Teisėjų korupcijos skandalas: Sisteminė ar… nesąžiningumo prigimties problema?

Jau kelias dienas spauda nerimsta dėl neregėto masto skandalo: Suimti aukščiausių instancijų teisėjai, advokatai, kiti garsūs teisininkai. Teismų atstovai stebisi korupcija, aš kaip – tikiu – daugelis nebent tuo, kad iškeltos bylos.

Per tuos kiek daugiau nei penkis metus, kai tenka atstovauti teismuose, nesąžiningumo prisižiūrėjau apsčiai. Kartais sunku suprasti, kas jį lemia – pažintys, pinigai ar tiesiog… durnumas, bet iš esmės tai nėra retas reiškinys teismuose.

Kai tik pradėjau savo teisinę praktiką, maniau, kad korupcijos, aišku, esama, bet turbūt tik pačiose didžiausiose bylose. Nes juk teisėjo nenusipirksi už tūkstantį eurų? Kokia naivi buvau!

Ar gali nusipirkti teisėją, labiau priklauso ne nuo to, kiek turi pinigų, o nuo to, kiek čierkučių tavo advokatas su juo išgėręs. Nes kyšiai gali būti įvairiausio dydžio, svarbesnės yra rankos, kurios juos perduos. Savaime suprantama, kad iš nepažįstamo, „nepatikimo“ žmogaus dažnas teisėjas neims nei tūkstančio, nei penkiolikos tūkstančių eurų, bet jei pas jį ateina jo geras draugas advokatas Stasys, su kuriuo išgertas ne vienas butelis tauriųjų gėrimų, ir kuris gražiai prašo palankesnės bylos baigties mainais į kokį tūkstantuką ar porą, tai… ko gi ne? Stasiu pasitikėti galima, jis „nepakiš“.

Taigi, teisėjų nesąžiningumo schema niekuo nesiskiria nuo bet kurios kitos nesąžiningumo schemos – jei yra pasitikėjimas ir galimybė iš to uždirbti, galimi patys įvairiausi susitarimai, dalis kurių galbūt net atrodys gana absurdiški. Tarkim, ne taip seniai vienas teisėjas buvo teisiamas už tai, kad priėmė kyšio… butelį viskio. Butelį viskio!

Lietuvoje teisininkų bendruomenė yra gana nedidelė, dėl ko ne taip jau mažai teisėjų laisvu nuo darbo metu leidžia laiką su advokatais, prokurorais ar kitais teisininkais. Taip, tai – vieša paslaptis. Teisėjas, kuris nagrinėja bandito X bylą, į savo gimtadienį gali pasikviesti to bandito X advokatą.

Ir, aišku, mes galime tikėtis, kad tiek advokatas, tiek teisėjas bus aukštos moralės ir apie tą bylą nė neužsimins vienas kitam, bet… Tiesa ta, kad šiaip jau tas teisėjas apskritai negalėtų nagrinėti minėtos bylos. Ir visgi, jei jis ją nagrinėja, tai matyt kad apie tai bus užsiminta.

Dar didesnė problema yra ta, kad sukurti tokios sistemos, kur teisėjas asmeniškai nepažinotų nei vieno advokato ar prokuroro turbūt nė neįmanoma. Pažintys dažnai prasideda dar universitetuose, kur jie sėdi greta vienas kito ir dalinasi konspektais, o vėliau – jau dirbant teisinį darbą – tos pažintys plėtojasi ir auga. Kaip minėjau, Lietuvoje teisininkų bendruomenė nėra tokia didelė, kad būtų realu tikėtis, jog nei vienas Vilniaus advokatas nėra asmeniškai pažįstamas nei su vienu Vilniaus teisėju ir t.t.

Taigi, kaip sukurti tokią sistemą, kur advokatas X negalėtų nueiti pas teisėją X ir, remdamasis jų asmenine pažintimi, paprašyti vienos kitos paslaugėlės? Aš manau, kad… neįmanoma.

Kaip neįmanoma sukurti tokios sistemos, kur nei vienas verslininkas asmeniškai nepažįsta nei vieno politiko ir t.t. ir pan.

Todėl tikroji problema, apie kurią niekas nekalba, yra… nesąžiningumas kaip asmens savybė, o ne kaip sisteminis reiškinys. Nesąžiningumas yra tiek paplitęs, kiek teigiamai mes jį vertiname. Jei mes manome, kad nieko tokio, jei įmonė, kurioje dirbame, nelegaliai laimi viešuosius konkursus, jei mes žavimės draugu, kuris dėl savo nesąžiningumo susikrovė didelius turtus, jei mes galime „nepastebėti“ vieno kito kyšio sau artimam žmogui, galų gale, jei mes patys esame pasiryžę trumpam užsimerkti prieš savo principus vardan pasipelnymo, tai… Kodėl mes tikimės, kad kiti elgsis kitaip?

Kodėl mes tikimės, kad kažkoks teisėjas nebus toks pats godus ir silpnas kaip mes esame? Nes jis slepiasi po ta juoda mantija? Bet išties po ta mantija toks pats žmogus – silpnas, godus, dažnai nė tinkamai nenusiskutęs. Kartais prislėgtas. Kartais išsigandęs.

Kai matėte juos suimtus – be mantijų ir aukštai iškeltų galvų – ar Jums jie pasirodė kažkuo kitokie nei Jūs, Jūsų tėvai ar seneliai? Turbūt ne.

Nes postai ir mantijos nepakeičia žmogaus esmės. Žmogus yra ne kas kita kaip visuomenės, socialinio sluoksnio, kuriam priklauso, atspindys. Ir kol mes turime tokią visuomenę, kurioje nesąžiningumas vertinamas teigiamai arba bent jau stipriai toleruojamas, tol mes turėsime teisėjus, kurie turės kainą. Ir netgi gana žemą kai kuriais atvejais.

Kai nukrenta mantijos.

Vienas atsakymas į “Teisėjų korupcijos skandalas: Sisteminė ar… nesąžiningumo prigimties problema?”

  1. Lidžita labai protinga. Jos komentarai, įskaLidžitaitantir šitą, įžvalgūs ir filosofiškai gilūs. Be ypatingų pretenzijų į viešą pripažinimą, kaip ir dera išminčiai. Malonu su tokiu žmogumu susiliesti!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *