Sveikatinimas

Koronaviruso liepsnoms laižant Lietuvą (bangas netikėtai pakeitė liepsnos), Lietuvos Vyriausybė ėmėsi ypatingų apsaugos nuo šio dabar jau karšto viruso pavojaus.

Esame sveikatinami. Diena iš dienos gyvename lyg sanatorijoje – chloro, kaukių, termometrų ir suskirdusių rankų sanatorijoje.

Eidama gatve matau, kaip kelio darbininkas murzina ranka taisosi smunkančią kaukę. Vyriausybė dėl koronaviruso pavojaus rekomenduoja veido neliesti  – ypač nešvariomis rankomis, tačiau kaip gi neliesi, kai pridulkėjęs skuduras ant veido trukdo normaliai kvėpuoti? Dabar mes iš esmės nieko daugiau nedarome kaip tik knebinėjame kaukes. Pasaulyje nuskambėjo istorija apie moterį, kuri taip beknebinėdama pasigavo salmoneliozę, bet… Kam rūpi.

Užėjus į policiją, nosį riečia aštrus chloro kvapas. Žmonės su skafandrais laisto visus kampus kažkokia bjaurastimi, kurios kvapas kaip sovietinio tualeto iškart po valymo. Man tai ką, aš tais nuodais kvėpuosiu tik kokią valandą, bet darbuotojai nuodysis kiekvieną dieną. Chloras yra sveikatai itin pavojinga, plaučius ėdanti medžiaga, tačiau, jei juos suės chloras, tai neliks ką ėsti koronavirusui, – gal ir gerai.

Sutrikęs jaunas pareigūnas matuoja temperatūrą ir net aiktelėja, kai termometras parodo 37,6. Nuraminu, kad su tokia temperatūra iki policijos nebūčiau atėjusi, ir liepiu bandyti dar kartą. Su kolegės pagalba, matuojant įvairias kūno vietas, nusivilkus šiltus rūbus, iš trečio bandymo pasiekiame „leistiną” 36,9 temperatūrą. Vėliau procedūra kartojama su mano klientėmis. Irgi kelis kartus. „Praėjome!” – šaukiu iškėlusi ranką, kai paskutinis policijos – sanatorijos pacientas oficialiai gauna leidimą įeiti. – „Visa laimė, kad galima bandyti daugiau nei vieną kartą.” Nelaimė, kad su testais leidžia antrą kartą tik jeigu neigiamas, pagalvoju.

Kitą dieną atėjusi iki teismo bandau atidaryti duris ir net žagtelėju – neatsidaro. Jau ketinu plėšti iš visų jėgų, bet staiga prasiveria, galvą iškiša išsigandusi kaukėta būtybė su pirštinėmis ir beveik pašnibždomis klausia: „Jūs – į bylą?”. „Taip, žinoma,” – patvirtinu. Duris praveriamos kiek plačiau ir aš, kaip nusikaltėlė, staigiai neriu vidun, kol dar virusas nespėjo. „Pamatuosime,” – sako toji sutrikusi būtybė ir tuoj pat nuščiūva: „Trisdešimt du”. „Viskas gerai. Pusiau mirusi, bet atstovauti dar tinkama,” – nuraminu, skuosdama į antrą aukštą. „Vakar policijoje rodė 37,6,” – pasakoju sekretorei, – „bet man bet kokia temperatūra tinka. Svarbu, kad įleistų.” Ji kaip ir visi cirko žiūrovai – artistai krizena.

Salėje šalta kaip alkoholiko bute, atjungus šildymą. Dabar jie „vėdina” patalpas –  pastovūs skersvėjai. Rinkiminėje apylinkėje dirbome nešildomose mokyklos patalpose, kurias dar laikas nuo laiko „vėdindavo” minutei paliekant duris praviras. Stebiuosi, kaip išvengiau plaučių uždegimo.

Na ir žinoma… pirštinės. Nepamirškite dosniai tepti rankų kremu, nes tos silikoninės pirštinės sugadins jas labiau nei tualetų valymas.

Būkite sveiki, sanatorijos „Koronavirusas 2020” pacientai!

*Jei Jums patiko šis tekstas, paremkite jo autorę.