautų rentos gavėjo (senolio) sveikatos būklė – kitaip prižiūrėti (slaugyti). Taip pat gali būti numatyta pareiga padengti laidojimo išlaidas (CK 6.461 str.).
Tokia sutartis gali būti nutraukiama tik esant esminiams jos pažeidimams (pvz. netinkamai vykdant išlaikymo pareigą) ir tokiu atveju rentos gavėjas (senolis) įgyja teisę reikalauti grąžinti perduotą turtą, o rentos mokėtojas (išlaikymą teikęs asmuo) praranda teisę reikalauti padengti jo išlaidas, patirtas teikiant išlaikymą (CK 6.464 str. 2 d.).
Žinoma, nutraukti sutartį reikėtų teismo tvarka, tai reikalautų tam tikrų išlaidų bei laiko, tad asmenį, kuriam patikėsite savo turtą mainais į išlaikymą, bet kokiu atveju derėtų rinktis atsakingai, geriausia – pasitarus su kitais artimaisiais arba pagal rekomendacijas. Tačiau išlaikymo iki gyvos galvos sutartis kitaip nei testamentas ar dovanojimo sutartis įpareigoja abi šalis, aiškiai apibrėžia jų teises bei pareigas ir dėl to mažina piktnaudžiavimo ar apgavystės tikimybę.
Gyvenkite ilgai ir saugiai!
*Jei Jums patiko šis tekstas, paremkite jo autorę.
**Konsultacija yra bendro pobūdžio ir gali netikti atskiriems individualiems atvejams.