Vakcinacija kaip bazinių žmogaus teisių klausimas

Šiuo metu rašau rečiau, tačiau šios temos apeiti tiesiog negalėjau.

Pirmiausiai Vyriausybė artėjančios šv. Valentino dienos proga pažadėjo padovanoti privalomus skiepus, paskui perklausiau seminarą, kuriame buvo analizuojami pacientų sveikatai padarytos žalos atlyginimo klausimai, o galų gale mane tiesiog parbloškė taiklūs N. Vasiliauskaitės pastebėjimai apie šiuolaikinį „pirmosios Lietuvos” atstovą: „Jei kyla klausimas, kas tokio yra Pirmoji Lietuva, tai štai ji, visu gražumu: tai žmonės, kurie save pardavinėja, didžiuojasi, kad moka, t.y. kad juos kažkas perka (neparsidavinėjančių, supraskime, nėra, yra tik „lūzeriai”, kurių neperka).

Žmonės, kuriems darbas yra „savęs pardavinėjimas” – ne būdas ko nors išmokti ar „save realizuoti”, ne įdomi veikla, ne naudinga veikla, ne, pagaliau, neįdomi ar nenaudinga, bet neišvengiama veikla, o savęs pardavinėjimas. T.y.. teisių į save perleidimas, savęs atidavimas panaudai šeimininko nuožiūra.

Pagrindinė ir tikroji savęs pardavimo forma turi istoriją ir vardą – vergovė: žmogelis save parduodavo (už skolas) tapdamas vergu. Visi kiti parduoda savo laiką, paslaugas, sukurtus produktus, bet tiktai vergas – save.”.

Vyriausybė iš esmės jau atvirai sako, kad, norint dirbti, reikės parduoti savo sveikatą – tiesiogine to žodžio prasme. Pacientui, vietoj informuoto pasirinkimo, liks tik privaloma, savo esme veterinarinė procedūra, patvirtinanti formalų tinkamumą naudojimui (analogas – skiepų pasas, privalomas įvežant šunį į kitą valstybę).

Kodėl sakau „formalų”? Todėl, kad ir šiandien parašė susirūpinusi moteris, prašydama mano vyro nuomonės dėl jos giminaitį ištikusios bėdos. Vargšas, pasitikėdamas mokslu, susivarė trečiąją dozę. „Pasistiprinimas” baigėsi kojos skausmu bei tinimu. Gydytojų diagnozė – kraujo krešulys kirkšnyje. Išrašyti kraują skystinantys vaistai, kurie bent kol kas turėtų padėti, tačiau tikslios perspektyvos negali pasakyti nei jį gydantys gydytojai, nei mano vyras.

Susigadinus sveikatą, formali atitiktis darbo rinkai greičiausiai bus panašiai prasminga kaip prezervatyvas pastojus.

Tačiau „pirmosios Lietuvos” atstovas – diplomuotas, fainas, tikintis mokslu, dažnu atveju – biudžetininkas, guodžiasi, kad, pirma, mokslas klysti negali, antra, jei jau tas mokslas suklys, tai tikrai valstybė tinkamai kompensuos. Ta prasme, bijo tik prasčiau išsilavinę, apimant ir teisės, medicinos, filosofijos profesorius.

Deja, yra toks aspektas, kuris politiniame lygmenyje diskutuojamas, tačiau visuomenei neįvardijamas: Nei gydytojai, nei valstybė už nekokybišku vaistiniu preparatu (apimant vakcinas) padarytą žalą neatsako. Tokios žalos atlyginimui nėra taikomas Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas, kuris taikomas tik tada, kai pacientui suteiktos nekokybiškos, t.y.  neprieinamos, nesaugios, neveiksmingos sveikatos stiprinimo, ligų prevencijos, diagnostikos, ligonių gydymo ir slaugos paslaugos, paslaugos, kurios neatitinka šiuolaikinio medicinos ir slaugos mokslo lygio ir geros patirties (Įstatymo 1 str. 8 d.).

Galbūt dabar visai nepagrįstai apsidžiaugėte, kad, jei atsirado kažkokie neigiami poveikiai sveikatai, tai čia juk nesaugios medicininės paslaugos pasekmė ir tokiu atveju įstatymas turėtų būti taikomas. Turiu nuliūdinti – gydytojui, kaip ir advokatui, netaikomas reikalavimas pasiekti rezultatą. Vien tai, kad advokatas pralaimėjo bylą, nėra teisinis pagrindas atsiimti jam sumokėtą honorarą. Lygiai taip sveikatos pataisyti nepadėjęs gydymas nėra pagrindas reikalauti grąžinti už šias paslaugas sumokėtą kainą. Ir galų gale – sveikatą sugadinęs „gydymas” nėra pagrindas reikalauti atlyginti padarytą žalą, jei sveikatą sugadinęs gydytojas veikė pagal tuo metu egzistavusį medicinos mokslo lygį, elgėsi taip pat kaip elgtųsi kitas atitinkamos srities profesionalas (svarbu – procesas, ne rezultatas).

Kadangi šiuo metu mokslas siūlo skiepyti visus be išimties, tai gydytojo siūlymas skiepytis nebus laikomas žala. Gydytojas pasiteisins tuo, kad veikė pagal esamą medicinos mokslo lygį, kad tokius pat patarimus davė ir kiti tos srities profesionalai; ir bus teisus.

Be to, gydytojas jokiais (pabrėžiu – jokiais) atvejais neatsako už medikamentų sukeltus šalutinius poveikius. Jo darbas – paskirti medikamentą pagal informaciniame lapelyje nurodytas indikacijas, neskirti, esant kontraindikacijų. Tačiau jei medikamentas veikia kitaip nei parašyta minėtame lapelyje arba jei pasižymi neatskleistais (nežinomais) šalutiniais poveikiais, tai yra tik farmacijos kompanijos atsakomybė. Tiksliau, turėtų būti, jei ne faktas, kad minėtos kompanijos nuo  atsakomybės jau atleistos.

Juokinga, o gal graudu, bet buvo svarstoma numatyti, jog valstybė atlygintų vakcinomis padarytą žalą, kai vakcinos yra privalomos, tačiau tokie svarstymai susilaukė kritikos tuo aspektu esą tai suteiktų „prioritetą” tam tikriems vaistiniams preparatams, t.y. privalomoms vakcinoms, kad tokiu būdu farmacijos kompanijos galėtų nebesirūpinti šių medikamentų saugumu ir kad valstybė perimtų šių kompanijų pareigą atlyginti padarytą žalą.

Reziumuojant, šiuo metu potencialiai privalomų vakcinų gamintojai nuo atsakomybės jau atleisti, o valstybė šios atsakomybės neprisiima. Taigi, atsakingų už vakcinavimu padarytą žalą pagal šiuo metu galiojančius įstatymus… nėra.

Valstybė sukuria tam tikrą pareigą, tačiau nenumato žalos atlyginimo mechanizmo, jei tos pareigos vykdymas sukels asmeniui negrįžtamus sveikatos pakenkimus ar net mirtį.

Ir štai čia kyla fundamentalus klausimas, ar situacija, kai asmuo dėl galimybės dirbti, apsipirkti ar gauti įprastas socialines garantijas, yra verčiamas rizikuoti savo sveikata, tačiau negali pretenduoti į sveikatai padarytos žalos atlyginimą, nėra prilygintina Žmogaus viršenybės principo, reiškiančio, kad žmogaus interesai ir gerovė yra svarbesni už išimtinius visuomenės ar mokslo interesus, pažeidimui?

Klausimas tikrai sudėtingas ir dažnas „pirmosios”, o taip pat ir „antrosios”, Lietuvos atstovas apskritai negebėtų jo formuluoti, tačiau nuo atsakymo į šį klausimą priklausys, kokią sveikatos apsaugą turėsime – savanorišką ar priverstinę.

O kai kalbama apie sveikatą – patį esmingiausią žmogaus išteklių, tai net ir parsidavinėti įpratę komformistai gali būti linkę peržiūrėti savo nuostatas. Ypač, jei ims daugėti nukentėjusių nuo vakcinų.

*Jei Jums patiko šis tekstas, paremkite jo autorę per Patreon arba PayPal. 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *