Prie kažkur trisdešimt metų Tautos „tėvas” leptelėjo mitą, kad Lietuva galėtų gyventi kaip Švedija.
Nors praėjo trečdalis amžiaus ir visi turintys sveiką nuovoką turėjo pastebėti, kad ta išvada – „iš debesies”, bet iki šiol kaip šunyčiai murkdomės svaičiojimuose apie gyvenimą „kaip Švedijoje”.
Bet juokingiausia net ne šis mitas kaip vijoklis apvijęs godžias smegenis, bet… Teorijos, kaip mitą… paversti realybe.
Dažniausi pasiūlymai – IT, technologijos, inovacijos.
Nėra ko stebėtis – šie magiški žodžiai kartojami visados, kai ieškoma sprendimo. Nesvarbu kokio.
Sveikatos apsauga, ekonomika, teisė, žmonių santykiai – „IT, technologijos, inovacijos„.
Indus plauna indaplovė, grindis siurbia siurblys – robotas, dulkes surenka oro jonizatorius, kompiuteriu galima naudotis net tolimiausiame vienkiemyje, bet vis tiek… IT, technologijos, inovacijos. Sprendimas viskam ir dėl visko.
Jei kas nors paklaustų, kokią religiją praktikuoja didžiausia dalis pasaulio gyventojų, atsakyčiau – „technologijas„.
Žmonės kažkaip mistiškai įsitikinę, kad koks nors metalinis, plastikinis ar kitoks agregatas gali išspręsti visas problemas – pradedant ekonomika ir baigiant teise. Bet… Ar tikrai?
Buitiniam lygmeny tetrūksta universalaus namų tvarkytojo roboto, kuris plautų indus, siurbtų, gamintų valgyti ir pan. Neabejoju, kad toks atsiras kokių 50 m. laikotarpyje.
O ko trūktų valstybei? Dirbtinio „intelekto” programų, vykdančių teisingumą, apskaičiuojančių biudžetą, surenkančio mokesčius ir pan.?
Vienaip ar kitaip, įmanoma, kad bus ir tai.
O kas… tada?
Ar jau tada visi klestės, bus laimingi, vyraus tvarka ir teisingumas?
Abejoju.
Pažiūrėkime į Kiniją – turbūt labiausiai „inovatyvią” ir „technologizuotą” valstybę, kurioje iki šiol klesti didžiulis skurdas ir nepagarba žmogui.
Kinija yra mūsų idealas, jei mes tikrai pasisakome už tai, kad viską spręsti technologijomis.
Taip, naivus fetišizmas. Iliuzija girdi technologijos gali išspręsti viską. Dar pridedant „išmaniosios technologijos”. Nuo išmaniųjų tv ir telefonų iki išmaniųjų automobilių. Aš jau mąsčiau šita tema ir man tai kelia jau baimę. Naivus tikėjimas kad girdi kompiuterinis algoritmas gali kone viską išspręsti yra itin pavojingas.
Man tai irgi paskutiniu metu kelia baimę, nes tai peržengia į naują lygmenį – neva… sprendimus turi priimti KOMPIUTERIS. Ši sistema jau įgyvendinta bankroto administratorių atrankoje – juos neva atrinkinėja algoritmas, faktiškai – (manau) informatikai. Didelė dalis bendruomenės apskritai negauna darbo, bet net nėra kam pasiskųsti (PC neskundžiamas). Žmonės mano, kad neva kompiuterinė sistema užtikrina „skaidrumą”, „klaidų nebuvimą” ir pan., nors… Jokia kompiuterinė programa neveikia be žmogaus įsikišimo. Nesuvokimas šio elementaraus fakto ir suteikimas kompiuteriui magiškų galių veda į tragediją.